Faktoringo rinka Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Faktoringo rinka Lietuvoje

TURINYS

TURINYS 2

ĮVADAS 3

1. FAKTORINGO BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS 4

1.1. Faktoringo samprata 4

1.1.1 Faktoringo dalyviai 6

1.2. Faktoringo rūšys 8

1.2.1. Faktoringas užsienio prekyboje 9

1.3. Pagrindiniai faktoringo privalumai 12

2. FAKTORINGO PAPLITIMAS LIETUVOJE 15

2.1.Faktoringo suteikimo sąlygos Lietuvos įmonėse 15

2.1.1. Lyderiaujančių faktoringą teikiančių įmonių apžvalga 18

UAB „Hanza Lizingas“ 18

AB „Vilniaus bankas“ 19

AB „Ūkio bankas“ 20

2.2. Faktoringą teikiančių įmonių veiklos riziką ribojantys normatyvai 20

2.3. Lietuvos įmonių komentarai apie faktoringą 22

3. FAKTORINGO POPULIARUMAS UŽSIENIO VALSTYBĖSE 24

IŠVADOS 25

LITERATŪRA 26

ĮVADAS

Šiandieninės Lietuvos ekonomikos sąlygomis daugelis įmonių sprendžia finansines problemas, kylančias dėl pinigų stokos. Plečiant įmonės veiklą, vadovams reikia rinktis iš kokių šaltinių finansuoti naujus projektus. Teoriškai jie turi tris alternatyvias finansavimo galimybes: naudoti įmonės pelną, didinti įmonės kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir skolintis. Neišsivysčiusioje Lietuvos kapitalo rinkoje dažnai nėra didelio išorinių kapitalo kaupimo šaltinių pasirinkimo. Jei vidinių įmonės išteklių nepakanka, o savininkai nelinkę arba nepajėgūs didinti akcinio kapitalo, tai paprastai tenka imti paskolą iš banko. Kaip alternatyvos bankinėms paskoloms, išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ypač paplitusios tokios finansavimo rūšys kaip faktoringas. Ši finansavimo rūšis pastaruoju metu sparčiai plinta ir Lietuvoje.

Pirmoje darbo dalyje apariame pagrindinius faktoringo ypatumus, rūšis bei privalumus. Antroje dalyje pateikiame faktoringo rinkos analizė. Trečioje darbo dalyje supažindiname su kaimyninių valstybių faktoringo rinkomis. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

Atliekant šį darbą ištirti šie informaciniai masyvai:

– Kauno Technologijos Universiteto biblioteka,

– Kauno miesto Viešoji biblioteka,

– Faktoringo paslaugomis besinaudojančios įmonės;

– Internetas.

Darbo tikslas – išanalizuoti faktoringo populiarumą Lietuvoje.

Darbo uždaviniai:

 susipažinti su faktoringo pagrindinėmis charakteristikomis;

 apibrėžti faktoringo dalyvius ir jų gaunamą naudą;

 identifikuoti pagrindinius faktoringo privalumus;

 pateikti Lietuvos faktoringo rinkos ypatumus;

 išskirti užsienio valstybių faktoringo rinkų pagrindinius aspektus.

Darbo objektas – faktoringo paplitimas.

Darbo metodas – informacinių srautų analizė ir sintezė.1. FAKTORINGO BENDROSIOS CHARAKTERISTIKOS

1.1. Faktoringo samprata

Faktoringas (skolos perleidimas) – tai finansinių paslaugų visuma, kurios esmė – skolos įsipareigojimų pirkimas ir kliento piniginių reikalavimų perleidimas bankui pagal kliento pirkėjams (paslaugų gavėjams) pateiktas sąskaitas-faktūras.

Faktoringas – vis labiau populiarėjanti pasaulyje finansinė paslauga. Faktoringo apyvarta pastaraisiais dešimtmečiais nuolat didėja, nes faktoringas:

o suteikia galimybę neįkeisti jokio turto ir gauti lėšų finansuoti prekybą;

o užtikrina nuolatinius pinigų srautus ir supaprastina pinigų srautų planavimą;

o sumažina skolų administravimo sąnaudas;

o leidžia daugiau dėmesio skirti pagrindinei įmonės veiklai.

