Turinys
1. ĮŽANGA 3
2. MOKSLININKŲ VEIKALAI EVOLIUCIJOS ĮRODYMO VARDAN 4
3. PAGRINDINIAI EVOLIUCIJOS TEORIJOS TEIGINIAI. KAIP JIE ĮRODOMI MOKSLININKŲ? KĄ ĮRODO EVOLIUCIJA? 5
4. NAUDOTA LITERATŪRA 10
ĮŽANGA
Jau nuo seniausių laikų žmonijai kyla klausimai: Kaip vystosi pasaulis. Kaip atrodo gyvybė? Į tai yra du pagrindiniai atsakymai: Religija aiškina labai paprastai, kad viska sukūrė Dievas, jis sukūrė žmones, augalus, gyvūnus, tiesiog visa žemę. Antras paaiškinimas tai mokslininkų pagrįstas eksperimentais ir įrodymais. Pasaulio atsiradimą ir jo vystymąsi aiškina Evoliucijos teorija. Pagal evoliucijos teoriją gyvūnų ir augalų rūšys nėra nekintamos ir visi dabar esantys organizmai yra kilę iš anksčiau buvusių organizmų, ilgai trukusio kitimo ir išsivystymo būdu. Evoliucinio proceso šaltinis yra organizmo gyvenimo sąlygų kitimas. Moksliškai gamtos evoliucijos faktų įrodė ir teisingai šį procesą išaiškino visa grupė mokslininkų.MOKSLININKŲ VEIKALAI EVOLIUCIJOS ĮRODYMO VARDAN
Čarsas Daroinas ( 1809-1882 m. ) aprašė daug gyvūnų rūšių. O svarbiausia tai, kad jis paskelbė, jog gyvūnų ir organizmų rūšys kinta. Bendrosios evoliucijos bruožus 1842m savo veikale “Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu” . Savo veikale jis įrodė, kad ir žmogus atsirado evoliucijos būdu, tai buvo pradėta evoliucijos pradžios teorija kuria kiti mokslininkai toliau plėtė toliau.
Karlis Linėjus- sukūrė dvinarę nomenklatūrą, sudarė viso to metu žinomo binomo augalo klasifikacijos sistemą manė kad kiekvienai rūšiai budinga “ideali” struktūra ir funkcijos, vieta nuosekliose gyvybės laiptuose. Luji Leklerkas- aprašė žinomus augalus ir gyvūnus, pateikė įrodymų apie paveldėjimą su pokyčiais, rašė apie tam tikrus evoliucinius pakitimus.
Kiuvjė- naudojosi lyginamąja anatomija gyvūno klasifikavimo sistemai sukurti, sukūrė paleontologiją, katastrofizmo pradininkas. Alfredas Raselas Volis- pateikė hipotezę, kad gamtinėatranka paaiškina naujų rūšių atsiradimą; teigė, kad pasaulį galima padalinti į šešis nepraeinamais barjerais atskirtus biogeografinius regionus. Nepriklausomai nuo Darvino padarė tas pačias išvadas.PAGRINDINIAI EVOLIUCIJOS TEORIJOS TEIGINIAI. KAIP JIE ĮRODOMI MOKSLININKŲ? KĄ ĮRODO EVOLIUCIJA?
Labai seniai žmonijai kyla klausimas iš kur atsirado gyvybė? Pagal evoliucijos teoriją sukurta hipotezė teigia, kad iki gyvybės atsiradimo egzistavusiose žemes vandenynuose neorganinės molekulės jungėsi, sudarydamos organinės molekules ir galiausiai primityvias ląsteles. Pirmosios ląstelės atsirado prieš 3,5 milijardo metų. Maždaug prieš 2 milijardus metų prasidėjo deguonį išskiriantis fotosintezės procesas, suformavęs atmosferos ozono sluoksnį. Šis ozono sluoksnis apsaugo žemę nuo intensyvaus ultravioletinio spinduliavimo, todėl gyvybė iš vandens persikėlė i sausumą. Nuo gyvybės atsiradimo išsivystė ir pakito milijonai rūšių. Kai kurios rūšys dingsta, kitos tęsiasi nevienodus laiko tarpus. Kitos grupės suskilo, suskildamos į dar daugiau grupių. Pats pirmiausias gyvas padaras tūrėjo atsirasti iš negyvų cheminių medžiagų susiformuoja atmosfera žemes dydis yra toks, kad jos gravitacinio lauko stiprumo pakanka atmosferai išlaikyti. Iš pradžių žeme buvo tokia karšta, kad buvo tik tankius, storus debesis sudarantys vandens garai žemei auštant, vandens garai kondensavosi i vandens lašus ir prasidėjo lietūs. Per šimtus milijonų metų iškrito tiek kritulių, kad susidarė pasaulio vandenynai. 1953 m, Stenlis Milaris parodė eksperimentą (20.2 pav.).
Mokslininkams pavyko laboratorijoje sudaryti sąlygas, kurios jų manymu, buvo pirmykštėje žemėje pirmuosius svarbesnius bandymus 1953 metais Čikagos universitete atliko Stenlis Mileris ir Haroldas Jurėjus. Jie leido elektros išlydžius per “pirmykštę atmosferą”. Ištyrę gautą savigarbą, atrado gyvybės molekulę kurias amino rūgštis, kurių visada yra baltymuose, keletą riebiųjų rūgščių, ir dar vieną biologiškai svarbią molekulę- karbamidą vėliau iš visų kitų su gyvybe susijusių molekulių buvo rasta panašiuose mišiniuose, gaunamuose imituojant pirmykštės mūsų planetos sąlygas .Cheminę sintezę besiformuojančioje žemėje lėmė natūralus energijos šaltinis. Saulės ultravioletiniai spinduliai ir šiluma, žaibai.
Tokie eksperimentai patvirtino hipotezę, kad primityvios dujos galejo reaguoti tarpusavyje ir sudaryti mažus organinius junginius. Šių molekulių nesudarydavo nei oksidacija ( nebuvo laisvo deguonies nebuvo bakterijų). Jos kaupėsi šimtus milijonų metų. Kaupiantis šiems mažiems organiniams junginiams vandenynas virto tiršta, šilta organine sriuba, sudaryta iš įvairių organinių molekulių.
Mikromolekulės vystosi ir sąveikauja ir išsivysto pirmykštė ląstelė. Kad galėtų augti, pirmykštė ląstelė turėjo maitintis. Mityba nesudarė problemos, nes pirmykšte ląstelė egzistavo vandenyne. Jame maistu galėjo tapti paprastų organinių molekulių. Tikėtina kad pirmykštės ląstelės buvo heterotratai ( gr. Heteros- kitos; trophe- maistas). Maisto kiekis mažėjo, todėl reikėjo pasigaminti maistą pačioms ląstelėms, atsiranda autotrofai. Išsivystė save kopijuojančios sistemos. Kai pirmykštės ląstelės įgijo gebėjimą daugintis, jos pasirodė tikromis
ląstelėmis ir prasidėjo biologinė evoliucija (20.4 pav.)