Fenomenologija
5 (100%) 1 vote

Fenomenologija

FENOMENOLOGIJA

Fenomenologija – mokslas apie fenomenus, grynųjų, įdealiųjų esmių tyrimas. Svarbiausi mąstytojai: Edmundas Husserlis, Maxas Scheleris, Romanas Ingardenas ir kt. Fenomenologija – viena iš įtakingiausių XX amžiaus filosofijos krypčių.

Fenomenologinis metodas pakeitė ontologiją, etiką, estetiką, psihologiją, teisę, sociologiją, teologiją, matematikos ir mokslo filosofiją. Be fenomenologinio pagrindo nebūtų atsiradę egzistencializmas, personalizmas, hermeneutinė filosofija. Analistinė filosofija, struktūralizmas ir kritinė teorija polemizavo su fenomenologija, turėjo atsižvelgti į ją arba likti seklūs. Fenomenologijos negali pamiršti, prie jos temų vis grįžta dekonstruktyvistai ir post modernistai. Be fenomenologijos neįsivaizduojami šiuolaikinė filosofinė mąstysena ir šiuolaikinis žodynas.

Kiekvienam, kas pirmąkart ruošiasi į kelionę, patartina turėti bendrą supratimą, kur jis vyksta, susidaryti tos šalies vaizdą ir susipažinti su kai kuriomis pagrindinėmis gairėmis. Pradėti galima kad ir nuo paties fenomenologijos termino prasmės. Jis yra sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių: phainomenon (“reiškinys”) ir logos (“protas” arba “žodis”). Taigi fenomenologija yra protu besiremiantis tyrimas, atskleidžiantis fenomenuose arba reiškiniuose glūdinčias esmes. Tačiau kas yra reiškinys? Atsakymas į šį klausimą veda prie vienos iš svarbiausių fenomenologijos temų: reiškinys yra viskas, ką suvokiame. Visa, kas sąmonei reiškiasi, yra teisėta filosofinio tyrinėjimo sritis. Be to, apraiška yra to, ką ji apreiškia, esmės reiškinys. Nors tai gali pasirodyti keista, kiti filosofiniai požiūriai atsisakė žengti šį žingsnį.

Tai anaiptol nereiškia, kad ankščiau filosofija nekreipė dėmesio į sąmonės problemą. Ši problema labai rūpėjo XVII – XVIII amžių filosofams. Tačiau, pasak fenomenologų, anie darė lemtingą metodinę klaidą, laikydami sąmonę tiesiog viena iš gamtos pasaulio substancijų. Gerai žinoma, kad Descartes visą tikrovę suskaidė į dvi substancijas: mąstančiąją (protą, arba sąmonę) ir tįsiąją (kūnus). Ši skaida padėjo pamatus Naujųjų laikų filosofijos problemoms, kurios sukasi apie klausimą, kaip yra galimas pažintinis šių dviejų substancijų sąryšis. Viena iš Descartes’o išdavų – dėmesio atitraukimas nuo sąmonės patyrimo į objektyvias tikrenybes, kokios jos yra pačios savaime. Dėl to sąmonė kaip svarbi savarankiška tyrimo sritis iš esmės buvo ignoruojama. XIX amžiuje buvo laikoma, kad “subjektyvumas” patyrimo veiksnys neturi įtakos ir yra filosofiškai nesvarbus.

Galiausiai išsiplėtojo filosofija, mėginusi sąmonę laikyti empiriniu reiškiniu, kurį galima tirti kiekybiniais gamtos mokslų metodais. Fenomenologija tokį požiūrį atmeta ir teigia, kad kiekybiniai gamtos mokslų metodai netinka tirti sąmonės prigimčiai dėl dviejų svarbiausių priežasčių: 1) pati sąmonė nėra vienas iš gamtos objektų, 2) esama sąmonės reiškinių, kurių negalima tinkamai tyrinėti kiekybiniais eksperimentinio mokslo metodais. Taikant mokslo metodą kaip vienintelį tinkamą visai tikrovei tyrinėti, atmetami tie reiškiniai, kurie tokiai analizei neatsisveria. Trumpai sakant, fenomenologija neapsiriboja tirdama tiktai tas tikrenybes, kurios yra objektyvios materialistine ar natūralistine prasme. Fenomenologija siūlo gerokai praplėsti filosofinio tyrimo sritį, nes fenomenologai iš anksto nenustato, kasyra ar nėra realu – jie verčiau pradeda nuo sąmonės turinio, kad ir koks tasai turinys būtų, laikydami jį tinkama medžiaga tyrimui.

Tačiau fenomenologija nėra griežta mokykla ar vieninga filosofinė disciplina. Tarp mąstytojų, kuriuos galime sutalpinti po bendra fenomenologijos antrašte, esamadidelės požiūrių įvairovės. Šį filosofavimo būdą geriausiai nusako terminas “fenomenologijos sąjūdis”, kuri, beje, pavartojo žymus fenomenologas Herbert Spiegelberg savo istoriniame fenomenologijos įvade. Kadangi filosofai, dirbantys fenomenologinės tradicijos rė muose, laikosi skirtingų požiūrių, sunku pateikti pagrindinių fenomenologinių doktrinų santrauka; turėtina omenyje, kad galimi kiti fenomenologijos aprašymai, kurie susitelktų ties kitomis jos bendro lauko sritimis. Ne visi fenomenologai sutiktų netgi su tuo, kad čia aptariamos temos yra svarbiausios. Bet kokia padėtis liudija, kad fenomenologinio filosofavimo būdai taikomi dinamiškai ir įvairiai. Turint omenyje visus šiuos persergėjimus, galima teigti, kad fenomenologinė filosofija susikaupia ties tokiomis pagrindinėmis temomis: grįžimas prie tradicinių filosofijos uždavinių; filosofijos be išankstinių prielaidų ieškojimas; sąmonės intencionalumas; atsisakymas nuo subjekto-objekto dichotomijos.

Tie, kas susidomi fenomenologija tikėdamiesi rasti keistą ir neįprastą filosofijos rūšį, gali nustebti pamatę, kad fenomenologija daro ne ką kitą, kaip tai, ką filosofija darė visą laiką. Greičiausiai kaip tik šitai turėjo omenyje Edmund Husserl, svarbiausioji figura fenomenologijai atsirandant, savo straipsnyje apie fenomenologiją Encyclopaedia Britannica pažymėdamas: “Fenomenologinė filosofija plėtoja pagrindinius senosios graikų filosofijos akstinus ir aukščiausiajį Descartes’o motyvą. Šie dalykai nemirė”. Vieni iš
pagrindinių graikų filosofijos ankstinų buvo įsitikinimas, kad filosofija yra išminties, arba tikro pažinimo, ieškojimas, ir tikėjimas, kad filosofijos uždavinys – mėginti suprasti visatos prigimtį ir žmogaus vietą joje. “Filosofija prasideda nuostaba”,– pastebėjo Platonas, turėdamas omenyje, kad filosofijos uždavinys yra įvardinti klausimus, kylančius iš pačių žmogaus dvasios gelmių. Žmogus trokšta pažinti save bei savo pasaulį, ir filosofijos uždavinys – tokį pažinimą pasiekti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 829 žodžiai iš 2757 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.