Filosofijos įvadas1
5 (100%) 1 vote

Filosofijos įvadas1

Filosofijos atsiradimas

Filosofija pradėjo atsirasti, kai žmogui nebepakako tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinan-čius klausimus. Nors filosofija priešino save mitologijai,jai atsirasti pagrindą davė mitologinis pasaulio aiškinimas.

Kas būdinga antropomorfiniam (mitologiniam) pasaulio aiškinimui?

• Mite veikia ir paprastojo mirtingojo likimą lemia su įvairiais reiškiniais tapatinami die-vai ir pusdieviai.

• Naudojamasi poetiniais įvaizdžiais.

• Mitas yra paprastas pasakojimas.

• Jis remiasi tradicija.

Tūkstančius metų tokio pasaulio aiškinimo žmogui užteko.Nors mitas nekėlė tiesioginių klausi-mų, faktiškai jis davė atsakymus į labiausiai žmogų dominusius klausimus apie jo paskirtį ir lemtį, pasau-lio suvokimą ir tvarką, laiką ir amžinybę.Mitologinis pasaulio aiškinimas buvo būtinas žmogaus raidos etapas,tačiau ilgainiui mito autoritetas ėmė mažėti Priežastys:

• Mokslo tobulėjimas (aritmetika,geometrija,astronomija). Mitologiniai vaizdi-niai ėmė atrodyti naivūs labiau išsilavinusiems žmonėms.

• Mito teisingumas susidūrus su kitos tautos mitu, imamas ginčyti.

Todėl greta atsiranda teorinis pasaulio aiškinimas:

• Dievus ir herojus keičia beasmenės jėgos,stichijos.(užuot kalbėję apie Posei-doną,Tetidę, kalbama apie vandenį)

• Aiškinant teoriškai, vartojami ne poetiniai įvaizdžiai, o tikslios sąvokos (pvz.: Atomas – mažiausia nedaloma dalelė)

• Laisvą pasakojimą keičia teorija-loginiais ryšiais siejamų teiginių sistema.

• Teorija remiasi ne tradicija ir tikėjimu, o proto argumentais,įrodymais.

Teorinis pasaulio aiškinimas atsirado maždaug VIIa.pr.Kr. Senovės graikai jį vadino filo-sofija.

Kas yra filosofija?

„Savo turiniu ji yra išnešiojusi bei pagimdžiusi visus mokslus, su jais tačiau nesusilieda-ma ir jų neatstodama:visų mokslų motina ji pati nėra mokslas“(A.Maceina)

Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi.

I.Kantas pabrėžė , jog filosofą turi dominti štai tokie klausimai:

Ką aš galiu žinoti?

Ką aš privalau daryti?

Ko aš galiu tikėtis?

Kas yra žmogus?(pamatinis klausimas su kurių susiję pirmieji trys.)

Filosofija yra bandymas argumentuotai atsakyti į iš esmės ginčytinus konceptinius klau-simus.(L.C.Becker)

Filosofija yra kritinė mąstymo analizė.

1) Filosofija glaudžiai susijusi su refleksija t.y. mąstymu nukreiptu ne į išoriniu dalykus, bet į patį mąstymo procesą, prielaidas.

2) Filosofijos apibrėžtis tai jos kritinė orientacija.Filosofas siekia kritiškai įvertinti mąs-tymo priemones, būdus ir rezultatus.

Filosofija nagrinėja kaip daiktai (dalykai) pačia bendriausia šio žodžio prasme yra susi-ję.(W.Sellars)

Istoriškai visas mokslas atsirado iš filosofijos.

Filosofijos disciplinos:

1. Metafizika-nagrinėjas pačius bendriausius faktus.Atsako į kl.-Kas yra?Kas egzistuoja?Tai viena iš pagrindinių disciplinų sudarančių filosofiją.Metafizika nagrinėja bendriausias visuotines būties proble-mas.

Kosmologija-nagrinėja fizinio, juslėmis suvokiamo pasaulio prigimtį ir tvarką.Dabar šį terminą yra pakeitęs terminas gamtos filosofija.

Epistemologija,gnoseologija-pažinimo teorija.Klausia : Kaip aš galiu pažinti tai kas egzistuo-ja?Kuo tikrasis žinojimas skiriasi nuo manymo?(pvz.“Dievas yra šio pasaulio kūrėjas“Iš kur žinoti?Iš tam tikrų raštų.)

Logika ir filosofinė logika-tai formali disciplina kuo pagrįstas samprotavimas skiriasi nuo nepa-grįsto.