Pagal 1988 metų Tarptautinio faktoringo konvenciją, finansinė operacija laikoma faktoringu tuo atveju jei atitinka bent du iš keturių požymių:

1. Kreditavimas iš anksto apmokant kreditinį reikalavimą;

2. Tiekėjo buhalterinės apskaitos administravimas, visų pirma realizacijos apskaita;

3. Tiekėjo įsiskolinimų inkasacija;

4. Tiekėjo draudimas nuo kreditinės rizikos.

Istoriškai faktoringo paslaugos atsirado vystantis komerciniam kreditui, kurį suteikia pardavėjas pirkėjui, atidėdamas mokėjimą už parduotas prekes. Palaipsniui į šiuos santykius tarp pirkėjo – pardavėjo įsiterpė tarpininkai – faktoringo kompanijos. Taigi faktoringo procese dalyvauja trys šalys (toliau – faktoringo proceso dalyviai). Viena šalis – tai prekes parduodanti įmonė. Antra šalis – minėtas prekes perkanti įmonė. Trečia šalis – faktoringo įmonė. Faktoringo principas yra toks: faktoringo firma perima iš savo klientų reikalavimus jų prekių pirkėjams ir per 2 – 3 dienas sumoka avansą, kurio dydis nuo 70 iki 90% visos reikalaujamos sumos, likusius 10 – 30% lėšų faktoringo firmos klientas atgauna tik po to, kai pirkėjai (skolininkai) sumoka už prekes [12].

1 pav. Faktoringo kreditinių operacijų schema

* Šaltinis: Juozaitienė L. Įmonės finansai: analizė ir valdymas, 2000, psl. 132

1. Pardavėjas parduoda prekes pirkėjui ar suteikia paslaugas pagal tarp pirkėjo ir pardavėjo sudarytą sutartį.

2. Pardavėjas vieną sąskaitos – faktūros egzempliorių pateikia faktoringo kompanijai ir perleidžia jai piniginius reikalavimus.

3. Faktoringo kompanija sumoka pardavėjui faktoringo avansą (iki 90% sąskaitos – faktūros sumos).

4. Suėjus atidėtų mokėjimų terminui, pirkėjas sumoka fakrotingo kompanijai sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą.

5. Faktoringo kompanija perveda pardavėjui faktoringo likutį.

Faktoringą sudaro:

o prekybos finansavimas (iki 90 proc. sąskaitos-faktūros sumos);

o kliento sąskaitų-faktūrų ir pirkėjų skolų administravimas;

o kliento pirkėjų kredito rizikos vertinimas ir
mažinimas.

Finansavimas. Konkurencijos sąlygomis įmonės įsipareigoja ne tik tiekti kokybiškas prekes (paslaugas), bet ir suteikti palankias mokėjimo sąlygas – mokėjimo terminus (mokėjimo atidėjimus). Pirkėjų įsiskolinimų augimas yra pagrindinė priežastis, verčianti didinti įmonės apyvartinį kapitalą. Deja, tai nėra įmonei naudinga. Pirkėjų įsiskolinimams, kaip ir kitam įmonės turtui, yra reikalingas finansavimas. Įmonės apyvartinio kapitalo stoka trukdo įmonės kasdieninei veiklai, ypač įmonei sparčiai augant.

Įmonės taip pat gali neturėti pakankamai garantijų (hipoteka, registruoti užstatai ir kt.) paskoloms iš bankų gauti arba turimas garantijas nori rezervuoti investicijoms finansuoti.

Patys brangiausi ištekliai debitoriniams įsiskolinimams finansuoti (kartu ir kitam turtui finansuoti) yra nuosavos įmonių lėšos.

