Europos sąjungos vaidmuo dabarties pasaulyje
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos vaidmuo dabarties pasaulyje

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………….. 3

1. IŠORĖS RYŠIAI: PASAULINIS ĮSIPAREIGOJIMAS………………………………………………….. 4

1.1. Bendra užsienio ir saugumo politika…………………………………………………………………………… 4

1.2. Išorės paramos programos………………………………………………………………………………………… 4

1.3. Šiaurės Amerika………………………………………………………………………………………………………. 4

1.4. Rusija ir nepriklausomybę atgavusios valstybės…………………………………………………………… 5

1.5. Pietryčių Europa………………………………………………………………………………………………………. 6

1.6. Artimieji Rytai………………………………………………………………………………………………………… 6

1.7. Europos ir Viduržemio jūros regionų partnerystė…………………………………………………………. 6

1.8. Regionų šalių grupės………………………………………………………………………………………………… 7

1.9. Daugiašaliai santykiai………………………………………………………………………………………………. 7

1.10. Aplinkos apsauga…………………………………………………………………………………………………… 8

1.11. Humanitarinė pagalba…………………………………………………………………………………………….. 8

2. PREKYBA: KLIŪČIŲ ŠALINIMAS IR SPARTESNIS AUGIMAS……………………………….. 8

2.1. Japonija………………………………………………………………………………………………………………….. 9

2.2. Azija………………………………………………………………………………………………………………………. 9

2.3. Lotynų Amerika ir Meksika………………………………………………………………………………………. 9

3. PLĖTROS SKATINIMAS IR KOVA SU SKURDU……………………………………………………… 10

3.1. Daugiau dėmesio pasaulio skurdiesiems……………………………………………………………………… 10

3.2. AKR šalių ir ES partnerystė………………………………………………………………………………………. 11

3.3. Afrika…………………………………………………………………………………………………………………….. 11

3.4. Pietų Afrika…………………………………………………………………………………………………………….. 12

3.5. Žmogaus teisės………………………………………………………………………………………………………… 12

4. GYNYBA IR SAUGUMAS:SIEKIANT PALAIKYTI TAIKĄ……………………………………….. 13

4.1. Greitas reagavimas siekiant užkirsti kelią konfliktams………………………………………………….. 13

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………… 15

NAUDOTA LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………. 16

ĮVADAS

Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir gilesnės ekonomines bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.

ES istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis: 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir pieno bendrija, 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija ir Europos ekonomine bendrija. 1967 m. liepos 1 d. visoms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti „Europos Bendrijų“, arba „Europos Bendrija“ terminas.

„Europos Sąjungos“ terminas oficialiai imtas taikyti nuo 1993 m. vasario 7 d. pasirašius Mastrichto sutartį. Iki tol vartojamas „Europos Bendrijos“ terminas buvo pakeistas „Europos Sąjungos“ terminu. Pagal Mastrichto sutartį, Europos Sąjungą sudaro trys sudedamosios dalys: Europos Bendrijos, bendroji užsienio ir saugumo politika, bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.

Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, apimanti 3.9 mln. kv. kilometrų, vienijanti 25 valstybes ir daugiau kaip 455 milijonus gyventojų. tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje. Europos Sąjunga:

• siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;

• vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;

• vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;

• kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą eurą.

Pagrindinis Europos
Sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami arčiau piliečio“ (Europos Sąjungos sutartis).

Kadangi ES nepsiriboja vien „narėmis senbuvėmis“ ir į savo gretas priima vis daugiau valstybių, savaime suprantama, kad ji plečiasi ir jos įtaka pasaulyje vis didėja. Tai šiomis dienomis labai aktualu, todėl ir norėčiau pakalbėti apie Europos sąjungos įtaką dabarties pasaulyje.