2. Mokslo filosofija-Kas yra mokslas?Kuo mokslas pranašesnis?

Sąmonės(sielos)filosofija-kas yra sąmonė ar yra tik materija ar yra kažkas daugiau?

Kalbos filosofija-nagrinėja kas yra kalba?

Moralės filosofija-nagrinėja moralę.Ji nagrinėja ne faktus,o normas.Kuo skiriasi norma nuo fakto?

Etika-moralės filosofijos dalis.bando sukurti normas, jas pagrįsti.

3. Politinė filosofija-nagrinėja kokiais pagrindais remiantis reikėtų organizuoti valstybės valdymą.

Socialinė filosofija-nagrinėja klausimus kas yra visuomenė?Ar tai individų visuma ar kažkas dau-giau?

Estetika- nagrinėja klausimus.;Kas yra grožis?Kokia jo prigimtis? Nagrinėja natūralų ir nenatūralų grožį.

Meno filosofija- nagrinėja klausimus kas yra menas?

Religijos filosofija- nagrinėja klausimus ar yra Dievas?Kas yra religija?

Ugdymo filosofija- nagrinėja klausimus kokiais principais remiantis reikėtų ugdyti jaunuomenę?

Istorijos filosofija- nagrinėja klausimus ar istorija turi galutinį tikslą?Ar esama istorijos vystymosi dėsnių?

Matematikos filosofija- nagrinėja matematikos sąvokas ir pagrindus.

Teisės filosofija-susijusi su politikos.kas yra teisė?Kokia įstatymų prigimtis?

Filosofijos vaidmuo kultūroje

Kultūra(lot.cultura-apdirbimas,ugdymas,lavinimas)-tai žmonių veiklos būdai ir rezultatai.

Kultūra opozicija natūrai.

Sąlygiškai kultūrą galima skirstyti į materialią (gamybos būdas ir padaryti daiktai,technika ir tech-nologija,lemiantys materialias žmogaus gyvenimo sąlygas) ir dvasinę(žmonių dvasinės,intelektualiosios veiklos būdai ir produktai:mokslas,menas,politinės ir teisės teorijos,moralė, religija).

Kai kultūra priešinama civilizacijai, ji paprastai tapatinama su dvasine kultūra.

Kultūra tapatu civilizacijai.

Materialioji kultūra vadinama civilizacija.

Kokią įtaką turi filosofija kultūrai?

1. Turi įtaką
žmonių pasaulėžiūrai(tai pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame sistema bei su šiomis pažiūromis glaudžiai susiję žmonių gyvenimo principai,įsitikinimai, idealai,vertybinė orientacija)

Pvz.Kopernikas sukūrė heliocentrinę sistemą.Jis ėjo prieš tradicinius teiginius,turėjo didelę įtaką laisvamanybei.

Darvinas sukūrė evoliucinę teoriją.Svarbiausia -rūšies mutacija.anot jo, mes nesame viršūnė, o tik mutantai.

Froidas sukūrė psichoanalizę:mes nesame racionalios būtybės.mus valdo instinktai, net mums ne-suvokiant.

Žinoma, ne kiekviena mokslo atrastas faktas ar teorija turi reikšmę pasaulėžiūrai.jis tampa svarbus pasaulėžiūrai tik tuo atveju, jei perkeliamas į vidinį žmogaus pasaulį ir susiejamas su jo vidiniais įsitiki-nimais,idealais,vertybių sistema.

Nė viena idėja nepriklauso tradicijai, ji yra sukurta individų.Tačiau ne visos filosofinės idėjos pri-gijo.Filosofai generuoja tik tam tikras idėjas.

2. Filosofija kaip sielovada.

Pvz.Budizmas teigia 4 tiesas.

3. Filosofinės idėjos didesniu ar mažesniu mastu veikia epochos kultūrą.Dvasinės kultūros plėtrai lemiamą įtaką daro palyginant negausus kūrybiškiausių žmonių būrio veikla , nors tos veiklos prielaidas kuria visuomenė.

Filosofija –visos kultūros savimonė.

Filosofija ir mokslas

Daugėjant žinių apie pasaulį ir žmogų prasidėjo filosofijos diferenciacija.šis procesas ilgai buvo vidinis –tyrimų sritys,iš kurių galiausiai atsirado savarankiškos disciplinos., iš pradžių traktuojamos kaip filosofijos dalys.

