Filosofijos estetika
5 (100%) 1 vote

Filosofijos estetika

2.10 Islamo estetikos savitumas .

Visus islamiškosios kultūros tyrinėtojus stebina staigus šios civilizacijos suklestėjimas . Atsirado VIIa. pr. ir greta Indijos ir Kinijos ėmė vyrauti pasaulinės kultūros istorijoje. Nedidelė arabų tauta sugeba ne tik primesti didžioms tautoms savo kalba, tačiau ir perima didžias kultūrines tradicijas . Perkėlus sostinę į Damaską ima inmtensyviai sąveikauti graikų, egiptiečių, žydų, bizantiečių ir kitų tautų kultūrinės tradicijos . Kalifatas aktyviai stelbia vietines tradicijas . Susilpnėjus kalifato kariniam ekspansyvumui, IX a. stiprėja pacifistinės tendencijos, prasideda arabų – musulmonų civilizacijos klestėjimas, kurio metu didžiulė imperijos teritorija tampa vintisa prekybos, kultūros vertybių ir meno sklaidos erdve. Iškyla įtakingi mokslinės ir meninės inteligentijos sluoksniai, plėtojasi filosofija, medicina, astronomija, ir k . t . mokslai, kuriasi aukštosios mokyklos .

Arabai tiesiogiai susijo su užkariautų tautų kultūrų laimėjimais, iš rytų renesanso humanizmo ir universalizmo idėjomis idėjomis . Iš kinų perimę popieriaus gamybos technologijos ir ksilografijos technika, arabai nepaprastai išplėtojo knygų leidybą . Knygų kultūrosiškilimas siejasi su “gražaus gyvenimo” įtakos stiprėjimų kada buvo siejami etikos, retorikos poezijos, prozos, muzikos pažinimas, grojimas ir galantiškas bendravimas. Kaip ir visur žmogaus potraukis grožiui buvo išnaudotas ir islamo religijai (kaip ir bet kuriose kitose).

Arabų – musulmonų pasulio estetika yra bemaž vientisa idėjų visuma, sukurta skirtingų kultūrinių tradicijų mastytojų, išpažinusių islamą . Ji plėtojosi filosofinės metafizikos, gamtotyrinių teorijų, teologinių, filosofinių ir menotyrinių koncepcijų sraute . Islamiškoji civilizacija yra jaunos dinamiškos civilizacijos tipas ( konservatyvizmas būdingas tik jau gestančiai kultūrai, visai nebūdingas ankstyvajam civilizacijos laikotarpiui ).

Arabų – musulmonų pasaulio estetikos ištakos, idėjos, pagrindiniai tipologiniai bruožai yra dvilypiai. Ji tarsi tiltas tarp Rytų ir Vakarų pasulių. Helenistinės idėjos suartina ją su Vakarų, o persiškos, indiškos, kiniškos idėjos – su Rytų kultūros tradicijomis. Šių tradicijų sintezė lėmė svarbų arabų estetikos ir meno filosofijos idejų istorinį vaidmenį bei unikalumą.

Skirtingi tyrinėtojai skirtingai aiškina islamo civilizacijos ištakas:

• ryškios europocentrinės nuostatos.Į islamo civilizaciją žvelgiama kaip į antikos ir helenistinės atšaką, o pagrindine raidos grandimi laikoma Bizantija, neįvertinant rytų kultūrų įtakos(G.Grunebaumas).

• vyraujantis Rytietiškos tradicijos vaidmuo ir islamo priešingumas helenistiniam palikimui (A.Toynbee, S.H.Nasiras, G. Anawati, A.Badawi, T.Ibragimas, A.Sagadejevas).

• harmoninga skirtingų Vakarų ir Rytų kultūrų sąveikos teorija arabų estetikoje ir vaizduojamojoje dailėje.(A.Papandopoulas).

Skirtingais islamo kultūros raidos etapais ir įvairiausiuose kraštuose jis įgauna skirtingą atspalvį.Itin savitas formas islamo estetika įgauna tose arabų imperijos dalyse,kur anksčiau buvo stiprus zoroastrizmo, manicheizmo, buddhizmo, hinduizmo poveikis.Ten arabizacijos procesas nepajegė galutinai nustelbti vietinių tradicijų ir sąlygojo labai savitas estetinias teorijas ir meno formas(šios transformacijos itin charakteringos Rytų sufizmo kryptyse kur neoplatizmas savitai susipina su zoroastrizmo,buddhizmo ir hinduizmo estetikos elementais).

Skirtinguose imperijos kraštuose iškyla skirtingos ir kartu artimos estetinės koncepcijos ir meno formos . Pasak L.Massignono jungiamoji šių tradicijų dalis yra pagrindiniai Korane išdėstyti mosulmoniškosios metafizikos postulatai.

