Ežerai
5 (100%) 1 vote

Ežerai

Ežeras – vandens užpildyta sausumos paviršiaus pažemėjimo dalis, neturinti tiesioginio ryšio su jūra arba vandenynu. Žemės rutulio ežerai užima ~ 2,7 mln. km2, t.y. ~ 1,8 % sausumos ploto. Daugiausia jų pleistoceno apledėjimo vietose, mažiausia – dykumose. Vandens paviršiaus lygis ežeruose būna įvairiame absoliutiniame aukštyje. Didžiausias pasaulyje yra Kaspijos ežeras, dar vadinamas jūra, giliausias – Baikalo ežeras.

Ežero skiriamosios dalys

Ežero pagrindiniai elementai yra dubuo ir vandens masė. Ežero dubens dalis, užpildyta vandens, skirstoma į atabradą, atšlają ir guolį. Atabradas ir jo šlaitas sudaro litoralę. Guolis skirstomas į sublitoralę ir profundalę. Vandens masė, esanti aukščiau profundalės, vadinama pelagiale. Atabrado dalis, kuri užliejama tik pakilus vandens lygiui, vadinama paplūdimiu. Ežero vanduo užima tik dalį paviršiaus pažemėjimo. Aplink ežerą plytinti sausa daubos dalis sudaro statesnius ar lėkštesnius ežero šlaitus. Šlaite yra krantas – sausumos dalis, tiesiogiai veikiama ežero bangu, ir terasos – buvusių atabradų liekanos.

Pagal dubens kilmę ežerai skirstomi į tektoninius – jų dubenys įsiterpę tarp Žemės plutos sprūdžių ( didžiausi ir giliausi pasaulio ežerai, pvz. Baikalas ); vulkaninius – vandens prisipildžiusius užgesusių vulkanų kraterius; karstinius, atsiradusius karstinėse įdubose, ištirpus kai kurioms uolienoms ( gipsui, klintims, dolomitui ir kt. ); nuogriuvinius-užtvenktinius , reliktinius – nusekusios jūros liekanas ( Kaspija ); eolinius – dubenys susidarė dėl vėjo defliacijos; upinius – tai buvę upės vingiai arba atšakos, kurie atsiskyrė nuo upės, pasikeitus jos vagai ( Nemuno deltos ežerai ); limaninius ir lagūninius – visai nuo jūros atsiskyrusius limanus arba lagūnas ( Krokų lankos ežeras atsiskyręs nuo Kuršių marių ); ledyninius, kurių dubenis suformavo ledynai ir jų tirpsmo vandenys ( beveik visi Lietuvos ežerai ). Atskirą grupę sudaro antropogeniniai, arba dirbtiniai, ežerai, susidarę dėl žmogaus veiklos ( užtvenkus upes, iškasus durpynus ).

Ežero maitinimo šaltiniai, pratakumas

Ežerus maitina upių, požemio bei paviršiaus ( šlaito ) nuotėkis ir kritulių vanduo. Iš ežero vanduo garuoja, nuteka upėmis arba susigeria į žemę. Pagal pratakumo pobūdį ežerai yra skirstomi į 4 grupes:

1. Pratakiniai – įteka vienas ar daugiau intakų, o vandens perteklius nuteka ištaku. Šiai grupei priklauso dauguma Lietuvos ežerų.

2. Vandenskyriniai arba ištekamieji ežerai. Jie neturi intakų, bet turi ištaką. Maitinasi kritulių ir grunto vandeniu. Šių ežerų vandens lygis per metus beveik nekinta.

3. Nenutekamieji. Šie ežerai turi intakų, tačiau neturi ištako. Vandens lygis juose gana smarkiai kinta.

4. Aklinieji ežerai. Šie ežerai yra ir be intakų, ir be ištako. Jų vandens lygis mažai kinta.

Ežero fauna ir flora

Beveik visuose ežeruose augalija ir gyvūnija pasiskirsto zonomis. Lietuvos ežeruose skiriamos šios litoralės augalijos juostos:

1. Sekliųjų vandens augalų ( daugiausia viksvų, ajerų );

2. Nendrių, meldų ir švendrių;

3. Vandens lelijų;

4. Plačialapių plūdžių;

5. Visiškai pasinėrusių augalų ( maurabragiai, elodėjos );

6. Dumblių.

Sublitoralėje vyrauja bakterijos, grybai, pasitaiko žaliųjų dumblių; pelagialėje – bakterijos, mikroskopiniai dumbliai; giliųjų ežerų profundalėje augalų nėra. Ežerų dugne gyvena moliuskai, vabzdžių lervos, vėžiagyviai, kirmėlės. Litoralės yra produktyviausia, joje neršia žuvys, minta jų jaunikliai, šilumamėgės bentosinės žuvys – karosai, lynai, kuojos, ešeriai. Sublitoralėje gyvena įvairios žuvys, pelagialėje – seliavos, stintos, aukšlės, starkiai, profundalėje – karšiai, sykiai. Žiemą dauguma žuvų pasitraukia į sublitoralę ir profundalę. Pagal maistingumą ežerai skirstomi į keletą tipų.

1. Oligotrofiniai arba mažamaisčiai. Šie ežerai yra gilūs, jų vanduo yra šaltas, jame nedaug biogeninių medžiagų ir druskų. Deguonies gausu ištisus metus. Tokių ežerų gausu Skandinavijoje, Š. Amerikoje; jų yra aukštai kalnuose ( Alpėse, Kaukaze ).

2. Mezotrofiniai arba vidutinmaisčiai. Šie ežerai taip pat yra gilūs. Vandeninių augalų ir bestuburių gyvūnų juose yra daugiau negu oligotrofiniuose. ežeruose. Lietuvoje mezotrofinių ežerų yra daug: Dusios, Galvės, Skaisčio, Platelių ir kt.

3. Eutrofiniai arba daugiamaisčiai. Šie ežerai dažniausiai negilūs, turi daug biogeninių medžiagų ir druskų. Jų vandenyje gausu vandens. Jų vandenyje gausu deguonies, bet maža anglies dioksido, kalcio ir hidrokarbonatų. Lietuvoje tokių ežerų gana daug, t.y. ~ 20 %, tarp jų: Metelio, Simno, Ofelijos, Žuvinto, Amalvo ir kt.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 712 žodžiai iš 2261 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.