Iš išorinių šaltinių vieni pigiausių išteklių yra tiekėjų suteikti mokėjimo terminai, tačiau jie dažnai yra per trumpi, nes nuo prekių ar žaliavų pirkimo iki produkcijos realizavimo gali praeiti gana daug laiko (pavyzdžiui, gamyboje).

Taigi galima sakyti, kad faktoringas leidžia gauti tiesioginį pirkimo ar pardavimo finansavimą su garantija arba be jos.

Sąskaitų administravimas. Sąskaitų administravimas leidžia pardavėjui sutaupyti laiko ir papildomos darbo jėgos, kuri reikalinga įplaukoms užtikrinti, stebėti bei pinigų srautams nuolat planuoti.

Sąskaitų administravimas apima:

o sąskaitų peržiūrėjimą ir tikrinimą, ar jos atitinka pirkimo-pardavimo sutartį (-is), įstatymus;

o pirkėjo rizikos limito apskaičiavimą;

o įplaukų iš pirkėjų rinkimą ir stebėjimą (pranešimų, priminimų ir delspinigių sąskaitų siuntimą ir pan.);

o pirkėjų finansinės padėties kontrolę;

o mėnesinių ataskaitų (bendromis sumomis ir pagal konkrečias sąskaitas) siuntimą pardavėjams.

Lėtai atsiskaitantys klientai yra gana įprastas reiškinys. Primenamieji pokalbiai, kitokie įspėjimai gali sutrikdyti pardavėjo ir pirkėjo santykius. Jei primena trečioji pusė – finansinė įmonė, tai paprastai pagerina klientų mokėjimo discipliną, nepažeidžia pirkėjų ir pardavėjų santykių.

Rizikos, susijusios su abejotinomis skolomis, mažinimas. Suinteresuota parduoti įmonė dažnai netikrina savo pirkėjų mokumo bei finansinės padėties, todėl tai gali sukelti sunkumų. Faktoringo paslaugų teikėjas gali įvertinti riziką, susijusią su įvairiomis įmonėmis ir įmonių grupėmis, nes turi išsamią duomenų bazę, klientų tinklą. Faktoringo sutartyje galima susitarti dėl sąlygų be laidavimo. Tai reiškia, kad nemokėjimo atveju reikalavimai negrąžinami atgal pardavėjui. Esant laidavimo teisei, faktoringo firma konsultuoja klientą apie jo pirkėjus ir padeda jam surinkti pirkėjų įsiskolinimus.

Faktoringas garantuoja kompanijai stabilius ir patikimus pinigų srautus, net ir tuo atveju, kai pirkėjas susiduria su mokėjimo sunkumais ar bankrutuoja [15].

Taigi grynas faktoringas apima visas tris funkcijas, o negryno faktoringo atveju nevykdoma kredito draudimo funkcija. Tuomet mokestiniai reikalavimai nuperkami su regreso teise eksportuotojo atžvilgiu.

1.1.1 Faktoringo dalyviai

Faktoringo įmonė – tai pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam prekių pardavėjas perleidžia reikalavimo teises į prekių pirkėjo apmokėjimus už prekes. Lietuvoje faktoringo paslaugas teikia bankai arba bankų dukterinės įmonės. Faktoringo įmonė už tam tikrą mokestį superka iš prekių pardavėjo prekių pirkėjams išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir avansu perveda tam tikrą dalį sąskaitos faktūros sumos. Likusią sumą, atskaičiusi palūkanas, faktoringo įmonė prekių pardavėjui sumoka tuomet, kai prekių pirkėjas atsiskaito su faktoringo įmone numatytais pirkimo-pardavimo sutartyje su prekių pardavėju terminais. Daugumos prekes parduodančių įmonių atstovai, kurie naudojasi faktoringu, pabrėžia tai, kad šis apyvartinių lėšų finansavimo būdas nereikalauja papildomo turto įkeitimo, kas labai aktualu sparčiai augančioms įmonėms. Be to, faktoringo įmonei perduodamas įsipareigojimo administravimas leidžia sukurti nemažą pridėtinę vertę įmonei. Imdama paskolą banke, įmonė pati atsako už paskolos grąžinimą, o pasirinkus faktoringo paslaugą reikalavimo teisė apmokėti už parduotas prekes perduodama faktoringo įmonei.

