Fiksuotas ir lankstus valiutos kursas
5 (100%) 1 vote

Fiksuotas ir lankstus valiutos kursas

FIKSUOTAS IR LANKSTUS VALIUTOS KURSAS

Valiutos kursas

Jei ji krypuoja kaip antis ir krykia kaip antis,

vadinasi, tai ir yra antis.

AUTORIUS NEŽINOMAS

Šalies vidaus prekyboje naudojama tik viena valiuta. Pavyzdžiui, kai vilnietis perka Biržuose pagamintus pieno produktus, jis moka litais, t.y. pinigais kurių reikalauja pardavėjas. Tarptautinėje prekyboje naudojamos dvi valiutos. Įsivaizduokime Didžiosios Britanijos firmą, importuojančią Lietuvos linus. Firma turi svarų sterlingų, kuriais galėtų užmokėti už linus. Tačiau Lietuvos eksportuotojas nori užmokestį gauti litais. Todėl Didžiosios Britanijos importuotojas turės kreiptis į užsienio valiutų rinką, kurioje galės parduoti svarus sterlingus ir pirkti litus, reikalingus sukokėti už linus.

Tarptautinėje prekyboje naudojama ne vienos šalies valiuta. Jeigu visos pasaulio valsybės naudotų vieną valiutą, tai tarptautinė prekyba būtų kur kas paprastesnė. Tačiau taip nėra. Aukštaitijos žemdirbys nori, kad jam sumokėtų Lietuvos litais, o Bavarijos aludaris norėtų gauti Vokietijos markių. Dėl to tiek eksportuotojai, tiek importuotojai turi turėti galimybę laisvai ir efektyviai keisti valiutą. Šalių piniginiai vienetai vieni su kitais yra susiję per jų valiutos kurso vertes tarptautinės prekybos ir investicijų srityje.

Pinigai, kaip ir kitos prekės, pavyzdžiui, linai arba alus, turi savo vertę. Skirtumas tik tas, kad kiekvienos valiutos vertė yra nustatoma kitų valiutų atžvilgiu. Pasaulio valiutų vertė yra išreiškiama valiutos kursu. Pinigais, kaip ir bet kuris kitas produktasar paslauga, yra vertinga tiek kiek žmonės užmokauž jos pinigų. Keitimo kursas parodo, kiek Šveicarijos frankų yra vertas JAV doleris arba kiek JAV dolerių yra vertas Lietuvos litas. Tokie pinigų kursai kinta kiekvieną dieną ir apie juos nuolat pranešama bankuose bei visų pasaulio pinigų keitimo punktuose. Kadangi pasaulyje yra daugybė valiutų, būtinai reikalinga valiutų keitimo rinka.

Valiutos kursas – yra tarptautinė rinka,

kurioje vienos šalies valiuta gali būti

pakeista į kitos šalies valiutą.

Iš esmės valiutos kursas – tai santykis tarp nacionalinės ir užsienio valiutos, nustatomas jų perkamąja galia. Valiutos kursas nustatomas taip pat iš santykio su kitais tarptautiniais apskaitos piniginiais vienetais (SDR, EKIU ir kt ). Taigi užsienio pinigų kaina, išreikšta vienetiniais pinigais, yra laikoma valiutos kursu, kuris parodo dviejų valiutų tarpusavio keitimo proporciją. Pavyzdžiui, jei Lietuvos lito ir JAV dolerio kursas yra 4 litai už dolerį ( 4Lt = 1$ arba 0,25 dolerio = 1 litui ), tai reiškia, kad už 4 litus nuperkame vieną dolerį arba 1 litą parduodame už ketvirtį dolerio. Jeigu valiutos kursas pasikeičia, tai atitinkamai pasikeičia ir jų tarpusavio santykis. Valiutos kursas yra nustatomas valiutos keitimo rinkoje.

Valiutos keitimas – tai užsienio valiutos

pirkimas arba pardavimas.

Užsienio valiuta – tai kitos šalies pinigai;

tai užsienio valiuta, fiksuojant tarptau-

tinę prekybą ir užsienio investicijas kei-

čiama į vietinę šalies valiutą.

Apie užsienio valiutą įdomiai yra pasakęs H.L Mencenas: “… Ji yra beveik tokia pat romantiška ir nepripažįstanti receptų kaip pirmoji meilė”.

Kadangi visos užsienio valiutų keitimo operacijos yra tarpinės, vykstančios prieš kitas ekonomines operacijas, tai kyla klausimas, kaip yra nustatomas valiutos kursas ir kodėl šis kursas pasikeičia per metus ar net keletą mėnesių. Vienas iš galimų atsakymų yra toks: valiutos kursas yra nacionalinių pinigų kaina, kuri kinta iki lygio, kuriam esant panašių keliose šalyse perkamųjų prekių kainos yra maždaug vienodos, skiriasi tik tai dėl draudimo ar frakto ( gabenimo ), išlaidų, importo apribojimo ir miutų.

