1. Filosofija atsirado maždaug prieš 2500-3000 metų, ji išsirutuliojo per gana ilgą laikotarpį. Kaip tik dėl to, filosofijai atsirasti reikėjo tam tikrų prielaidų.
Platono teigimu, siena iš tokių prielaidų būtų nuostaba. Jis sako, kad svarbiausia yra tai, kad žmogus pažvelgęs į tikrovę nustemba.
Kita prielaida, Aristotelio teigimu, yra nežinojimas. Kaip tik dėl to, kad jo išvengtų, žmogus ir tapo filosofu.
Trečia prielaida, pasak Dekarto, abejojimas ar viskas tikra. Jis teigė, jog viskuo reikia abejoti, tik niekada neabejoti, kad abejoji.
Jaspersas sakė, kad ribinė situacija turi didžiulę reikšmę. Jo manymu, mirties ir būti ar nebūti situacijos, yra labai svarbios filosofijos atsiradimo prielaidos.
Penkta prielaida – mitologija – nes buvo prieš filosofiją.
Šešta prielaida – religija – ji aiškino pasaulį, žmogų, jo esmę.
Taip pat darbinė veikla. Tokioje aplinkoje žmogus verčiamas pažinti tikrovę.
Ir paskutinė prielaida – mokslo pradmenys.
Visos šios prielaidos galėjo atsirasti tik tam tikromis visuomenės sąlygomis. Tose šalyse, kur karaliauja despotiška valdžia, filosofijai atsirasti sąlygų nėra. Manoma, kad filosofija atsirado S. Graikijoje, kaip tik dėl to, kad ten buvo susiformavusi laisva, demokratiška visuomenė, kurioje yra užtikrinama asmeninė laisvė ir nedraudžiama kitamintystė.
2. Kas gi yra toji filosofija? Graikų kalbos žodis filosofas (philosophos) savo reikšme yra priešinga žodžiui “sophos”. “Philosophos” reiškia mylįs pažinimą (esmę).
“Kas yra filosofija ir ko ji verta – ginčijamas dalykas.” Kiekvienas iš mūsų filosofiją supranta savaip: arba ją atranda savyje ir puoselėja, ieško išeities taško, arba ją neigia. Filosofijos neigimas taip pat yra filosofija. Dauguma žmonių iš filosofijos laukia nepaprastų atradimų arba “ ji abejingai atmetama kaip mąstymas, neturintys objekto.” Filosofijos apibrėžti vienu sakiniu neįmanoma, nes ji liečia kiekvieną žmogų, todėl ji turi būti suvokiama, suprantama ir prieinama visiems.
Ką apie filosofiją galvoja žmonės, glaudžiai susiję su ja, filosofai? Juk jie nuo jos neatsiejami, todėl galima teigti, kad tai jų gyvenimo prasmė. Filosofai žino, kad nieko nežino, tačiau geidžia žinoti, todėl yra neišminčiai, o mylintys išmintį.”
Norėdami suvokti ir suprasti kas gi iš tikrųjų yra filosofija, mes ją lyginame su mums suvokiamais, apčiuopiamais dalykais. Tačiau galima pasakyti, kad susisteminta filosofija priklauso nuo specialiųjų mokslų. Bet argi mus domina filosofja kaip mokslas? Ne. “Pirma visų mokslų ji pasirodo ten, kur nubunda žmogus.” Taigi, kiekvienam iš mūsų ji anksčiau ar vėliau atsiveria, tačiau mes kiekvienas ją suvokiame savaip, nes jeigu kiekvienas žmogus jaustų ir suvoktų ją kaip ir aš, tai jau nebūtų asmeniška, tai yra filosofinis mąstymas nebūtų pirmapradis.
3. Filosofijos ir mokslo skirtybės prasideda pačia kalba – ne terminijos, o santykio su žmogiškuoju asmeniu prasme. Kalbos atžvilgiu mokslas daro kažkokias išvadas, kurias apibendrina, tuo tarpu filosofija savas išvadas įasmenina, tai yra išskiria jų bendrinį pobūdį. Ne Galilėjus moko, kad beorėje erdvėje visi kūnai krinta žemėn tuo pačiu dėsningai greitėjančiu greičiu, tačiau fizika.
4. Filosofijos tikslas yra suprasti šią tikrovę tokioje situacijoje, kurioje šiuo metu yra žmogus. Filosofija neturi nieko bendro, kas stovėtų šalia jos ar virš jos. Jos negalima išvesti iš nieko kito. Kiekviena filosofija apibrėžia save, įgyvendindama save. Kas yra filosofija reikia išbandyti, tik išbandęs, gali suprasti ką pasaulyje sutinkame filosofijos forma. Galima išvardinti ir daugiau filosofijos prasmės apibūdinimų. Tačiau nėra vienintelio apibūdinimo.
5. 1-asis ratas
metafizika (nagrinėja pačius bendriausius faktus, atsako į klausimus: kas yra? Kas egzistuoja? )
epistemologija (pažinimo teorija: kaip aš galiu pažinti? Kuo tikrasis žinojimas skiriasi nuo tik manymo? )