Iš arabų šventosios knygos – Korano išplaukianti musulmoniškoji metafizinė, religinė, etinė, žmogaus ir jį supančio pasaulio koncepcija tikriausiai ir yra islamiškosios estetikos ašis ir idejinis pamatas.Nuolatinės estetinių veikalų aliuzijos į Koraną suartina islamo estetiką su buddhistine, hinduistine, krikščioniškąja.

Po ilgos dviejų islamo teologijos krypčių – sunitų ir šiitų – polemikos ilgainiui įsigali ortodoksinis sunitų mokymas, kuris, nors Korane nėra tiesioginių draudimų , atmeta dievų vaizdavimą, antra vertus su didžia pagarba žvelgia į praeities filosofijos tradicijas(prišislamiškoji Persija, Indija,Graikija tapo daugelio išsilavinusių arabų amžinosios filosofijos tėvynėmis).

Filosofinės estetikos ištakos

Arabų – musulmonų pasaulio estetika plėtojasi dviem kryptimis:

1. filosofinės estetikos,

2. menotyrinės problematikos,dažniausiai poetikos.

Jau VIII a. iškyla žinojimo ir tikėjimo santykių problema, kuri net teologinės orientacijos mokyklų buvo sprendžiama teikiant pirmenybę žinojimui

VIII a. filosofinėje estetikoje išryškėja pakraipos:

1. natūralistinė ( falsafah), besiorientuojanti į praeities filosofijos modelius, mokslo laimėjimus.

2. Scholastinė (kalam),jos šalininkai remiasi simboliniu, alegoriniu ir hermaneutiniu religinių tekstų aiškinimu. Šios krypties idėjų sklaidoje nuo VIIIa. Iškyla įtakinga mutakalimų (diskutuotojų ) m-kla., iš jos išsirutulioja mutazilitų ( atsiskyrėlių m-kla ), o nuo X a. įsivyrauja ašaritų m-kla.( pradininkas
al Ašaris 935m., žymiausias šalininkas – al Gazalis ). Visoms joms būdingas simbolinis alegorinis Korano mokymų aiškinimas.

Teologinės pakraipos estetinėse koncepcijose dievas( Alachas ) sutapatinamas su būtimi ir tampa visų estetinių vertinimų išeities tašku. Iš čia kyla šios estetinės kategorijos kaip:

1. Džamal – tobulas, dieviškas grožis;

2. Džalal – dieviškoji didybė, didingumas.

3. Šalia jų pamatinės estetikos sąvokos – harmonija ir tobulumas. Harmonija universalus estetinis principas .Vėliau išryškėja dvi skirtingos universalios harmonijos sampratos:

1. teologinė ( metafizinė ) – artima pitagoriečių, Platono, neoplatonikų ir analogiškoms Artimųjų Rytų estetikos tradicijoms( žym. Al Kindis, tyrieji broliai,al Gazalis univ. harmoniją grindžiantys absoliučiu alacho grožiu, išmintimi ir tikslinga kūrybine galia.

2.natūralistinė (mokslinė) – orientuojasi į racionalistinę egiptietiškąją ir aristoteliškąją estetikos tradiciją, remiasi fizikos, matematikos ir k.t. mokslų laimejimais,visatą lygina su tobulu kūriniu.Natūralistinė matematikos ir geometrijos principų poetizavimo tendencija labai paveikė muzikos, architekrūros vaizduojamosios ir taikomosios dailės raidą,kuriai būdingas geometrinių ornamentų harmonizavimas.

Nuo harmonijos sąvokos neatsiejama bjaurumo sąvoka, aiškinama, kaip harmoningų formų pažeidimas, jų netobulumas.

Arabų estetikos išeities taškas – graikų, sirų, persų, žydų, bizantiečių,indų ir k.t.užgrobtų tautų estetinės idėjos.Naikinant ortodoksams antikos palikimą Iranas tampa pagrindine daugelio mokslininkų prieglaudos vieta.

Palaipsniui skleidžiasi specifinė islamiškoji filosofinė ir estetinė tradicija.Aktyviai buvo įsisavinamos Aristotelio ir paskiros Platono, bei neoplatonikų idėjos,tačiau daug stipresnė buvo Aristotelio idėjų įtaka.Aristotelis žavėjo arabų estetus savo griežta metodologija,moksliškumu, žinojiomo kultu, dėmesiu faktams.