Fraktas – tai mokestis už prekių ir keleivių bet kuriomis susisiekimo priemonėmis.

Keitimo kursas yra svarbus tarptautinės kokios nors valiutos, pavyzdžiui, lito, vertės rodiklis. Jei krinta lito kursas, pavyzdžiui, Vokietijos markės atžvilgiu, tai lietuviškos prekės dėl to vokiečiams atrodys pigesnės ir jų bus perkama daugiau, o vokiškų prekių importas sumažės, nes jos lietuviams pabrangs. Tarptautinis konkurencingumas gali būti išmatuotas realiuoju keitimo kursu, kurį norint suprasti, būtina pasiaiškinti skirtumą tarp nominaliojo ir realiojo ( tikrojo ) valiutos kurso.

Nominalioji vertė – tai ekonominių susu-

muotų rodiklių matas esamųjų kainų po-

žiūriu.

Per keletą metų esamomis kainomis grįsti stebėjimai gali iškreiptai atspindėti tikruosius poslinkius, nes kaina kinta. Dydžiai, kurie yra patikslinti infliacijos koeficiantu, vadinami realiaisias dydžiais. Infliacijos periodais kainos dažniausiai kyla taip greitai, kad palyginti vieną nominaliąją vertę su kita yra labai sunku. Todėl patikslinus visus statistinius rodiklius infliacijos koeficientu, atsiranda galimybė palyginti reliąsias jų vertes.

Realioji(tikroji) vertė – tai sustambinto

ekonominio rodiklio matavimas, įverti-

nant
kainų lygio pokytį, t.y vertės išraiš-

ka esant toms pačioms kainoms.

Nominalusis valiutos kursas – tai papra-

sčiausia vienos valiutos kaina, išreikšta

kita valiuta,pavyzdžiui, Vokietijos markė

Lietuvos litas.

Kai nominaliojo valiutos kurso pakitinas paprasčiausiai kompensuoja infliaciją, realusis valiutos kursas išlieka nepakitęs.

Realusis valiutos kursas – tai nominalu-

sis valiutos kursas, įvertinantis šalių in-

fliacijos skirtumus; tai vienos valiutos

kaina, išreikšta kitomis valiutomis, atsi-

žvelgiant į prekių kainų kitimą.

Kiekvieno šalies vartojimo prekių ir paslaugų “ krepšelio ” išlaidos gali būti pagrindas įvairių šalių valiutoms palyginti. Kadangi užsienio valiutų rinkos nustato pinigų keitimo kursus, o ne tai, ką už tą valiutą galima realiai nupirkti vietinėje rinkoje, dažnai naudinga žinoti pinigų perkamąją galią, kuri vadinama perkamosios galios paritetu (santykiu) (PGP), kad palygintume tuos pačius, bet skirtingomis valiutomis išreikštus rodiklius. Pavyzdžiui, lito vertė užsienio valiutų rinkoje parodo, kiek litų galima nupirkti, tarkime, už 100 JAV dolerių, bet neparodo, ką realiai galima nupirkti Lietuvoje už 100 dolerių vertės suma. Valiutos PGP suteikia galimybę palyginti ne tik valiutos keitimo kursus, bet ir perskaičiuoti vertes iš vienos valiutos į kitą valiutą.Perkamosios galios paritetas (santykis)-

tai valiutos kurso pokytis lyginamosios

valiutos perkamosios galios kitimo atžvilgiu.

Perkamosios galios pariteto(santykio)

teorija – tai valiutų kurso apibrėžimo

teorija, pagal kurią valiutų kurso poky-

čiai parodo ir kompensuoja infliacijos

lygio skirtumus skirtingose šalyse, kai

faktinis valiutos kursas lieka stabilus.

Užsienio valiutas superka ir parduoda valiutos dilriai ir bankai visoje šalyje. Šie bankai ir valiutų dileriai sudaro užsienio valiutų rinką (biržą). Tokia rinka yra būtina, nes visos šalys prekiaujančios arba skolinančios užsenyje, turi savo vietinę valiutą, kurią reikia iškeisti į prekybos partnerių valiutą.Valiutos (keitimo) kontrolė – tai valsty-

bės organų atliekama nacionalinės va-

liutos keitimo į kitas užsienio valiutos

kontrolė; tai priemonė, padedanti apri-

boti šalies valiutos laisvo keitimo į už-

sienio valiutą kiekį.

