Europos sąjungos žemės ūkio politika
4.5 (90%) 2 votes

Europos sąjungos žemės ūkio politika

112131

Turinys

1. ĮVADAS 3

2. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA 4

2.1 BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS MECHANIZMAI 4

2.2 BENROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS REFORMOS 5

3. ES ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA IR LIETUVA 8

3.1 EKSPORTAS IR IMPORTAS 8

3.2 EKSPORTO LENGVATOS 9

3.2.1 MĖSOS PRODUKTAI 9

3.2.2 PIENO PRODUKTAI 10

3.3 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PERSPEKTYVOS 11

3.3.1 LIETUVIŠKI PIENO PRODUKTAI SKVERBIASI Į PASAULIO RINKAS 11

3.3.2 MAISTO PRODUKTŲ IR GYVULIŲ EKSPORTAS TURI PERSPEKTYVŲ 12

3.3.3 GRŪDŲ EKSPORTO KLIŪTIS – MUITAI 13

3.3.4 CUKRAUS IR KONDITERIJOS PRAMONĖ 13

3.3.5 SMULKIŲ ŪKININKŲ GALIMYBĖS 13

3.4 KAIP LIETUVA TAIKOSI PRIE ES RINKOS REGULIAVIMO PRIEMONIŲ 14

4. KAIMO PLĖTROS PLANAS: STRATEGIJA, TIKSLAI, PRIORITETINĖS

SRITYS IR PARAMOS PRIEMONĖS 17

4.1 SAPARD PRIORITETAI 19

4.2 SAPARD PROGRAMOS PARAMOS PRIEMONĖS 23

4.3 LAUKIAMAS INVESTICIJŲ POVEIKIS 24

5. IŠVADOS 27

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS 28

1. ĮVADAS

Lietuvai aktyviai jungiantis prie tarptautinių ekonominių organizacijas: Europos Sąjungos ir Pasaulio prekybos organizacijos ( prie pastarosios Lietuva jau prisijungė ), būtina, kad Lietuvos žemės ūkis atitiktų pasaulio ir dar svarbiau Europos žemės ūkio konkurencingumo lygį. Tam, kad Lietuvos žemės ūkis galėtų konkuruoti Europoje ir pasaulyje, jis turi atitikti Europos Sąjungos žemės ūkio standartu atitikti ES Benrąją žemės ūkio politiką.

Šiame darbe trumpai bus apžvelgta kas yra ta Europos Sąjungos Bendroji žemės ūkio politika ir kokie jos tikslai.

Taip pat bus aptartas dabartinis Lietuvos žemės ūkio santykis su Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politika bei Lietuvos žemės ūkio konkurencijos galimybės Bendrojoje Europos rinkoje.

Paskutiniajame skyriuje bus aprašytos priemonės Lietuvos žemųs ūkio konkurencingumui padidinti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos lygį.

2. EUROPOS SĄJUNGOS BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA

Bendroji žemės ūkio politika – nuosekliai išplėtota perskirstomojo pobūdžio Europos Sąjungos politika, kurios svarbiausia paskirtis – ES biudžeto lėšomis remti žemės ūkio sektorių.

Europos Bendrija pradėjo kurtis 1952m. nuo bendrų anglių ir bendro plieno. Buvo spėjama, kad šalys, kurios šias kariavimui būtinas medžiagas valdo kartu, privalės gyventi taikiai. Taikos užtikrinimo tikslu susivienijusios šalys netrukus ėmė bendrai spręsti ir kitą problemą – kaip aprūpinti maisto produktais karo nuniokotos Europos gyventojus. 1957m. šešios šalys – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Vokietija ir Prancūzija – Romoje pasirašė Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutartį, kurioje pripažinta būtinybė sukurti Bendrą žemės ūkio poitiką (BŽŪP).

Pagrindiniai Romos sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai:

Diditi žemės ūkio gamybą;

Garantuoti normalų žemdirbių pregyvenimo lygį;

Stabilizuoti rinkas;

Užtikrinti maisto ir kitų žemės ūkio produktų tiekimą;

Užtikrinti, kad maisto produktai pasiektų vartotoją jam piimtinomis kainomis.

1962m. šios šalys susitarė dėl pagrindinių BŽŪP priemonių ir principų, kurie galioja ir šiandien.

Pagrindiniai BŽŪP principai:

Bendra žemės ūkio produktų rinka;

Bendrijos preferencija ( pirmenybė ir privilegijos teikiamos Europos Bendrijos gamintojams );

Finansinis solidarumas ( BŽŪP finansuojama bendromis lėšomis per EB biudžetą).