Pirmasis filosofijos struktūrą aptarė Aristotelis.Jis išskyrė:

• Teorinę filosofiją(tyrinėja būties principus)

• Praktinę filosofiją(tyrinėja žmogaus veiklos principus)

• Poietinė filosofija(tyrinėja kūrybos principus ir apimančią poetiką bei retoriką).Tačiau šis terminas filosofijoje neprigijo-todėl, kad Aristotelio darbų apie kūrybą beveik neišliko.

Tiek teorinė, tiek praktinė filosofija Antikos ir viduramžių laikais nekėlė sau tikslo pakeisti ar pa-gerinti materialines žmonių gyvenimo sąlygas.manyta, kad filosofų neturi dominti nei nauda,nei šlovė,-jiems turi rūpėti tik išmintis.Sparčiai plėtojantis pažinimo metodams,pakito ir mokslinio pažinimo tikslų samprata.tai lėmė visuomenėje vykstančios permainos.Francis Beikonas „Žinojimas –jėga“. Mokslinio pažinimo galutiniu tikslu tapo ne o pasaulio darnos ir grožio atskleidimas,o jo fizinį,techninį įvaldy-mą.toks požiūris lėmė gamtotyros atskyrimą nuo filosofijos.Vėliau Auguste Comte teigia,kad tik tiks-lias,faktais pagrįstas ir empirinius objektus apibūdinančias žinias teikia tikslieji,empiriniai(patyrimu pa-remti)mokslai.O žinių apie būties pradus ar galutinę daiktų esmę pateikti negali niekas-tokių dalykų nag-rinėjimas neturi jokios vertės ir prasmės.

Filosofija atsirado kaip universalus mokslas.dabar ji suskilo į atskirus specialiuosius mokslus. Pa-sak Comte vienintelė išeitis filosofijai,norint išlaikyti savo mokslinę orientaciją,-tai tapti paties mokslo filosofija.XXa. svarbiausiu mokslo filosofijos uždaviniu imta laikyti mokslo žinių įgijimą ir vertinimo būdų tyrimą, mokslo žinių struktūros ir raidos mechanizmų aiškinimą,pagrindinių mokslų sąvokų turinio analizę ir gautų rezultatų interpretaciją.

Kuo filosofija gali būti naudinga specialiesiems mokslams?

Naudinga kaip mokslinio pažinimo prielaidų,priemonių, būdų ir rezultatų refleksija,apmąstymas.

Pvz.Biologas teigia kad jis įrodė iškeltos hipotezės teisingumą, o filosofas kelia klausimą, kas yra mokslinis tyrimas ir ar iš tikrųjų ,remiantis faktais galima įrodyti teorinių mokslo teiginių teisingumą.

Išvada:filosofai kritiškai nagrinėja mokslo metodus.

Dėl glaudžios filosofijos ir mokslo sąveikos mokslo filosofija yra perspektyvi filosofijos plėtotės kryptis.Tačiau ši kryptis išsiskaido į:

SCIENTIZMĄ- jo šalininkai neigia metafizinio pažinimo vertę ir laikosi nuomonės, kad raliai pa-žinti įmanoma tik matematikos objektus ir tai ką galima tiesiogiai ar per instrumentus patirti juslė-mis.Bent jau dalis scientizmo šalininkų tiki, jog visas problemas galima išspręsti vien moksliniais meto-dais.

ANTISCIENTIZMĄ-Jo šalininkai teigia ,kad filosofiją reikia griežti skirti nuo specialiųjų moks-lų.Jos metodų negalima tapatinti su matematikos ir gamtos (netgi su socialinių)mokslų metodais, nes ga-limi ir kitokie būties pagrindų,žmogaus santykio su pasauliu ir pačiu savim atskleidimo būdai.

Filosofija sąveikauja ne tik si mokslu, bet ir su menu, religija, dorove,teise,politika.Todėl filosofi-jos reikšmė kur kas pranoksta jos reikšmę mokslui.jos sąveika su mokslu tėra tik vienas iš jos vaidmens kultūroje elementų.

Būties problema: ikisokratikai(Jonijos ir Elėjos mokyklos)

Ikisokratikai

VIIa.pr Kr. Senovės graikai jau turėjo:religinį tikėjimą, praktines žinias, gyvenimo taisykles.

Pirmieji filosofai labiausiai jiems rūpėjusią problemą perėmė iš mitologijos, ją pavertė problema ir aišku gvildeno remdamiesi ne mitologiniais įvaizdžiais,kiek teorinėmis priemonėmis.

7išminčiai-„Nieko ne per daug“.

Arche problema-iš kur viskas atsirado?

Manė, kad pasaulis sudarytas iš 4 elementų:žemė,vanduo,oras,ugnis.