Apskritai faktoringu gali naudotis tiek mažos, tiek didelės įmonės, kurios:

o suteikia pirkėjams mokėjimo atidėjimus;

o nori išplėsti verslą, bet joms trūksta finansinių resursų;

o patiria apyvartinių lėšų trūkumą, bet negali pasiskolinti, nes neturi turto užstatui;

o negali konkuruoti su įmonėmis, suteikiančioms pirkėjams didesnį mokėjimų atidėjimą;

o abejoja pirkėjų patikimumu ir mokumu.

O pagal įmonių veiklos pobūdį galima išskirti tokias įmonių grupes, kurioms tinka faktoringas ir priežastis, dėl kurių faktoringas joms yra naudingas:

1. Didmenininkai. Jų klientai yra didesnės parduotuvės, parduotuvių tinklai arba prekybos centrai. Jiems problemų kelia mokėjimų terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas.

2. Gamintojai. Svarbiausi argumentai – apsidraudimas nuo rizikos, gamybos ir pardavimų finansavimas.

3. Tiekėjai. Jie parduoda prekes ar žaliavas gamintojams ir todėl jiems problemų kelia
terminai, reikalaujantys finansavimo, taip pat kitų papildomų garantijų trūkumas.

4. Eksportuojančios firmos – svarbiausi aspektai priklauso nuo klientų ir šalių, į kurias prekės parduodamos: finansavimas, administravimas (bendravimas su partneriais sudėtingesnis), rizikos išvengimas (jie dažnai negali įvertinti su partneriais susijusios rizikos ir jos išvengti dėl didelių atstumų).

5. Greitai augančios mažos ir vidutinio dydžio įmonės – svarbiausia įmonių grupė, kurioms reikia visų faktoringo teikiamų paslaugų;

6. Didelių projektų vykdytojai. Esant konkurencijai, vienas iš pagrindinių pranašumų yra ilgas mokėjimų terminas. Išaugus pardavimams, įmonės priverstos naudoti išorinius finansavimo šaltinius.

Bet faktoringo paslaugos naudingiausios mažoms ir vidutinės įmonėms, kurios paprastai dėl savalaikių debitorinių įsiskolinimų padengimo patiria finansinių sunkumų esant apyvartinių lėšų trūkumui. Tuo pačiu jos patiria sunkumų dėl jų sąlygomis apribotų kreditavimo šaltinių.

Tačiau ne bet kuri maža ar vidutinė įmonė gali pasinaudoti faktoringo paslaugomis. Faktoringo sutartys gali būti nesudaromos:

o Su įmonėmis, turinčiomis didelį debitorių skaičių, tačiau kur kiekvieno iš jų įsiskolinimas yra nedidelis;

o Su įmonėmis, kurios gamina nestandartinę arba siauros specializacijos produkciją;

o Statybinėmis ir kitokiomis įmonėmis, kurios dirba subrangovais;

o Su įmonėmis, kurios su savo klientais yra sudariusios ilgalaikes sutartis, pagal kurias sąskaitos yra pateikiamos užbaigus tam tikrų darbų etapus arba iki prekių pristatymo (avansiniai apmokėjimai).

Faktoringo operacijos taip pat nevykdomos fizinių asmenų, įmonės filialų ar padalinių kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Tokie apribojimai sąlygojami tuo, kad minėtais atvejais faktoringo kompanijai yra sunku įvertinti kreditavimo riziką.

Taip pat svarbu yra tai, kad tiekėjo gaminamos prekės ar suteikiamos paslaugos turi būti aukštos kokybės, jis turi turėti gamybos bei pelno didinimo perspektyvas (tik tokiu atveju įmonei bus racionalu patirti papildomus faktoringo kaštus), o apyvartinių lėšų trūkumas turi būti laikina problema, atsiradusi dėl savalaikio debitorinių skolų padengimo, sumažėjusio pelningumo, atsargų padidėjimo ar laikinais sunkumais, susijusiais su gamybos procesu.