2.1 BENDROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS MECHANIZMAI

Daugiau kaip 30 metų nesikeitė ir pagrindinis BŽŪP mechanizmas – garantuoti žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas. Visas kainų palaikymo mechanizmas remiasi tiksline kaina, t.y. teorine kaina, kuri turėtų garantuoti pakankamas ūkininko pajamas. Tikslinę kainą daugumai žemės ūkio produktų nustato Europos Komisija. Pagal ją apskaičiuojama ir intervencinė kaina, kurią už dalį perteklinės produkcijos žemdirbiams sumoka ES valstybėse narėse įsteigtos intervencinės agentūros tuo atveju, jei ES vidaus rinkoje konkretaus žemės ūkio produkto kaina nukrenta žemiau tam tikro ( nustatyto ) lygio.

Siekiant apsaugoti ES ūkininkų pagamintą produkciją nuo pigesnės trečiųjų šalių produkcijos konkurencijos, nustatytos minimalios importo į ES kainos. Jeigu į ES įvežama produkcija pigesnė nei minimali importo kaina, už ją mokamas muitas, kuris patenka į ES biudžetą. Iš to paties biudžeto mokamos eksporto subsidijos, taip sumažinant jos kainą ir padidinant konkurencingumą tarptautinėje rinkoje.

Jeigu verslininkas X įveža į Bendriją australiškos avienos, pigesnės nei minimali avienos importo į ES kaina, jis turi sumokėti importo muitą, kuris padidina australiškos avienos kainą iki Bendrijos nustatyto dydžio. Muito mokestis patenka į ES biudžetą, grįžta į žemės ūkio politikai skirtą eilutę ir išmokamos kaip konpensacija ES ūkininkui Y, kad šiek tiek atpigintų jo brangesnę, nei pasaulinę, produkciją ir leistų jai konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

2.2 BENROSIOS ŽEMĖS ŪKIO POLITIKOS REFORMOS

Garntuotos kainos panaikino su rinkos rizika susijusius žemės ūkio svyravimus ir gamintojai ėmė vis labiau orientuotis į valstybės vykdomus viešuosius pirkimus. Didėjo produkcijos perteklius, o kartu ir jos supirkimo ir saugojimo išlaidos. Trečiosios šalys buvo akivaizdžiai nepatenkintos dėl dirbtinai žemų ES subsidijuojamų maisto
produktų kainų.

Norėdama sumažinti BŽŪP išlaidas ( 1984m. BŽŪP buvo skirta net 70 proc. ES biudžeto ), taip pat palengvinti derybas su pasaulio prekybos organizacija, Komisija ėmėsi reformos. 1984m. įvestos kvotos, kai kurios produkcijos gamintojams, siūlyta plačiau taikyti žemės pūdymavimo (ekonominio pūdymo) principą, pagal kurį žemdirbiams konpensuojama už žemės ūkio tikslams nenaudojamą žemę. Įvesta biudžeto disciplinos sąvoka: pradėta kontroliuoti žemės ūkiui skirto biudžeto didinimo tempus.

1992m. pradėta žemės ūkio įgaliotinio MacSharry vardu pavadinta reforma. Jos esmė – pereiti nuo dirbtinio žemės ūkio produktų supirkimo kainų palaikymo prie nustatyto žemdirbių pajamų lygio palaikymo tiesioginėmis išmokomis.

Tačiau MacSharry reforma nedavė lauktų rezultatų stabilizuojant žemės ūkio produktų rinkas bei mažinant ES biudžeto išlaidas žemės ūkiui. Keitėsi ir išorės sąlygos: stiprėjo pastangos toliau liberalizuoti pasaulinę prekybą, vis realesnė darėsi ES plėtimosi į Rytus perspektyva. Todėl pasitinkant naują tūkstantmetį prireikė radikalesnės BŽŪP reformos.

“Darbotvarkė 2000”

1997m. Europos Komisija paskelbė savo programą “Darbotvarkė 2000”. Joje plačiai apžvelgtos ES vystymosi tendencijos, nagrinėjamas plėtimosi į Vidurio ir Rytų Europos šalis poveikis.

Kalbant apie žemės ūkį, programoje numatyta liberalizuoti žemės ūkio gamybą; daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai, reguliuoti žemės ūkio produktų perteklių; sudaryti galimybes mažiau išsivysčiusioms valstybėms plėtoti savo ūkius; mažinti išlaidas žemės ūkio produktams.

Nuo 2000m. laipsniškai bus mažinamos išmokos, garantuojančios aukštas žemės ūkio produktų supirkimo kainas. Taip pat bus atsisakoma griežtos rinkos apsaugos sistemos, pagrįstos muitais ir kvotomis. Nauja žemės ūkio politika daugiau dėmesio skiria žemės ūkio šakų pertvarkymui ir modernizavimui, alternatyvių darbo vietų kūrimui kaimo vietovėse bei aplinkos apsaugai.

