Filosofijos struktūra
5 (100%) 1 vote

Filosofijos struktūra

Įvadas………………………………………………………….3

Filosofijos struktūra……………………………………….4

Literatūros sąrašas………………………………………….6

Filosofija tai mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus.

Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo – myliu + sophia – išmintis), reiškiantis „išminties meilę“ žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Pačio žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra ginčytina, tačiau aišku, kad pats žodis atsirado nelabai anksčiau už Platoną. Iš pradžių „filosofijos“ sąvoka taikyta iš antikinės Graikijos kilusiai mąstymo tradicijai. Šiuo metu filosofija vadinamos ir Azijos mąstymo sistemos (Rytų filosofija), kurios dažnai glaudžiai susijusios su religiniais įsitikinimais. Be to paskutiniu metu „filosofijos“ sąvoka naudojama kaip „strategijos“ arba „koncepcijos“ sinonimas, pvz., „verslo filosofija“.

Moderniaisiais laikais paplito filosofijos apibūdinimas keturiais pagrindiniais klausimais, kuriuos suformulavo I.Kantas:

• Ką aš galiu žinoti?

• Ką aš turiu daryti?

• Ko aš galiu tikėtis?

• Kas yra žmogus?

Kaip liudija filosofijnės refleksijos patirties istorija, iš esmės galima filosofuoti bet kuriuo klausimu, apmąstyti bet kurią objektyvios tikrovės ir žmogaus gyvenimo, materialios ir inteletualios veiklos sritį.Be abejo yra tam tikras tradicinis filosofijos struktūros supratimas. Tačiau jis visai netrukdo apmąstyti filosofijos struktūros klausimą šiuolaikinio filosofavimo lygio požiūriu. Tuo labiau, kad filosofavimo laisvumas leidžia kiekvienam filosofui savaip pažvelgti į filosofijos problematiką. Kada kalbame apie filosofijos struktūrą, turime galvoje tam tikrą filosofinės refleksijos sisteminimą ir jo bendrumo aspektą. Visa tai susiję su visuomenine praktika ir kultūriniu istoriniu procesu. Iš to seka, kad filosofinės veiklos sritis galima suskirstyti į tris didelius blokus:

1) Bendrų kultūrinio istorinio proceso pagrindų refleksinį sistematizavimą, kuris apima būties teoriją (ontologiją), pažinimo teoriją (gnoseologiją), žmogaus teoriją (antropologiją), vertybių teoriją (aksiologiją), praktinės veiklos teoriją (praksiologiją).

2)Specifinių kultūrinio istorinio proceso pagrindų refleksinį sistematizavimą, kuris apima visuomenės koncepsijas (sociologiją), dorovę (etiką), grožio teoriją ir meninę veiklą (estetiką), mąstymo dėsnius ir formas (logiką), moklo teorijas (epistemonologiją), metodologiją, istorijos filosofiją, politikos filosofiją, teisės filosofiją, kalbos filosofiją (lingvistinę filosofiją), technikos filosofiją ir t.t.

3)Specialių, dalinių kultūrinio istorinio proceso pagrindų refleksinį sistematizavimą, kuris apima atskirus pasaulio supratimo, pasaulio vaizdinių,pasaulėjautos pasaulėveiklos apraiškas, fragmentus komponentus – konkrečių mokslų filosofiją (matematikos, fizikos, biologijos ir t.t. filosofiją), konkrečių fenomenų filosofiją (valdžios filosofiją), konkrečių būsenų filosofiją (taikos filosofiją), konkrečių priemonių filosofiją (išgyvenimo filosofiją) ir t.t.

Tačiau plačiau aptarsime tradicines filosofijos stuktūrines dalis.

1. Dažniausiai pirmoji problemų grupė vadinama ontologija (gr. ontos- būtis, logos- mokslas.Tai būties, plačiai suprastos tikrovės,teorija. Ontologija bando išaiškinti klausimą- ar yra viena būtis, ar jų yra daugiau? Ji stengiasi suvokti būties prigimtį, jos esmines savybes. Kelia materijos ir sąmonės santykio, būties vystymosi dėsningumo ir kitus klausimus.

2. Gnoseologija (gr. gnosis – pažinimas) – pažinimo teorija. Ji nagrinėja pažintinį žmonių santykį su tikrove. Tuo tikslu gnoseologija analizuoja pažinimo kilmę (genetinis aspektas) bei kelią, kuriuo jis turi eiti (metodologinis aspektas). Ji tiria žmogaus pažintines galimybes, pasaulio pažinimo procesą, tiesą, jos kriterijus ir t.t.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 549 žodžiai iš 1017 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.