Dileris – asmuo, kuris investuoja savo

pinigus į rizikingas biržos ar prekybos

operacijas, tikėdamasis, pasikietus rin-

kos sąlygomis, gauti pelno.

Užsienio valiutų rinka – tai rinka, kur

keičiama, parduodama bei perkama už-

sienio valstybių valiuta ir nustatomi va-

liutų kursai.

Pagrindiniai užsienio valiutos operacijų centrai yra Bazelis, Franfurktas, Honkongas, Londonas, Niujorkas ir Tokijas. Londonas yra pagrindinis valiutų prekybos centras pasaulyje. Niujorkas yra antrasis pagal dydį visų užsienio valiutų centras.

Daugelyje finansų centrų dirba valiutos keitimo brokeriai ( makleriai). Jų reikia , kad anonimiškai suvestų pikėjus su pardavėjais. Kiekvieno finansinio centro bankai specializuojasi prekiauti vietine valiuta ir doleriais. Pagrindiniuose finansų centruose labai daug bankų aktyviai dalyvauja valiutų keitimo rinkoje.

Tarptautinė pinigų birža – tai ištisą pa-

rą veikianti rinka, kurioje be paliovos

kas nors keičiasi ir kuri apima šimtus

finansinių centrų visame pasaulyje; tai

rinka, kurioje vienos valstybės pinigai

yra perkami mainais į kitos valstybės

pinigus.

Prekyba užsienio valiuta vyksta beveik visą laiką, nes įvairių miestų rikos yra skirtingose laiko juostose. Pavyzdžiui, Los Andžele ar San Franciske esantys bankai gali prekiauti su Tokijo bankais vėlai vakare, Los Andželo ar San Francisko laiku, su Londono banku – visą naktį ir su Niujorko biržą nuo ankstaus ryto iki popietinių valandų. Bankai ir keitimo biurai stebi pasaulinę ir tarpbankinę rinką ir kiekvieną dieną fiksuoja pinigų kursus.

Valiutų kurso svyravimai

Valiutų kurso svyravimai– vienas paslaptingiausių ekonomikos reiškinių. Kalbama, kad žymiausias XX amžiaus ekonomikos teoretikas Džonas Keinsas ( Keynes; 1883 – 1946 ), spekuliuodamas valiuta biržose, uždirbo didžiulį turtą, tačiau du trečdalius to sukaupto turto ir prarado. Kiapgi valiutų rinkose nustatoma pinigų vertė ? Kiap ir kiekvienoje rinkoje – remiantis paklausos ir pasiūlos dėsniu. Jeigu vis daugiau prekiautojų nori pirkti JAV dolerių, tai jų vertė kyla. Ir tai reiškia, kad dolerio paklausa didesnė negu kitos valiutos. Nacionalinės valiutos paklausa paprastai priklauso nuo tos šalies prekių ir
paslaugų paklausos. Pavyzdžiui, jeigu lietuviai pirks daugiau prekių iš Vokietijos, tai jiems reikės daugiau Vokietijos markių. O tai savo ruožtu didins Vokietijos markės kainą. Jeigu Lietuvoje sumažėtų Lenkijos prekių ir paslaugų paklausa, atitinkamai sumažėtų ir Lenkijos zloto paklausa bei jo kaina.

Užsienio valiutos pasiūlos didėjimas arba mažėjimas priklauso nuo to, kaip šalies piliečiai naudoja savo valiutą pirkti tų šalių valiutai, iš kur jie nori įsigyti prekių. Pavyzdžiui, lietuviai, norėdami pirkti Italijos prekių, savo litus užsienio valiutos rinkoje turės išsikeisti į liras, kuriomis jie turės mokėti už Italijos prekias. Jeigu padidėjus Lietuvos importui padidės ir litų pasiūla užsienio valiutų rinkose, litas nuvertės. Lankstaus kurso valiuta nuvertėja, kai jos kaina kitų atžvilgiu krinta. ( Pažymėtina, kad fiksuoto ir reguliuojamo kurso valiuta devolvuojama, o svyriuojančio kurso valiuta nuvertėja ). Ir priešingai – kai Lietuvos pinigų pasiūla valiutų rinkoje mažės lito kursas kils.Valiutos kurso pakilimas – tai vienos

valiutos kurso padidėjimas kitos šalies

valiutos atžvilgiu, esant prisitaikančiai

valiutos sistemai.

Litų paklausa atsiranda:

1) kai už eksportuojamas prekias gauta užsienio valiutą eksportuotojai nori išsikeisti į litus;

2) kai užsieniečiai nori įsigyti Lietuvos turto ( fizinio ar finansinio – akcijų, obligacijų ir pan.