1. IŠORĖS RYŠIAI: PASAULINIS ĮSIPAREIGOJIMAS

Visai neseniai Europos Komisijoje ir Europos Taryboje įdiegtos naujovės rodo, kiek svarbos Europos Sąjunga šiuo metu teikia santykiams su kitomis pasaulio šalimis. Prieš 15 metų visais išorės ryšiais rūpinosi tik du Komisijos skyriai, o šiandien tokių skyrių yra net šeši. Norint užtikrinti vieningą požiūrį ir aiškų identitetą, visų išorės ryšių koordinavimu rūpinasi išorės ryšių komisaras Chrisas Pattenas. Formuodama politiką ir ją įgyvendindama, Europos Sąjunga remiasi plačiu pasauliniu tinklu. Be daugybės ES akredituotų užsienio šalių ambasadų, Komisija turi per 120 delegacijų trečiosiose šalyse. Komisijos delegacijų vaidmuo yra plėtoti ES dvišalius ryšius su įvairaus dydžio ir turtingumo šalimis, taip remiant ES politiką ir vertybes bei nuolatos informuojant Briuselį apie pokyčius vietose. ES dažnai rengia įvairius pareigūnų, ministrų ir parlamentarų susitikimus bei reguliarius, kartą ar du kartus per metus vykstančius viršūnių susitikimus, kuriuose dalyvauja ir ES partneriai, t.y. JAV, Japonija, Rusija ir Kanada.

1.1. Bendra užsienio ir saugumo politika

Europos Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) buvo pradėta vykdyti po 1993 m. Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarties, t.y. po maždaug dvidešimt metų trukusio politinio bendradarbiavimo tarp ES valstybių narių.

Formuojant BUSP, daug dėmesio skiriama ir bendrai Europos saugumo ir gynybos politikai (BESGP). Siekiant sustiprinti ES gebėjimą veikti krizių kaimyniniuose regionuose ar labiau nutolusiose vietovėse atveju, artimai bendradarbiaujant su NATO rengiami planai suformuoti greito reagavimo karines pajėgas, kurios būtų pasirengusios skubiai pradėti vykdyti taikos palaikymo bei kitas nekovines misijas. Tokios pajėgos papildytų dabartinius ES gebėjimus dalyvauti policijos, pasienio kontrolės pajėgų ir civilinės humanitarinės pagalbos operacijose.

1.2. Išorės paramos programos

Užsienio politika neapsiriboja vien paramos teikimu, tačiau finansinės paramos dydį verta paminėti. Šiuo metu ES yra didžiausia paramos teikėja ir penktoji pagal dydį po JAV, Japonijos, Vokietijos ir Prancūzijos negrąžinamų paskolų finansuotoja.

Visos ES valstybės narės kartu paėmus teikia 55 proc. visos oficialiosios paramos plėtrai užtikrinti (OPP) ir finansuoja daugiau nei du trečdalius paramos negrąžinamomis paskolomis.

Iš pradžių ES išorės parama buvo skiriama buvusių ES valstybių narių kolonijoms Afrikoje, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionuose. Šiuo metu ES teikiama pagalba įgavo išties pasaulinį mastą. Du trečdaliai teikiamos paramos tenka Vidurio ir Rytų Europai, buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms, Balkanų, Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros, Azijos ir Lotynų Amerikos regionams. Parama teikiama ne tik minėtųjų regionų vystymuisi, bet ir rekonstrukcijai, institucijų stiprinimui skatinti, makroekonominėms programoms ir žmogaus teisėms užtikrinti.

1.3. Šiaurės Amerika

Jungtinės Amerikos Valstijos, be abejo, yra didžiausia ES partnerė, su kuria Europos Sąjunga ypač artimai bendradarbiauja daugelyje sričių, pradedant prekyba bei politika ir baigiant užsienio politika bei saugumu. JAV ir ES bendradarbiauja ne tik sprendžiant dvišalės reikšmės klausimus, bet ir Jungtinių Tautų, Pasaulio prekybos organizacijos, NATO ir Didžiojo aštuoneto tarptautinių forumų metu, taip pat imdamosi veiksmų tokiose neramiose pasaulio vietose kaip Balkanų regionas. JAV ir ES puoselėja „įgalinančius tarpusavio santykius“, todėl kai JAV ir ES veikia kartu, jos yra galinga jėga, skatinanti daryti pažangą sprendžiant beveik visus be išimties klausimus.

Dabartiniai santykiai grindžiami 1990 metų Transatlantine deklaracija, kurioje numatoma dvišalius viršūnių susitikimus rengti du kartus per metus. JAV ir ES tarpusavio santykius dar labiau sustiprino 1995 metų „naujoji transatlantinė darbotvarkė“, kurios keturi skyriai, skirti taikai ir stabilumui pasaulyje stiprinti, pasaulinės reikšmės problemoms spręsti, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtros ir stiprinti partnerių tarpusavio ryšius, apima visus ES veiklos aspektus. 1998 metų transatlantinės ekonominės partnerystės dokumentas, įpareigojantis šalinti technines dvišalės prekybos kliūtis ir skatinti daugiašalį liberalizavimą, į JAV ir ES tarpusavio santykius įnešė naujų užmojų, kaip ir 1999 m. Bonos deklaracija, kurioje kalbama apie „visapusę ir lygiavertę partnerystę“ ekonomikos, politikos ir saugumo srityse.