3.1 Ankstyvoji antikos estetika.Sokrato, Platono, Aristotelio ir Plotino estetinės teorijos.

Keletą šimtmečių jauna graikų kultūra pletojosi stipriai veikiama senųjų Egipto ir Artimųjų Rytų civilizacijų sukurtų verybių.Net graikų mitologija ir literatūra orientuojasi į rytus.Graikijoje pasklinda rytų mitai,oforizmo religija,Dioniso kultas ir dauk kitų kultūros laimėjimų.Iš finikiečių perima raštą,navigacijos subtilybes,iš Egipto ir Babilono – matemetikos, astronomijos, medicinos, architektūros paslaptis (ankstyvasis dailės stilius vadinamas egiptietiškuoju).Daugelis garsių graikų filosofų vyko į Rytų šalis mokytis( pvz:Demokritas, Talis, Pitagoras, Platonas, Aristotelis,Plotinas).

“filosofija gimė ne Graikijoje, o persų magų, babiloniečių ir asirų chladėjų,indų himnosofistų, Egipto žynių ir kitų Rytų tautų išminčių aiškinimuose apie gamtos ir dievų paslaptis”(Diogenas Laertietis).

Atsiranda tyrinėjimų kuriuose be Egipto, Babilono ir Finikijos kultūrų įtakos kalbama apie Persų kultūros įtaka(glaudūs Persijos ir Graikijos ryšiai Graikijos kult. brendimo laikotarpiu).Pastebimi mitų panašumai su iranėnų tekstais.Apmąstymai apie pasaulio, dievų kilmę, sielos nemirtingumąturėjo įtakos antikos mąstytojų filosofinėms pažiūroms.

Jonijos kultūra ( būtent šiuose kraštuose gimsta filosofija ir estetika, ne europinėje Graikijos dalyje )

II tūkst. pr.Kr Kretos saloje suklesti Mino kultūra, kurią transformavo XVI – XIIIa. pr. Kr. Įsibrovę protohelenai,susikūrė bendra Mikėnų kultūra.Nugalėtos ir išstumtos gentys Jonėnai apsigyvena mažojoje Azijoje,taigi: centrinėje graikijoje, kur vyrauja aristokratija isivyrauja tradicionalizmas,o Jonijos kultūroje artimesnėje Rytams įsigali pirkliai ir amatininkai, kurie skatina kultūros dinamizmą ir naujoves.

Mažosios Azijos pakrantėje iškilusių Jonijos kultūros židinių Efeso, Mileto, Kolofonto dominavimą ankstyvuoju graikų estetikos raidos laikotarpiu galime paaiškinti tuo, kad jie buvo artimai susiję su pagrindiniais Senovės Rytų civilizacijos centrais.

Graikų civilizacijos ir joje gimusios estetikos bei meno savitumui suprasti nepaprastai svarbi polio sąvoka.Negausiai gyvenamuose miestuose valstybėse asmenybė neišnyko masėje, o suvokė savo autonomiją ir vertę.Polio atsiradimas taip pat reiškė graikų civilizacijos lūžį ,kokybinį šuolį visuomenės evoliucijoje.Polis stipriai paveikė įtakojo antikinės estetikos pobūdį.

“estetika gimė ne abstrkčių mąstytijų kabinetuose, o palestrose ir gimnazijose,portikuose architektūros ir skulptūrų apsuptyje,greta antikinių šventyklų ir visuomeninių pastatų”

Antikinė estėtinė mintis vystėsi stebėtinai intensyviai.Graikų estetinės minties užuomazgos archajiniamės epochos pabaigoje(nuo dorėnų genčių įsivežimo į graikiją)Ji skyla į du skirtingus laikotarpius:

1. Ankstyvąjį ( XII –VII a.pr Kr.) kai visuomenėje vyrauja pirmykščiai gimininiai santykiai.

2. Vėlyvąjį ( VII – V a. pr Kr.)kai senovės Graikijoje ima formuotis klasikinė visuomenė.

Iškilus mitologijai ir epinei kūrybai, Homero ir Heziodo veikaluose spontaniškai Formuojasi graikų estetinės minties užuomazgos, o pirmosios estetinės teorijos atsiranda Va.pr.Kr.

Iš pradžių tai tik graikų estetika, o nuo IIIa.pr.kr.ją kūrė ir
tautos patekusios į Graikijos įtakos sferą.Todėl estetikos istorija dar skirstoma:

1. archainę;

2. klasikinę;

3. helenistinę.

Ankstyvoji klasikaVa. – Heraklitas, pitagoriečių estetinės teorijos.perėjimas nuo mitologinio pasaulio suvokimo prie sąvokinio mąstymo.

Viduriniosios klasikos periodas – siejamas su Va. Vidurio sofistais ( Protagoras, Gorgijas, Prodikas,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1535 žodžiai iš 5108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.