Europos sąjungos žemės ūkio politika
5 (100%) 1 vote

Europos sąjungos žemės ūkio politika

ĮŽANGA

1992 m. Vasario 7 d. Mastrichte buvo pasirašyta Europos Sąjungos sutartis, pagal kurią buvo įkurta Europos Sąjunga (ES). Ši sutartis įsigaliojo 1993 m. Lapkričio 1d., kai valstybės narės ją ratifikavo. Europos sąjunga – tai Europos žmonių sąjungą, kurioje piliečiai turi plačiausias teises dalyvauti priimant sprendimus. Sąjungos tikslas – nuosekliai ir solidariai reguliuoti santykius tarp valstybių ir jų piliečių. Tai didžiausia pasaulyje prekybos rinka. Sąjunga savo tikslų siekia įgyvendindama bendrus valstybių interesus, kurie apima bendrą žemės ūkio, žvejybos, transporto, aplinkos apsaugos, užsienio prekybos, konkurencijos, plėtros, regioninės energetikos ir muitų politiką. ES taip pat koordinuoja tyrimų ir plėtotės, telekomunikacijų, valstybių narių ekonominės politikos programas, kurios užtikrintų ekonominį ir socialinį susitelkimą, ekonominę ir valiutų sąjungą. 2004 metais gegužės 1 dieną į Europos Sąjungą buvo priimta Lietuva.

Kaip teigė tuometinis (2003 m.) Vilniaus banko vyriausias analitikas, profesorius Rimantas Rudzkys žurnalui „Veidas“ (2003.05.29 – Nr. 22) „maisto pramonė ir žemės ūkis Lietuvoje užima tikrai svarbią vietą“. Tuomet (2003 metais) profesorius šnekėjo apie tai, kaip trūksta pinigų žemdirbiams; „jiems dabar bus sunkiausi kokie dveji treji metai, kol pasieks parama iš ES struktūrinių fondų, kuri tikrai bus labai didelė“. Parama iš ES struktūrinių fondų jau pasiekė nemažą skaičių ūkininkų ir ūkininko sąvoka Lietuvoje po truputi keičiasi. Tačiau vis dar išlieka senojo tipo ūkininkų, kurie neišmano, kas yra tie Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir kaip pasiekti jų teikiamą paramą.

Taigi šio referato tikslas yra aptarti Europos Sąjungos Žemės Ūkio Politiką, paramos žemės ūkiui programas ir aptarti esmines šių dienų problemas Lietuvoje, susijusias su žemės ūkių ir ES parama jam.

Pagrindiniai naudojami šaltiniai yra Europos Sąjungos institucijų teikiama informacija šio klausimu ir Lietuvos dienraščiuose ir žurnaluose spausdinama informacija.

BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO POLITIKA EUROPOS SĄJUNGOJE

Bendroji žemės ūkio politika yra sistema, pagal kurią teikiamos subsidijos Europos Sąjungos šalims narėms. Subsidijos žemės ūkiui sudaro 50-70 procentų visų Europos Sąjungos išlaidų. Pagrindiniai bendrosios žemės ūkio politikos tikslai buvo įtvirtinti dar 1958 metais: padidinti žemės ūkio gamybą, užtikrinti maisto ir kitų žemės ūkio produktų tiekimą, užtikrinti žemdirbiams normalų pragyvenimą, stabilizuoti rinką, užtikrinti, kad maisto produktai pasiektų vartotoją jam priimtinomis kainomis. Nuo šių tikslų paskelbimo praėjo daug laiko ir Bendroji žemės ūkio politika pasikeitė. Esminiai pokyčiai įvyko nuo 1990 metų. 1992 m. pradėta tuometinio žemės ūkio įgaliotinio MacSharry vardu pavadinta reforma. Jos esmė – pereiti nuo dirbtinio žemės ūkio produktų supirkimo kainų palaikymo prie nustatyto žemdirbių pajamų lygio palaikymo tiesioginėmis išmokomis. 1997 m. Europos Komisija paskelbė savo programą „Darbotvarkė 2000“. Kalbant apie žemės ūkį, programoje numatyta liberalizuoti žemės ūkio gamybą, daugiau dėmesio skirti aplinkos apsaugai, reguliuoti žemės ūkio produktų perteklių, sudaryti galimybes mažiau išsivysčiusioms valstybėms plėtoti savo ūkius, mažinti išlaidas žemės ūkio produktams. Siekiant sumažinti gaminių perteklių buvo ribojama gamybos apimtis ir daugiau dėmesio skiriama buvo ūkininkavimui saugant gamtą. Ūkininkams suteikta galimybė labiau atsižvelgti į rinkos poreikius, nes jie gauna tiesioginių pajamų paramą, taip pat reaguoti į besikeičiančius visuomenės prioritetus. Šių procesų pasėkoje susiformavo dar viena sritis, kuriai buvo skiriama daugiau dėmesio – kaimo plėtojimas, skatinantis kaimo iniciatyvą padėti ūkininkams paįvairinti ir patobulinti gamybą ir kitaip pertvarkyti jų verslą. 2003 metais buvo susitarta dėl dar vienos fundamentalios reformos. Ūkininkai daugiau negauna pinigų vien už produktų gamybą. Dabartinė Bendroji žemės ūkio politika yra vykdoma pagal poreikius, atsižvelgiant į vartotojų ir mokesčių mokėtojų interesus ir suteikiant Europos Sąjungos ūkininkams laisvę gaminti tai, ko reikalauja rinka.

Pastangos pagerinti maisto kokybe visada buvo viena iš dedamųjų dalių vykdant Bendrąją žemės ūkio politiką. Dar 1980-taisiais buvo įdiegta vyno kokybės ženklinimo sistema, kuri vėliau paskatino alyvuogių aliejaus, vaisių ir daržovių sektoriaus kokybės vertinimą. Šiuo metu minėti produktai užima pagrindinį vaidmenį žemės ūkio politikoje. Nors Bendroji žemės ūkio politikos sektoriuose buvo įdedama daug pastangų gerinant maisto kokybę. Aplinkosaugos uždaviniai į žemės ūkio politiką buvo integruoti 1980-taisiais metais. Nuo tada Bendroji žemės ūkio politika vis labiau remia išlaiko ir kelia aukštesnius aplinkosaugos tikslus. Vienas iš Bendrosios Ūkio politikos tikslų yra padėti žemės ūkiui išsiplėsti savo daugiafunkcionalumo vaidmenį visuomenėje: teikiant saugų ir sveiką maistą, prisidėti prie kaimo vietovių aplinkosaugos ir saugoti bei gerinti ūkininkystės aplinkos būklę ir biologinę įvairovę. Taip pat Europos Sąjungai yra svarbu sukurti bendras taisykles, kad būtu sankcijuotas
genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas žemės ūkyje.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 778 žodžiai iš 2325 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.