Filosofijos ir mokslo santykis
5 (100%) 1 vote

Filosofijos ir mokslo santykis

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………1

Filosofija ir mokslas antikos laikotarpiu……………………….2

Filosofija ir mokslas viduramžiais……………………………….3

Filosofija ir mokslas naujaisiais amžiais………………………4

Filosofijos kaip mokslo negalimybė…………………………….6

Išvados…………………………………………………………………….7

Literatūros sąrašas…………………………………………………….8

ĮVADAS

Savo vystymosi pradžioje filosofija buvo mokslų mokslas, apimantis labai plačias žinias- ir astronomiją, ir biologiją. Viduramžiais filosofija išliko universaliu mokslu.

XVII a. filosofija kardinaliai pasikeičia- prasideda mokslų diferenciacija. Specialūs mokslai tikrovę ima aiškinti efektyviau. Nei vienas iš specialiųjų mokslų neaiškino tikrovės kaip visumos. Filosofija imasi apibendrinančio vaidmens- perima iš specialiųjų mokslų žinias ir bando sudaryti visumos pasaulio vaizdą. Iki XIX a.kuria visa apimančias pasaulio teorijas. Tačiau apibrėžti galima tik statišką, nekintantį pasaulį, o pasaulis nėra statiškas- jis nuolat kinta.

Taigi populiariausią, bet paviršutinišką požiūrį į filosofijos ir mokslo santykį galima nusakyti taip: filosofija ir mokslas sutampa savo tikslais ir savo priemonėmis, vadinasi, jie iš esmės tapatūs. Tačiau mano darbe bus ir atvirkštinių nuomonių.

FILOSOFIJA IR MOKSLAS ANTIKOS LAIKOTARPIU

Filosofijos atsiradimas tapatinamas su mokslo atsiradimu, mat jau senovės Graikijoje ji atsiranda kaip savotiškas universalus mokslas, tyrinėjantis pirmuosius pasaulio pradus. Patys graikai savo pirmuosius mąstytojus vadino gamtos tyrinėtojais.

Remiantis tuo, jog filosofija yra mokslas, ji buvo priešinama su religija (priešpriešinama kartais ir dabar). Religija pripažįsta antgamtinę tvarką ir pasaulį aiškina remdamasi antgamtinėmis jėgomis, tuo tarpu filosofija, kaip mokslas, pasaulį aiškina iš jo paties,remdamasi netūralios tvarkos idėja.

Antikoje lyg ir pradeda atsirasti nuojauta, kad filosofijos prigimtis kitokia negu mokslo, tačiau ši nuojauta neišsiskleidžia ir netampa aiškia mintimi. Todėl net ir šiandien vienas didžiausių antikos mąstytojų Aristotelis laikomas ir didžiausiu mokslininku, visai nekreipiant dėmesio į tą faktą, kad kaip tik Aristotelis pirmasis nubrėžė aiškesnę ribą tarp filosofijos ir kitų pažinimo būdų, kurie,paties Aristotelio įsitikinimu, pagal savo vertę nė iš tolo negali prilygti filosofijai.

Aristotelis bene pirmasis nuodugniai bandė aptarti filosofijos struktūrą. Atskyręs nuo jos logiką kaip parengiamąją discipliną, pačioje filosofijoje jis įžvelgė dvi svarbiausias sritis:

1. Praktinę filosofiją, tirinėjančią žmogaus veiklos principus

2. Teorinę filosofiją, tyrinėjančią būties principus

Pagrindinėmis praktinės filosofijos dalinis Aristotelis laikė etiką ir politiką. Skyrė dar ir trečiąja, vadinamą poetinę filosofiją, tyrinėjančią kūrybos principus ir apimančią poetiką ir retoriką. Šis terminas filosofijoje neprigijo, mat Aristotelio darbų apie kūrybą beveik neišliko.

Svarbiausiomis teorinės filosofijos dalimis jis laikė fiziką, matematiką ir pirmąją filosofiją. Pasak Aristotelio, jos skiriasi abstraktumo laipsniu- pirmoji filosofija, nagrinėjanti visuotines būties savybes, yra abstrakčiausia.

Vis dėlto, antikos kultūroje skirtumas tarp filosofijos ir mokslo neišryškėja, mat nesidomėta mokslinėmis žiniomis, jų ištakomis, filosofinėmis įžvalgomis bei jų specifika ir skirtumu.

FILOSOFIJA IR MOKSLAS VIDURAMŽIAIS

Viduramžių kultūroje padėtis iš esmės nepasikeičia. Negana to filosofijos ir mokslo santykio klausimas dar labiau susipainioja, nes filosofija susipina su teologija, o teologija pradedama laikyti aukščiausiuoku mokslu, kuriam pajungiami vadinamieji laisvieji mokslai ir menai, o kartu su jais ir filosofija.

Vidurinių amžių žinios yra filosofijos, teologijos, ir gamtamokslio mišinys, kuriame neįmanoma nustatyti kiek griežtesnių ribų, filosofiją skiriančių nuo mokslo, juolab, kad ir filosofai bei „mokslininkai“ net nesistengė šito daryti. Mokslo esmė viduramžiais, kaip ir antikoje, neišryškėjo. Šių epochų kultūriniame tekste visos žinios buvo savotiškas mokslas, o kartu nė viena šių žinių dalis nebuvo mokslinė tikslia, apibrėžta ir esminga šio žodžio prasme.

FILOSOFIJA IR MOKSLAS NAUJAISIAIS AMŽIAIS

Tik naujaisiais amžiais, apytiksliai XVII- XVIII a., pradeda vykti dideli pokyčiai, pagaliau išryškinę tikrąją mokslo esmę ir įgalinę aiškiai apibrėžti lemtingus filosofijos ir mokslo skirtumus ne tik jų raiškos, bet ir jų prigimties požiūriu. Pamažu pradeda aiškėti, kad filosofija ir mokslas skiriasi ne tik savo kalba ir paviršiumi. Dar didesni skirtumai atsiskleidžia mokslo ir filosofijos gelmėse, iš kurios iškyla tiek filosofijos, tiek mokslo pamatiniai impulsai ir jų galutiniai tikslai.

Jau Antikos laikais prasidėjusi
filosofijos vidinė diferenciacija peraugo į specialiųjų mokslų atsiribojimą nuo filosofijos. Nuo jos viena po kitos ėmė atsiskirti tiek senosios, tiek naujosios disciplinos: matematika, astronomija, fizika, chemija…

Filosofija atsirado kaip universalus mokslas. Dabar ji suskilo į atskirus specialiuosius mokslus. Todėl, pasak prancūzų mąstytojo Augusto Konto (Auguste‘as Comte‘as,1798-1857), vienintelė išeitis filosofijai, norinčiai išlaikyti savo mokslinę orientaciją,-tai tapti paties mokslo filosofija. Kiekvieną dabartinę reiškinių sritį nagrinėja konkretus mokslas, bet yra vienas svarbus reiškinys, kurio joks mokslas nenagrinėja- tai pats mokslas kaip tam tikra žmonių intelektinės, pažintinės veiklos forma. Kaip mokslas atsirado, pagal kokius dėsnius veikia,kaip klasifikuoti mokslus. Šias problemas turinti tirti filosofija, įgavusi mokslo filosofijos pavidalą. XX a. svarbiausiu mokslo filosofijos uždaviniu imta laikyti mokslo žinių įgijimo ir vertinimo būdų tyrimą, mokslo žinių struktūros ir raidos mechanizmų aiškinimą, pagrindinių mokslo sąvokų turinio analizę ir gautų rezultatų interpretaciją.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 866 žodžiai iš 1703 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.