Klaipėdos Universitetas
Filosofija – (iš gr. kalbos filo – meilė, sofija – išmintis) išminties meilė, sunku pasakyti kas pirmasis šį žodį pavartojo. Taigi filosofija vadiname visiškai naują mąstymo būdą, kuris atsirado Graikijoje apie 600 metus prieš Kristų. Ligi tol į visus žmonėms rūpimus klausimus atsakydavo įvairios religijos. Tokie religiniai aiškinimai buvo perduodami iš kartos į kartą mitais. Visame pasaulyje per ilgus tūkstantmečius buvo sukurta nesuskaitoma gausybė mitinių atsakymų į filosofinius klausimus.
Ką apie filosofiją galvoja žmonės, glaudžiai susije su ja, filosofai? Juk jie nuo jos neatsiejami, todėl galima teigti, kad tai jų gyvenimo prasmė. A. Plėšniui “ filosofija – išminties meilė ”, o K. Jospersui “tai kas vadinama filosofija, iš tikrųjų duoda pagrindą prieštaringiems vertinimams. ” ” Filosofai žino, kad nieko nežino, tačiau geidžia žinoti, todėl yra neišminčiai, o mylintys išmintį.” Taigi kyla klausimas, kas yra išmintis? Juk tai nėra žinios, kurias galima įgyti, tai žmonių savybė, kuri leidžia mums susivokti gamtoje ir tarpusavyje, tačiau žmogui, tikinčiam mokslu vis tik blogiausia tai, kad filosofija nėra pasiekusi visuotinių rezultatų, kurie tenkintų kiekvieną iš mūsų. O susivokti įvairiuose situacijose mums padeda įvarūs mokslai, kurie yra pasiekę visuotinai priimtų įstatymų, kurie tiria „pirmuosius pradus bei priežastis.” Be to, filosofiniam mąstymui nebūdinga žengti į priekį, o tai neabejotinai svarbu mokslui. „Filosofija yra teorija, o teorijai būdinga nedideliu pradų ir priežasčių kiekiu paaiškinti daugybę įvairių reikšmių. Filosofija siekia aprėpti visa, kas įmanoma, tad visuotinumas yra filosofijos, kaip teorijos požymis.” Kadangi filosofija yra vertinama kaip teorija, jai būdinga protu, argumentais patvirtinti savo teiginius ir tiesas. Galbūt ji nėra visiems vienodai suvokiamas ir prieinamas dalykas, kaip moksas, tačiau ji yra artima pasaulėžiūrai. Kad filosofija „nėra visų vienodai pripažįstama, lemia jos prigimtis.” Filosofijos siekiamas tikrumas nėra kiekvienam intelektui vienodas, tai daugiau priklauso nuo žmogaus prigimties. Ji – „įsitikinimas, kurį pasiekus prabyla žmogaus esmė.”
Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. K. Jospersas teigia, kad: „filosofija žmogui būtina, nes ji visais laikais gyvuoja viešoje sąmonėje, iš kartos į kartą perduodamuose priežodžiuose, paplitusiuose filosofiniuose posakiuose, viešpataujančiuose įsitikinimuose, šviesuolių ir politikų kalboje…” Norėdami suvokti ir suprasti kas gi iš tikrųjų yra filosofija, mes ją lyginame su mums suvokiamais, apčiuopiamais dalykais
Filosofijos neigimas taip pat yra filosofija. Jau Platonas ir Aristotelis klausė apie tą žmoguje glūdintį užsidegimą, kuris duoda pradžią filosofijai. Jų nuomone, filosofija prasideda nuo nuostabos: “Nes nuostaba ir ankščiau , ir dabar skatina žmones filosofuoti… O kas klausia ir stebisi, tas jaučiasi nežinąs… Taigi, norėdami išsivaduoti iš nežinojimo, jie ėmė filosofuoti…” Neįmanoma aiškiai apibrėžti, kas yra filosofija – ji pati apibrėžia save būdu kuriuo ji praktikuojama.
