Fifosofijai dokumentas
5 (100%) 1 vote

Fifosofijai dokumentas

3. Šiuolaikinės filosofijos samprata (Jaspersas)

Filosofija apmąsto būties visumą liečiančią žmogų kaip žmogų. Filosofinis mąstymas t.b. pirmapradis. Kiekvienas privalo mąstyti pats. Žmog įgimto polinkio filosofuoti pvz vaikų pateikiami klausimai. Unikaliai filosofuoja ir psichiniai ligoniai. Folosof žmogui yra būtina todėl egzistuoja viešojoje nuomonėje, iš kartos į kartą perduodama posakiuose, mituose. Atmetantys fil patys kuria f. Žodis filosofas reiškia – tiesos ieškojimas, bet ne tiesos žinojimas – tai fil esmė. Klausimai svarbesni nei atsakymai. Fil padeda žmog tapti pačiu savim nebėgant nuo tikrovės. Filosofavimo ištakos- nuostaba, abejojimas, pasmerkties suvokimas. bet tai turi prasmę tik jei kyla iš komunikacijos tarp ž. Filosofija siekia būti pripažinta, išgirsta. Jos esmė komunikabilumas. Tik kom dėka pasiekiami svarb f tikslai: susiliejimas su būtimi, tobula ramybė.

8. Pažinimo metodo problema (Popper)

Visas žmogaus žinojimas turi spėjamąjį pobūdį taip pat ir mokslinis žinojimas. Žinojimą galim paaiškinti bandymų ir klaidų šalinimo metodu. Spėjamąjam žinojim trukdo proto kaip indo teorija (žinojimą gaunam per akis, ausis). Tagi pasaulio pažinimo šaltinis paremtas juslėm. Bet kadangi žinoj atsiranda iš pajųčių, todėl tikri žinojimo elementai yra pojūč, o daugiau nieko nėra. Hume teigia kad sveiku prot suvok pasaul neegzistuoja. Tačiau žinojimą reikia formuoti ne tik atskirais atvejais bet ir dėsniais. Logika verčia atmesti patikimiausią dėsnį, jei atsiranda priešingas atvejis. Teorija kurios inf turiningumas didesnis yra daug įdomesnė, bet ji bus atmesta jei nepraeis patikrinimo. Turėtume rinktis geriausiai patikrintą teoriją, kadangi rinktis vis tiek reikia. Popper teigia kad pasirinkus geriausiai patikrintą teoriją neaišku ar mes ja iš tiesų pasitikime.

13. Mokslinio pažinimo pagrindo probl (Popper)

Popper neatmeta jog matematika ir logika pagrįsta mąstymu, o faktiniai mokslai juslėmis. Patyrimo pagrindo problema rūpėjo daugeliui mąstytojų. Vienas jų manė kad mokslo teiginių negalima priimti dogmatiška, reikia sugebėti pagrįsti. Teiginius galima pagrįsti tik teiginiais. Nenorint nukrypti į regresiją teiginiai g.b. grindžiami ir jusliniu patyrimu. Pasak Freiso juslinis patyrimas yra tiesioginis žinojimas. Taigi mokslas tik bandymas aprašyti, suskirstyti juslinį pažinimą, kurio tiesa abejoti negalima. Bet Popper nenori atskirti obkektyvūjį mokslą nuo “mūsų žinojimo”. P sutinka kad suvokti faktus galima tik stebint, bet šis žinojimas nepagrindžia teiginio tiesos. Log protavimu ir empiriniu mokslu teiginį galima patikrinti jį padalinus į daug mažų tarpsnių ir juos patikrinti. O norint atmesti šį teiginį teks suformuoti priešingą. Į mokslą visada galima žiūrėti įtariai. Galim sakyt kad mokslas tai įrankis, kurio tikslas remiantis duotais potyriais numatyti vėlesnius potyrius ar net juos kontroliuoti.

18. Žmogaus laisvės problema (Popper)

Ar žmogus yra laisvai veikianti būtybė? Atsakymas įvairus. Jei kūnai (jų atomai) pavaldūs fizikiniam dėsniam kaip planetu judėjimas. Tada nėra reikalo stengtis, visvien visi veiksmai nulemti iš anksto. Taip teigia determinizmas (fiziniam pasauly viskas ir judesiai yra iš anksto nulemti). Jausmai ir mintys įtakos neturės. Taip yra neigiama žmogaus laisvė. Fizikinis determinizmas sako kad ateities įvykis yra numatomas tik žinjant esamą fizinio pasaulio būklę. Tai jau visazinystė. Popper tai laikė košmaru, kadangi visas jų visas pasaulis didžiulis automatas, o mes mažesni automatai. Popperis ragina būti indeterministais, bet nepamiršti kad mus gali veikti ar kontroliuoti tikslai, taisyklės ar susitarimai.

21. Teisingumo problema (Rowlsą)

Teisingumas yra susitarimo reikalas, bet jis t.b. nešališkas. Nešališkumo bruožas – pripažinti pradinės stadijos dalyvius racionaliais ir nesuinteresuotais vienas kito atzvilgiu. Tiesa ir teising svarb žmogaus veiklos vertybės, neteisingumas toleruojamas tik norint išvengti didesnio neteisingumo. Pagrindinėse visuomenės instituc turi galioti soc teisingumo principai. Soc nelygybė egzistuoja neišvengiamai, pvz žmon soc padėtis nevienoda nuo gimimo. Renkantis teisingumo principus niekas negali būti neprivilegijuojamas ar diskrinim dėl natūralių soc aplinkybių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 645 žodžiai iš 2140 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.