ES ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra du didžiausi pasaulio ūkiai, tampantys vis labiau priklausomi vienas nuo kito. Kartu paėmus ES ir JAV tenka beveik pusė pasaulio ekonomikos ir transatlantinių prekybos srautų, o jų investicijos sudaro beveik 1 milijardą eurų per
dieną. JAV ir ES yra viena kitos vienintelis didžiausias partneris bei svarbiausias užsienio investicijų šaltinis ir investavimo vieta. Aktyviai tarpusavio ryšius padeda plėtoti ir JAV bei ES verslo bendruomenės, palaikančios abipusį „transatlantinį verslo dialogą“ (TVD). Visai neseniai panašūs dialogai užsimezgė ir darbo, vartotojų bei aplinkos apsaugos srityse. Taip buvo užtikrintas ir šių sričių atstovų įnašas į tarpusavio ryšių plėtimo procesą. Taip pat daug svarbos teikiama kai kuriems prekybos reguliavimo aspektams. Pasirašius „susitarimą dėl abipusio pripažinimo“, reglamentuojantį pačias įvairiausias sritis, pradedant telekomunikacijų įranga ir baigiant vaistais, ES ir JAV institucijos įgijo galimybę atlikti viena kitos reikalavimus tenkinančias atitikties vertinimo procedūras, o tai eksportuotojams padeda sutaupyti daug laiko ir sąnaudų. Skatinami bendradarbiauti muitinės pareigūnai. Be to, susitarta skatinti mokslo ir technologijų raidą bei transatlantinę prekybą gyvūnais.

ES ir Kanados dvišaliai santykiai grindžiami 1976 m. Bendruoju susitarimu dėl prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio susitarimas tarp tuometinės Europos Bendrijos ir išsivysčiusios šalies. 1990 m. pasirašius Transatlantinę ES ir Kanados dvišalių santykių deklaraciją, o dar po šešerių metų ES ir Kanados bendrą veiksmų planą, ES ir Kanados tarpusavio santykiai įgavo platesnį užmojį. Dar vienas teigiamas postūmis tarpusavio santykių kokybės srityje įvyko 1998 m., abiem šalims prisiėmus įsipareigojimą pradėti įgyvendinti „ES ir Kanados tarpusavio prekybos iniciatyvą“, pagrindinį dėmesį skiriant abipusiam pripažinimui, paslaugoms, viešiesiems pirkimams, autorių teisėms į intelektinę nuosavybę, konkurencijos klausimams, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo ryšiams.

Tačiau partnerystė neapsiriboja vien prekybos sritimi. 1999 m. gruodžio mėnesio bendras pareiškimas dėl „šiaurės bendradarbiavimo“ dar kartą patvirtino ES ir Šiaurės Amerikos įsipareigojimą kartu skatinti tokias politikos kryptis, kaip subalansuota plėtra ir susitarimai dėl šaulių ginklų, paskatinusių kartu kovoti su nelegalia prekyba pistoletais bei lengvaisiais ginklais.

1.4. Rusija ir nepriklausomybę atgavusios valstybės

ES santykių su Maskva svarba išryškėjo 1999 m. viduryje susitarus dėl bendros santykių su Rusija strategijos ateinantiems ketveriems metams. Ši iniciatyva reiškė naują Rusijos ir ES santykių etapą ir buvo pirmasis ES patvirtintas užsienio politikos dokumentas, parengtas vadovaujantis 1997 m. Amsterdamo sutarties įtvirtintomis naujosiomis bendros užsienio ir saugumo politikos nuostatomis. Dar po šešių mėnesių buvo patvirtinta panaši bendroji santykių su Ukraina strategija. Tačiau nė viena iš minėtųjų iniciatyvų neapsiriboja vien „partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimais“, nors tokius susitarimus Europos Sąjunga yra pasirašiusi su visomis nepriklausomybę atgavusiomis šalimis, anksčiau buvusiomis Sovietų Sąjungos dalimi. Šiomis iniciatyvomis siekiama stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir valstybės institucijas bei padėti šalims integruotis į „bendrąją Europos ekonominę ir socialinę erdvę“, galiausiai tampant laisvosios prekybos su ES zona. Svarbiausios iniciatyvos apima bendradarbiavimą nusiginklavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityse. Nors Europos Sąjunga ir siekia užmegzti glaudesnius ryšius su minėtosiomis šalimis, tačiau ji nedvejodama kritikuoja visus pastebėtus žmogaus teisių pažeidimus. Kritikos susilaukė ir Rusijos intervencija į Čečėniją.

