VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJOS
TEISĖS FAKULTETO
BENDROJO AUKŠTOJO LAVINIMO DALYKŲ KATEDRA
FILOSOFIJOS PROGRAMA
2004-09-15
Vilnius
Kurso paskirtis – teikti studentams žinių apie svarbiausias filosofijos problemas ir sąvokas, ugdyti kritišką ir kūrybišką mąstymą, gebėjimą sieti dalykines studijas su pasaulėžiūros formavimu, vidinės kultūros tobulinimu, šių žinių pritaikymu praktiniame gyvenime.
Kurso apimtis: paskaitos – 48 val., seminarai – 16 val.
Dėstymo forma – paskaitos, seminarai, konsultacijos.
Atsiskaitymo forma – egzaminas.
ĮVADAS
Aukštojo mokslo studijoms būdinga siekti specialiojo ir bendrojo pobūdžio disciplinų žinių,kad aukštąją mokyklą baigęs absolventas būtų visapusiškai išsilavinęs žmogus. Tai pasakytina tiek apie universitetines,tiek apie kito aukštojo mokslo studijas. “Nuosekliųjų studijų programų nuostatai” numato fundamentinių filosofinių – pasaulėžiūrinių disciplinų dėstymą ir apimtį universitetinėse studijose. Kaip bendroji pasaulio pažinimo metodologija, filosofija teikia pagrindinių pažinimo principų ir jų visumos sampratą, ugdo gebėjimą integruoti įvairių sričių žinias, susidaryti teoriškai argumentuotą pasaulėžiūrą.
Filosofijos kursas yra dėstomas I kurso 1 semestre arba 2 semestre(priklauso nuo specialybės).
Kiekvieną savaitę paskaitos – 3 val., kas antrą savaitę seminarai – 2 val. Filosofijos kursui skiriami 2 kreditai.
Ši programa ir siekia suteikti Vilniaus Teisės ir Verslo kolegijos studentams žinių apie fundamentines, filosofijos svarstomas būties ir jos pažinimo, žmogaus ir vertybių santykio, visuomenės raidos problemas, idėjas ir sąvokas, parodant kada ir kokiuose istoriniuose bei kultūriniuose kontekstuose jos kilo, kaip buvo sprendžiamos ir keitė viena kitą, ką jos reiškia dabarties pasaulyje.
Studentams, studijavusiems filosofiją ir išlaikiusiems egzaminą kitose aukštosiose mokyklose egzaminas gali būti užskaitomas nustatyta tvarka.
Kursas dėstomas lietuvių kalba.
Studentų žinios vertinamos pagal suminio (kaupiamojo) vertinimo sistemą, t.y.studentai gali kaupti balus aktyviai dalyvaudami seminaruose bei rašydami referatus.
1.TEMA.FILOSOFIJOS SAMPRATA
Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas.Dialektika ir metafizika. Filosofijos šaltiniai. Filosofijos ir kitų mokslų santykis. Filosofijos vieta kultūroje. Filosofija ir pasaulėžiūra. Pagrindinės filosofijos disciplinos.
2.TEMA. FILOSOFINĖS MINTIES RAIDA
Senovės Rytų išminčiai-pasaulio pradas yra dvasia. Pirmosios filosofinės mokyklos antikinėje Graikijoje(Jonėnai ir Italikai). Demokritas: gamta – tai atomas. Sokratas: žmogus- tai dora. Platono idėjų pasaulis. Aristotelis:pasaulis yra materijos ir proto sąveika. Kinikai ir stoikai.(Antistenas, Diogenas, Chrisipas, Zenonas). Senovės romėnai – Ciceronas ir Seneka. Krikščionybės filosofija (Augustinas, sholastai, Akvinietis). Atgimimas: svarbiausia yra ne Dievas, o žmogus. Klasikinė vokiečių filosofija (Kantas, Fichtė, Šelingas, Hegelis, Feorbachas). Marksizmo filosofija.
3.TEMA.BŪTIES SAMPRATA (ONTOLOGIJA)
Sąvokos “būtis” daugiaprasmiškumas. Būties pradai, substancinė būties samprata. Daiktai ir idėjos. Substancija ir akcidencija (esminės ir neesminės daiktų savybės). Esmė ir egzistencija. Materija ir forma. (Herakleitas, Parmenidas, Demokritas, Platonas, Aristotelis). Universalijos.Monizmas, dualizmas, panteizmas, pliuralizmas. (R.Descartes, B.Spinoza, G.Leibnizas). Nuo būties – prie pažinimo. “Pirminės” ir “antrinės” savybės. “Būti – būti suvokiamam”.( J.Locke, G.Berkeley, D.Hume). Evoliucionizmas ir kreacionizmas(idealistinė kryptis, teigianti, kad pasaulis, gyvybė, žmogus atsiradę kaip dieviškojo sukūrimo rezultatas). Pasaulio sandara (N.Hartmannas). Determinizmas (kauzalumas,aiškinantis, kad viskas yra priežastingai sąlygota ir teleologiškumas, aiškinantis, kad viskas gamtoje yra sutvarkyta tikslingai ir kiekvienas vystymasis iš anksto numatytų tikslų įgyvendinimas) ir indeterminizmas. Laikas ir erdvė. Klasikinė ir reliatyvistinė laiko ir erdvės samprata – (I. Newtonas, A.Einsteinas). Laikas ir erdvė negyvajame ir gyvajame pasaulyje. Žmogaus laikas – “be žmogaus nėra laiko.”
4.TEMA.PAŽINIMAS (GNOSEOLOGIJA)
Nuo būties aiškinimo – prie pažinimo aiškinimo. Juntamoji ir mąstomoji tikrovė. Daiktų ir idėjų pažinimas. ( Platonas, Aristotelis). Empirizmas ir racionalizmas. Patirties idėjos ir įgimtos idėjos (R.Descartes, B.Spinoza, J.Locke, G.Berkeley). Apriorizmas. Protas ir intelektas. Grynojo proto antinomijos. (I.Kantas). Racionalizmas ir intuityvizmas.