Jonijos mokykla

Pirmasis filosofas TALIS MILETIETIS laikytas vienas iš 7 išminčių
teigė,kad viskas atsirado iš vandens .Vanduo yra gyvybės šaltinis, o graikams pasaulis alsuoja gyvybe.ANAKSIMENAS MILIETIS pradu laikė orą.HERAKLITAS EFESIETIS –UGNĮ.Taigi juslėmis suvokiamo pasaulio prado jie ieškojo pačioje empirinėje tikrovėje.

ANAKSIMANDRAS MILIETIS pirmasis pradėjo vartoti arche terminą(gr.arche pra-das,pagrindas,priežastis,principas).Pradu paskelbė juslėmis nesuvokiamą medžiagišką esybę ,kurią pava-dino apeironu.(gr.peiras-riba,apeiros-beribis)-tai neapibrėžta beribė būtis,kurią Anaksimandras tapati-no,regis, su erdve, iš dalies su laiku.Šios minties nepalaikė Jonijos filosofai,tačiau be šios minties kiti fi-losofai nebūtų lškėlę labai svarbaus klausimo kas yra būtis.

Jonijos filosofai nesvarstė ar juslėmis suvokiamas pasaulis yra tiek pat tikras, kaipir daiktų pra-das.Jiems pasaulio tikrumas –savaime suprantamas dalykas.Pasaulį jie, o ypač Heraklitas(„Viskas teka“) traktavo kaip nuolat kintantį.

Elėjos mokykla

PARMENIDAS iškėlė klausimą kas yra būtis?atsakė:būtis yra tai,kas neatsiranda ir neišnyksta, būtis – tai,kas negali pavirsti nebūtim.KSENEFANASANTROPOMORFIZMO PRIEŠININKAS ,MANĖ, KAD Dievas yra vienas,visagalis,tobulas.Panašus į sferą ir nekintantis.ZENONAS ELĖJIETIS-afrologijų kūrėjas.

Pitagorininkų mokykla

Apeirono sampratą papildė ribos (peiraso)samprata.Tai lygiaverčiai pasaulio pradai.

„Viskas yra skaičius“

Anaksagoras

Demokritas Abderietis sutapatino pitagoriškąją monadą(vienetas) su atomu.

Sofistai. Sokratas.

Klasikinis laikotarpis prasideda nuo sofistų.Tai demagogai.Esminis skirtumas yra, kad ikisokrati-kai domėjosi gamta,o sofistai-kultūra,valstybe.

Kuo skyrėsi sofistai nuo ikisokratikų?

• Naujas požiūris į mokslą.

a.objektų skirtumai

b.mokslo tikslo skirtumai(ikisokratikai norėjo sužinoti tiesą,o sofistai teigė,kad tiesos iš viso nė-ra,o mokslas teikia naudą)

c.metodų skirtumai(sofistams empiriškas stebėjimas kokie reiškiniai pasirodo kartu ir sprendimas iš vieno to reiškinio apie kitą)

• Minimalistinė pasaulio pažinimo teorija.

1) sensualizmas(pažinimo pagrindas-pojūčiai)

2) reliatyvizmas(neigimas, kad egzistuoja objektyvi tiesa)

Reliatyvizmas turi kelis atvejus:

A) Moralinis(pvz.: liga yra bloga ligoniui, bet gera gydytojui)

B) Kognityvinis (epistemologinis)Visa kas reiškiasi žmonėms egzistuoja, žmogus yra visų daiktų matas.

• Prakticizmas.Visi teiginiai yra teisingi,tačiau vieni iš jų yra naudingesni.(prakticizmas-pragmatizmas)

• Konvencionalizmas(tiesa yra suprantamas dalykas t.y. objektyvios tiesos nėra.

Sofistai yra skeptiški tų dalykų, kuriuos teigė ikisokratikai atžvilgiu.

SOKRATAS

Jo nedomino daiktų pradai,prigimtis,pasaulio sąranga ir kilmė.pasak Sokrato,išmintis kurios turi ieškoti filosofai yra žinojimas ,kaip reikia gyventi.Todėl Sokratui labiau rūpėjo ne metafizikos,o etikos klausimai.filosofiniuose dialoguose su mokiniais,bei oponentais Sokratas kritiškai analizavo ir vertino tiek Atėnų polinę santvarką,tiek moralę bei religiją ,ir užtai buvo nuteistas myriop(oficialus kaltini-mas:bedievystė ir jaunimo demoralizavimas).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2013 žodžiai iš 6681 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.