“Darbotvarkės 2000” tikslai žemės ūkio srityje:

Didinti ES žemės ūkio produktų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose;

Užtikrinti, kad maistas būtų kokybiškas ir visiškai saugus vartoti;

Užtikrinti pakankamą žemės ūkio darbuotojų pragyvenimo lygį, stengtis išlaikyti stabilias ūkių pajamas;

Integruoti į BŽŪP aplinkosaugos tikslus;

Padėti kurti papildomas ar alternatyvias pajamas ir įsidarbinimo galimybes kaimo vietovėse.

3. ES ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA IR LIETUVA

Sėkmingai užbaigusi plėtimosi procesą ES jungs 28 šalis ir turės 540mln. gyventojų. Šioje didžiulėje vidaus rinkoe laisvai judės prekės ir paslaugos, kapitalas bei darbo jėga. Norėdami tinkamai pasinaudoti šiais privalumais, turime sustiprinti lietuviškų produktų konkurencingumą: pagerinti jų kokybę ir padidinti gamybos efektyvumą. Tam reikia modernizuoti ir pertvarkyti pirminę žemės ūkio gamybą bei perdirbimo pramonę, plėsti bei efektyvinti rinkodarą.

3.1 EKSPORTAS IR IMPORTAS

Užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais yra tradiciškai svarbi Lietuvos prekybos dalis. 1999m. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 14,3% bendros Lietuvos eksporto vertės, o importas – 13%.

1 lentelė. Pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų rinkos. Eksportas.[ 5 ]

Eksporto krypttys 1998m. 2001m.

Į ES 25% 33,7%

Į Baltijos šalis 16% 21,6%

Į NVS 49% 23,9%

2 lentelė. Pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų rinkos. Importas. [ 5 ]

Importo šalys 1998m. 2001m.

Iš ES 54% 54,3%

Iš VRE 14% 20,5%

Iš Baltijos šalių 9% 12,7%

Prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir ES grindžiami Laisvosios prekybos sutarties nuostatomis ir pagrindiniais principais. Pagal šias nuostatas žemės ūkio ir maisto produktams yra numatytas 6 metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu abi pusės laipsniškai mažina importo muitus. Kartu didinamos lengvatinio importo kvotos. Jautriausiems produktams importo muitai išlieka ir pereinamojo laikotarpio pabaigoje.

Žemės ūkio ir maisto produktų importas iš ES šalių didėja sparčiau nei lietuviškų prekių eksportas į Europos Sąjungą. Daugiausia eksportuojame į Latviją ir Vikietiją, o importuojame – iš Vokietijos, Olandijos ir Danijos. 2001 m. Lietuvos eksporte į ES vyravo paruošti maito produktai ( 43% ), gyvūninės kilmės produktų eksportas sudarė apie 37 proc., o augalinės kilmės – 19%. Iš ES šalių daugiausia importuota aukštesnės pridėtinės vertės produktų: aliejaus, margarino, kavos, arbatos, pieno produktų, cukraus ir šokolado konditerijos, gėrimų, tabako, taip pat produktų, kurių Lietuva iš viso negamina, pvz., citrusų, riešutų, prieskonių, įvairių daržovių ir kt.

3.2 EKSPORTO LENGVATOS

Remiantis laisvosios prekybos sutarties nuostatomis ir pagrindiniais principais, Lietuva jau šiuo metu turi nustatytas kvotas ir muitų lengvatas eksportuojamai žemės ūkio produkcijai, tačiau prekybos srautų statistika rodo, kad Lietuva dažnai nesugeba išnaudoti ES suteiktų lengvatinio eksporto į ES kvotų.

3.2.1 MĖSOS PRODUKTAI

3 lentelė. Mėsos produktų eksportas. [ 6 ]

Produktas 2001m. 2002 m. per 10 mėn.

Jautiena 0 t 0 t

Kiauliena 0 t 0 t

Paukštiena 0 t 0 t

Mėsos subproduktai 10 t 16 t

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguiavimo gentūros

duomenis į ES nebuvo eksportuota nė tonos kialienos, jautienos ar paukštienos.. Buvo eksportuota tik mėsos subproduktų ir mėsos konservų ir gaminių, tačiau pernai šių produktų į ES eksportuota nebuvo

3.2.2 PIENO PRODUKTAI

4 lentelė. Pieno produktų eksportas. [ 7 ]

Produktas 2001 m. 2002 m. per 10 mėn.

Lieso pieno miltai 3384 t 1417 t

Sviestas 2196 t 1849 t

Sūris 7080 t 6362t

Jogurtas 25 t 66 t

Kaip matyti iš lentelės, pieno produktų eksportas yra kur kas didesnis. Lietuva pinai išnaudoja savo kvotas pieno produktų rinkoje.

3.3 LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PERSPEKTYVOS

Nors ne visi žemės ūkio sektoriai šiuo metu vienodai pajėgūs konkuruoti su atitinkamais ES valstybių sektoriais, bet pastarųjų kelerių metų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto-importo pokyčiai yra teigiami. Be to, iki galimos narystės ES dienos, dar galima daug nuveikti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1647 žodžiai iš 5441 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.