Apskritai faktoringo firmų veikla gana efektyvi, nes dauguma įmonių, nenorėdamos patekti į nemokių firmų sąrašus, stengiasi laiku apmokėti sąskaitas. Kai bankas pateikia informaciją, kad įmonė pavėluotai apmoka sąskaitas, jai bus sudėtinga sudaryti finansiškai rizikingus sandorius. Faktorinės firmos kaip mokėjimo garantiją pasirengusios teikti savo klientams papildomas paslaugas pirkdamos jų mokėjimo reikalavimus kitiems ūkio subjektams [17].

Tačiau apibendrinant galima būtų išskirti tokias pagrindines aplinkybes, dėl kurių faktoringo panaudojimo galimybė yra sudėtinga:

o pardavėjas ir pirkėjas yra motininė arba dukterinė įmonė;

o egzistuoja ginčytini reikalavimai tarp pardavėjo ir pirkėjo;

o prekės dar nėra pateiktos arba paslauga neatlikta.

1.2. Faktoringo rūšys

Lietuvoje naudojamos šios faktoringo rūšys:

1. Vidaus ir tarptautinis faktoringas:

o vidaus faktoringo operacijos vykdomos tada, kai faktoringo proceso dalyviai yra vienoje šalyje. Faktoringo procesas vyksta pagal anksčiau aprašytą principą;

o tarptautinio faktoringo operacijos yra atliekamos tuo atveju, kai vienas iš faktoringo proceso dalyvių yra kitoje šalyje. Tai ypač naudinga daug produkcijos eksportuojančioms bendrovėms, nes eksporto atveju pirkėjų atsiskaitymai dažnai užtrunka gerokai ilgiau negu šalies viduje. Šiuo atveju faktoringo procese dalyvauja keturios šalys:

 prekių pardavėjas, vadinamas Lietuvos eksportuotoju;

 prekių pirkėjas, vadinamas užsienio šalies importuotoju;

 prekių pardavėjo faktoringo įmonė, vadinama Lietuvos faktoringo įmone;

 prekių pirkėjo faktoringo įmonė, vadinama užsienio šalies faktoringo įmone.

2. Atviras ir uždaras (konfidencialus) faktoringas:

o esant atvirajam faktoringui, prekių pirkėjas informuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei;

o esant uždarajam (konfidencialiajam) faktoringui, prekių pirkėjas neinformuojamas apie reikalavimo teisės perleidimą faktoringo įmonei.

3. Faktoringas su regreso teise ir be regreso teisės:

o pasirinkus faktoringą su regreso teise, lėšos išieškomos iš prekių pardavėjo, jeigu prekių pirkėjas neatsiskaito su faktoringo įmone. Prekių pardavėjas faktoringo sutartyje įsipareigoja apmokėti prekių pirkėjo neapmokėtas sąskaitas faktūras arba perpirkti jas iš faktoringo įmonės;

o pasirinkus faktoringą be regreso teisės, prekių pardavėjas neatsako už prekių pirkėjo nemokumą, nemokumo riziką perduodamas faktoringo įmonei [22].

1.2.1. Faktoringas užsienio prekyboje

Faktoringo naudojimą tarptautinėse operacijose reguliuoja tarptautinė faktoringo konvencija, kuri buvo priimta 1988 m. Otavoje [12]. Remiantis šia konvencija, operacija priskiriama faktoringui, jeigu ji tenkina nors du iš keturių reikalavimus:

a) vykdomas kreditavimas iš anksto apmokant mokestinius reikalavimus;

b) vedama eksportuotojo buhalterinė apskaita, visų pirma realizacijos apskaita;

c) atliekamas eksportuotojo skolų
eksportuotojo kreditinės rizikos draudimas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2181 žodžiai iš 7243 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.