Filosofijos reikšmė
5 (100%) 1 vote

Filosofijos reikšmė

ĮVADAS

Filosofija vadiname visiškai naują mąstymo būdą, kuris atsirado Graikijoje apie 600 metus prieš Kristų. Ligi tol į visus žmonėms rūpimus klausimus atsakydavo įvairios religijos. Tokie religiniai aiškinimai buvo perduodami iš kartos į kartą mitais. Visame pasaulyje per ilgus tūkstantmečius buvo sukurta nesuskaitoma gausybė mitinių atsakymų į filosofinius klausimus. Graikų filosofai bandė parodyti, jog žmonės negali jais pasitikėti.

Galime teigti, kad įvyko perėjimas nuo mitinio mąstymo prie mąstymo, paremto protu ir logika.

Kas yra pažinimas, kaip gali būti apibržiama jo esmė? Mokslo likimas nuo jo nepareina, nes mokslo vertė sąlygojama pirmiausia praktinio jo vaisingumo ir įtakos kultūrai. Tuo tarpu mes matome, kad gnoseologija užima filosofijoje prviligijuotą vietą. Pažinimas – svarbus ir grynai teorinis klausimas, kuris tiesiogiai neturi didelės reikšmės gyvenimui.

Jau senovėje pažinimo problema vaidino labai svarbų vaidmenį. Iš pradžių gnoseologija dar nebuvo atskiras mokslas. Savarankiška ji pasidarė sofistų, vėliau Platono ir Aristotelio filosofijoje. Jų pasaulėžiūroje pažinimo problema ne tik susieta su būties problema, bet ir susipina su ja ir iš dalies sutampa..Naujaisiais amžiais toje filosofijos srovėje, kuri vadinama kriticizmu ir kurios pradininkas Kantas, gnoseologija tapo visos filosofijos pagrindu. Tokia išimtinė gnoseologijos padėtis nėra atsitiktinė. Iš tikrųjų, jei pati filosofija yra mokslas ir pretenduoja būti tikru pažinimu, tai visų prma ji tiri paaiškinti, kas yra ji pati. Kadangi ji yra žinojimas (mokslas), tai ji turi kreipti ypatingą dėmesį į problemą, kas yra pažinimas, kokios tikro pažinimo sąlygos ir rimos, kokį vaidmenį pažinimas vaidina žmonių gyvenime.

PAŽINIMO PASIREIŠKIMO SRITYS

Pažinimo įtaka pasireiškia įvairiose kultūros srityse.

Dorovės sferoje matome, kad tikros dorovės be pažinimo negali būti. Sokrato iškeltas klausimas, kas yra gera ir kas bloga, yra susijęs su etikos (dorovės) esme. Etika negali be šio klausimo apsieiti, negali jo išvengti.Sąžinė – gyvas dorovinės sąmonės balsas – yra ypatinga pažinimo rūšis.

Religijoje visa mistika glaudžiai susijusi su pažinimu. Tiesioginis dievo pažinimas, dievo intuicija – tai aukščiausias mistiškos ekstazės laipsnis. Tikra religija yra ne kas kita kaip dievo pažinimas.

Meno srityje estetinis supratimas – tai ypatingos rūšies pažinimas, kuris esmingai skiriasi nuo mokslinio pažinimo, vis dėlto kai kuriais atvejais su juo susiliečia, jį papildo arba yra jo pagrindas.

Senovės mitai priskiria pažinimui sprendžiamą reikšmę žmogaus likime. Biblijoje uždraustas vaisius siejamas su gėrio ir blogio pažinimu, kuriuo žmogus prilygsta dievui. Pažinimas čia yra nusidėjimas ir atsimetimas nuo dievo. Graikų mitologijoje nemirtinga siela nusideda, užmiršdama savo dievišką kilmę ir nukrypdama į juslinį pasaulį, ir tik atsiminimas, žinojimo įgijimas išvaduoja sielą nuo kūno tamsybės ir vėl priartina ją prie dievo. Arba ir pasakojime apie Prometėją, pagrobusį dievišką ugnį iš dangaus ir atnešusį ją žemėn žmogui, ugnis yra ne vien materialinės, bet ir intelektualinės kultūros pradmuo ie simbolizuoja ne vien technišką mokėjimą, bet ir žinojimą.

Pažinimo problema užima svarbią vietą ne tik kriticizme, bet ir filosofijoje apskritai. Tai problema, kuri liečia visą kultūrą, ypač europiečių. Bet, žinoma,tai nereiškia, kad ji yra visos filosofijos pagrindas, kaip tvirtina kritinis idealizmas.Pažinimo problemos analizė parodo, kad šita problema ir jos sprendimas priklauso nuo kitų problemų, visų pirma būties problemos.

PAŽINIMO APRAŠYMAS

Pažinimo fenomenologija – tai pažinimo aprašymas, paties žinojimo fakto aprašymas, kuris remiasi tiktai patyrimu. Toks fenomenologiškas aprašymas pagrįstas patyrimu, patyrimo duomenimis nagrinėja ne atskirus konkrečius pažinimo duomenis, domisi ne jais, bet yra mukreipatas į pažinimo struktūrą ir prigimtį. Jis remiasi idealiąja intuicija. Toks fenomenologiškas aprašymas pasižymi tuo, kad izoluoja pažinimą, nagrinėja jį atskirai nuo visų tų procesų, su kuriais jis realybėje yra susijęs, ir nuo tos aplinkos, kurioje jis vyksta. Toks aprašymas lieka abstraktus. Gyvas, konkretus pažinimas priklauso nuo aplinkinių faktorių. Nereikia manyti, kad pažinimas žmogaus gyvenime su kitais faktoriais yra susijęs tik išoriškai ir mechaniškai, kad valia ir instinktai, jausmai ir mąstymas yra savarankiški dalykai, kurie tik atsitiktinai susiduria žmogaus sieloje ir todėl negali esmingai veikti vienas kitą. Visi šie faktoriai priklauso nuo žmogaus, nuo gyvo organizmo vidinės vienybės ir todėl organiškai susiję vienas su kitu.

Fenomenologiška pažinimo analizė turi nagrinėti pažinimą dviem aspektais:

1) tuo, kuris suteikia mums gryną izoliuotą pažinimą;

2) tuo, kuris išaiškina pažinimo vietą ir uždavinį žmogaus gyvenime ir kultūroje. Šis

antrasis aspektas reikalauja, kad analizė remtųsi patyrimo duomenimis, kad ji, taip sakant,
įsiklausytų į tai, ką sako pats patyrimas, ir stengtųsi jo kalbą teisingai suprasti, bet nieko prie jos nepridėtų ir visiškai nesikištų. Tai, žinoma, nepaprastai sunkus dalykas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 846 žodžiai iš 2793 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.