Pagrindinė ES pagalbos savo partnerėms Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje priemonė yra TACIS programa, skirta Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Kazachstanui, Kirgizijai, Moldavijai, Mongolijai, Rusijai, Tadžikijai, Turkmėnijai, Ukrainai, Uzbekijai. Šia programa siekiama perteikti pažangiąją patirtį, skatinančią pereiti prie rinkos ekonomikos, stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę.

1.5. Pietryčių Europa

Europos Sąjunga yra tvirtai įsipareigojusi grąžinti taiką ir stabilumą Balkanų regione, o jos pagrindinis uždavinys yra integruoti šio regiono šalis į Europos politinį ir ekonominį gyvenimą. „Stabilizavimo ir būrimo į bendras struktūras procesas“ yra pagrindinė politikos priemonė, kurią Europos Sąjunga taiko Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, Jugoslavijos Federacinei Respublikai ir buvusiai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai. Vykstantis procesas yra pritaikytas kiekvienos dalyvės poreikiams ir apima ekonominę ir finansinę pagalbą, bendradarbiavimą, politinį dialogą, tikslą tapti laisvosios prekybos zona, ES teisės aktų ir praktikos derinimą bei bendradarbiavimą, pavyzdžiui, teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Tokie procesai suteikia Pietryčių Europos šalims galimybę ilgainiui integruotis į Europos Sąjungą, o tai būtų istorinės reikšmės pokytis jų santykiuose su ES. Visoms penkioms išvardytoms Pietryčių Europos šalims Europos Sąjunga teikia svarią finansinę ir techninę pagalbą.

1.6. Artimieji Rytai

Europos Sąjunga prisideda prie pastangų pasiekti visuotinį taikos susitarimą Artimuosiuose Rytuose, nes toks susitarimas jau ilgą laiką yra vienas iš pagrindinių ES
užsienio politikos uždavinių. Europos Sąjunga šiam regionui skyrė specialųjį pasiuntinį. Be to, ES artimai ir lygiomis teisėmis bendradarbiauja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Rusija, kad pasiektų užsibrėžtąjį tikslą.

Atsižvelgdama į egzistuojantį poreikį ir nepamiršdama daugiašalių taikos derybų svarbos, ES prisiėmė atsakomybę pirmininkauti Regiono ekonominės plėtros darbo grupei (REPDG). Tai, jog REPDG sekretoriato būstinė įsteigta Jordanijos sostinėje Amane, gali padėti užtikrinti augimą, remiant regioninį bendradarbiavimą, koordinuojant prekybą ir investicijas, gerinant transporto, energetikos ir komunikacijų infrastruktūrą regione. Laikui bėgant gali susiformuoti ekonominės Artimųjų Rytų zonos, kurioje būtų užtikrintas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimas, pagrindas. Minėtuosiuose procesuose aktyviai dalyvauja Europos Sąjunga. ES yra didžiausia donorė Palestinoje, o taip pat teikia didelę paramą Jordanui, Libanui, Sirijai ir Egiptui. Santykių su Izraeliu pagrindą sudaro dvišalės prekybos ir 2000 m. birželio mėnesį įsigaliojusi asociacijos sutartis. Visa tai padėjo užmegzti glaudų politinį abiejų partnerių dialogą ir atrasti daugybę būsimojo bendradarbiavimo sričių.

Golfo įlankos regione Europos Sąjungos bendradarbiavimo pagrindas yra bendradarbiavimo sutartis su Golfo įlankos bendradarbiavimo taryba (ją sudaro Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Omanas). Nuo 1998 m. vyksta dialogas su Iranu, kurio metu svarstomi politiniai ir bendradarbiavimo klausimai. Paisydama Jungtinių Tautų sankcijų, Europos Sąjunga nėra užmezgusi jokių sutartinių santykių su Iraku. 1997 m. ES atnaujino bendradarbiavimo sutartį su Jemenu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2109 žodžiai iš 6857 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.