Nėra kitos teorinių svarstymų srities, kuri keltų tiek ginčų, kaip filosofija.Vieni ją laiko vos ne svarbiausiu mokslu, apibendrinančiu visą žmogiškąją patirtį ir nubrėžiančiu kryptis specialiems toeriniams svarstymams. Kiti mano, kad filosofavimui pakanka plepėjimo įgūdžių ir mokėjimo ginčytis. Pastariejio tariasi lengvai sugębą spręsti apie filosofinius dalykus. Pripažindami, kad kitiems mokslams reikalingos studijos, mokyklos ir metodai.
Mokslu tikinčiam žmogui blogiausia tai, kad filosofija nėra pasiekusi reikšmingų rezultatų,tai ką būtų galima žinoti ir turėti. Būtent specialieji mokslai pasiekė neaejotinai tikrų ir visuotinai pripažintų rezultatų, o filosofija kaip mokslas, nepaisant tūkstantmečių pastangų, tuo pasigirti negali. Žinoma, susisteminta filosofija priklauso nuo specialiųjų mklsų. Tam tikru metu pasiektas specialiųjų mokslų lygis yra filosofijos prielaida. Tačiau filosofijos prasme kyla iš kito prado. Pirmiausia ji pasirodo ten, kur nubunda žmogus.
Filosofijai, kaip teorijai, būdinga proto argumentai grįsti savo teiginius. Ji siekdama padėti orientuotis gyvenimo ir gamtos visumoje, yra artimesnė pasaulėžiūrai, bet ne mokslui, kuris, irgi būdamas teorija, vis dėlto tokios orientacijos neteikia. Mokslui rūpi, kaip objektas veikia, o filosofija – ką jis reiškia.
Filosofija siekia padėti susivokti pasaulyje ir gyvenime,tobulindama mūsų požiūrį į tai. Jai būdingas bendriausias požiūris į pasaulį, todėl ir tie principai, kuriais ji remiasi yra bendriausi. Visa ko pagrindas yra būtis. Filosofijoje būties sąvoka yra plačiausiai ir bendriausia,tačiau mums ji yra sunkiai suvokiama. „ Būties sąvoka yra transcendentinio turinio atžvilgiu, nes apima visų rūšių būtį.“
Filosofija yra tai, kas sutelkia, kas žmogui padeda tapti pačiu savimi nebėant nuo tikrovės. Nors filosofija paprastomis ir jaudinančiomis mintimis gali išjudinti kiekvieną žmogų, net vaiką, bet sąmoningas jos kūrimas yra pabaigos neturintis, nuolat atsinaujinantis, visada aktualus ir visa apimantis uždavinys – ji gyvuoja didžiųjų filosofų veikaluose.
Filosofija pradėjo atsirasti, kai žmogui nebepakako tradicinių mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Nors filosofija priešino save mitologijai,jai atsirasti pagrindą davė mitologinis pasaulio aiškinimas. Tūkstančius metų tokio pasaulio aiškinimo žmogui užteko.Nors mitas nekėlė tiesioginių klausimų, faktiškai jis davė atsakymus į labiausiai žmogų dominusius klausimus apie jo paskirtį ir lemtį, pasaulio suvokimą ir tvarką, laiką ir amžinybę. Mitologinis pasaulio aiškinimas buvo būtinas žmogaus raidos etapas,tačiau ilgainiui mito autoritetas ėmė mažėti
Filosofija kyla iš mąstymo ryšium su būtimi. Tai reiškia: ji yra istorinė tik tokia prasme, kokia istorinis yra ir pats žmogiškasis būvis. Ji prasideda ne istorijoje, o su istorija. Be abejo, pradinė filosofija galėjo būti labai paprasta, kaip ir pradinis menas ar realigija.
Filosofijos kilmę reikia suprasti ne kaip kokią nors vienkartinę istorinę paskatą, bet kaip nuolatos trunkančią paskatą, kuri nuolatos yra dabartinė. Anot Maceinos, filosofija kyla iš trijų pagrindinių patyrimų: nuostabos, abejonės ir kančios.