Tuo tarpu litų pasiūla atsiranda dėl to, kad Lietuvą importuojantys prekias ir paslaugas asmenys turi už litus nupirkti užsienio valiutos, ir dėl to, kad Lietuvos piliečiai nori pirkti užsienio fizinio ar finansinio turto.

Lito kainos pusiausvyrą valiutų rinkoje veikia ir Lietuvos vyriausybės politika. Vyriausybė gali parduoti dalį savo valiutos rezervų ir tuo padidinti lito paklausą arba, atvirkščiai, išleisti papildoma litų kiekį ir už jį pirkti užsienio valiutą savo valiutos atsargoms padidinti. Pastaruoju atveju padidės lito pasiūla. Aplinkybės, kurioms esant vyriausybė įsikiša į valiutos rinką, priklauso nuo to, kokį valiutų kursų rėžimą vyriausybė pasirenka – aukso standarto, fiksuotą, valdomą ar laisvai svyriuojantį.

Ir dabar stengsimės aptarti, kokią įtaką įvairūs valiutų keitimo kurso rėžimai turi viso pasausio ekonomikai, ir koks rėžimas ( fiksuoto ar plaukiojančio kurso ) yra geresnis pasaulio ekonomikos požiūriu.

Aukso standartas

Aukso standartas – pinigų sistema,

kurioje vienintelė tarptautinių pi-

nigų forma laikomas auksas.

Ši sistema susiformavo plečiantis tarptautiniai prekybai ir vyravo nuo 1879m. Iki 1934m., išskyrus I pasaulinio karo metus.

Aukso standarto veikimo analizė padeda suprasti valiutinių sistemų su fiksuotu valiutos kursu naudojimo pranašumus ir trūkumus. Veikiant šiai sistemai šalies vyriausybė:

1) nustato savo šalies piniginio vieneto aukso turinį;

2) palaiko griežtą santykį tarp savo aukso atsargų ir vidaus pinigų pasiūlos;

3) netrukdo laisvam aukso eksportui ir importui.

Jeigu kiekviena šalis nustatydavo savo piniginio vieneto aukso turinį, tai skirtingos nacionalinės valiutos turėdavo fiksuoti tarpusavio santykį. Pavyzdžiui, JAV prilygino dolerio vertę 25 granams ( 1 granas = 0,064g.) aukso, o Didžioji Britanija prilygino svaro sterlingo vertę 50 gramų aukso. Vadinasi, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų kainavo 50/25 dolerio arba 1sv.st = 2 dol. Toks turėjo būti valiutos kursas, jeigu neturėtų įtakos aukso transportavimo, įpakavimo ir kitos išlaidos. Valiutos kursui buvo leidžiama svyruoti apie monetinį aukso paritetą siaurose aukso taškų ribose.

Monetinis aukso paritetas – vienos šalies valiutos aukso turinio santykis su kitos šalies valiutos aukso turiniu.

Klasikinis aukso taškų mechanizmas veikė tik tada, jeigu buvo užtikrinamas laisvo aukso pirkimas, pardavimas bei pervežimas. Valiutos kurso nukrypimai buvo nustatomi pagal aukso transportavimo į užsienį bei jo mainymo į reikiamą valiutą išlaidas ( aukso įpakavimas, draudimas, komisiniai ir t.t. ). Nukrypimai nuo pariteto faktiškai susidarė apie 1%. Pavyzdžiui, 1929 – 1933m. Svaro sterlingo aukso turinys buvo lygus 7,32000g. aukso, o dolerio – 1,50416g. Monetinis svarų sterlingo paritetas, lyginant su doleriu, buvo lygus: 1sv.st. =7,32000/1,050416 = 4,86 dol. Minimalus svaro sterlingų kursas (esant pasyviam Didžiosios Britanijos mokėjimų balansui ) buvo lygus monetiniam paritetui, minus aukso pervežimo vertė. Jeigu ši vertė sudaro 1% pariteto t.y. 0,05 dol., tai 1sv.st. žemutinis aukso taškas toks: 4,86dol. – 0,05dol. = 4,81dol. Psiekus ši, taip vadinamą, aukso eksporto tašką, prasidėdavo aukso pervežimas į JAV. Maksimalus svaro sterlingo kursas ( esant aktyviam Didžiosios Britanijos mokėjimų balansui) buvo lygus monetiniam paritetui plius išlaidos, susijusios su aukso transportavimu iš JAV ( 1sv.st. = 4,86dol. +- 0,05dol.= 4,91dol. ). Pasiekus viršutinį ( arba importo ) aukso tašką, vykdavo aukso persiliejimas iš JAV į Didžiąją Britaniją.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 2111 žodžiai iš 6692 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.