Filosofijos struktūra
5 (100%) 1 vote

Filosofijos struktūra

TURINYS

1. Įvadas

2. Filosofijos prigimtis

3. Apie filosofijos struktūrą

4. Specialiųjų mokslų klasifikacija:

a) Filosofija ir realieji mokslai

b) Filosofija ir formalieji mokslai

5. Išvados

6. Literatūra

ĮVADAS

Pradžioje “filosofija” reiškė ne ką nors kita, o tai, ką ji reiškia savo tiesiogine prasme, tai yra “meilę išminčiai”. Buvo metas, kai filosofija dar nebuvo atsiskyrusi nuo kitų mokslų ir dabartinės jų įvairovės. Praslinkus šimtmečiams atskiri mokslai pamažu išsivadavo iš filosofijos globos. Šis procesas truko iki XIX amžiaus, kai savarankiškomis tapo psichologija ir sociologija. Vienas iš filosofijos bruožų yra tas, kad ji yra tai, kas aprėpia visą pasaulį “visuminiu žvilgsniu”, be to, šis “visuminis žvilgsnis” į visą pasaulį turėjo būti suprantamas plačiai; jam priskirtinos ne tik nutolusios fizinės gamtos sritys, bet ir dievybė, žmogus, jo pažinimas, siela ir dvasia.

Dažniausiai filosofija vadinama tai, kas yra surašyta begalėje knygų, tai, ką filosofai dėsto universitetuose, ir tai, ką galima studijuoti. Jei taip žiūrėsime į filosofiją, tai matysime tik jos susvetimėjusį pavidalą. Tokia filosofija iš tikro gali būti tik atitrūkusi nuo pasaulio ir skirta vien elitui. Tačiau tikroji filosofijos prasmė yra kita. Visi mes esame kada nors filosofavę. Dar būdami vaikais. Filosofija prasideda klausimais, kuriuos keliame, kai įprastas kasdienis pasaulis praranda savaime suprantamumą ir tampa problema. Štai keletas šios rūšies klausimų, kuriuos gali kelti vaikai, bet kurie yra žinomi kiekvienam, nes juos jau yra kėlęs: Kodėl apskritai yra kažkas? Kodėl aš esu aš, o ne kas nors kitas? Kas yra po mirties? Kas yra teisingumas? Šie klausimai yra pirmapradė filosofijos versmė.

Nors kiekvienas esame pasmerktas ir kompetentingas filosofuoti, vis dėlto tas problemiškumo suvokimas rodo, kad filosofija gali būti įvairaus lygio. Galima filosofuoti gerai ir blogai, diferencijuotai it nediferencijuotai. Galima tam tikra visiškai apibrėžta prasme mokytis filosofuoti. Tačiau tai yra įmanoma tik tada, kai mes įsijungiame į dialogą, kuriame nuo pat mūsų kultūros pradžios dalyvauja filosofuojantys žmonės. Turime atgaivinti susvetimėjusį filosofijos pavidalą, įtraukdami jį į nuosavą filosofavimą. Praeities filosofavime turime atrasti savojo filosofavimo problemas.

FILOSOFIJOS PRIGIMTIS.

Ką ir kaip filosofija nagrinėja? Klausimas, ką vienas ar kitas mokslas nagrinėja, paprastai vadinamas klausimu apie to mokslo dalyką. Kai kurių mokslų dalyką apibrėžti palyginti nesunku. Tarkime, botaniką galima apibūdinti kaip mokslą apie augalus, zoologiją – kaip mokslą apie gyvūnus, o filosofijos dalyką apibrėžti – itin sunku.

Visų pirma reikia pabrėžti, jog yra filosofų, abejojančių, ar filosofija yra mokslas tokia šio žodžio prasme, kuria mokslu vadinama biologija, fizika ar kiti dalykai. Jos santykis su šiomis ir kitomis mokslo disciplinomis yra išskirtinis. Aiškindamas filosofijos ypatybes, Antanas Maceina, vienas žymiausių XX a. lietuvių filosofų, sako apie ją štai ką: “Savo turiniu ji yra išnešiojusi bei pagimdžiusi visus mokslus, su jais tačiau nesusiliedama ir jų neatstodama: visų mokslų motina pati nėra mokslas”.

Sutikus su šia nuomone, reikėtų padaryti išvadą, jog filosofija, nebūdama mokslas, neturi ir savo dalyko. Tačiau vargu ar galima su tuo sutikti. Apie filosofiją išvis sunku kalbėti neistoriškai, kadangi, laikui bėgant, keitėsi jos nagrinėjamų problemų apimtis ir pobūdis, keitėsi ir pačių filosofų požiūris į savo discipliną. Antikoje ji siekė aprėpti visus teoriškai aiškintinus klausimus apie žmogų ir pasaulį, tada filosofija buvo universalus mokslas. Ją daugiausia domino būties, gyvenimo ir pažinimo pagrindai. Laikui bėgant kito sąvokų aiškinimas.tyrinėjant būties pagrindus, senovės Graikijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama daiktų pradų ar elementų tyrimui. Dabar daiktų elementus turi tirti ne filosofija, o fizika ar chemija.

Filosofai, suvokę, kad dabar daiktiškąjį pasaulį jau yra kam tyrinėti, vis labiau ima domėtis ne tiek juo pačiu, kiek žmogaus santykiu su pasauliu, o kartu ir su pačiu savimi. Todėl filosofijos dalyką galima būtų nusakyti taip:

Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi. Reikalas tas, kad filosofijos dalykas ar apibrėžtis negali nustatyti filosofui ribų, kurių jis negalėtų peržengti. Filosofija pati save apibrėžia.

Filosofija nagrinėja tiek skirtingas problemas, kad nėra jokios vilties aprėpti jas viena formule ar apibrėžtimi. Užuot apibrėžiant filosofijos dalyką ar problematiką, bandoma apibūdinti filosofijos problemų loginę prigimtį. Pavyzdžiui, taip: filosofija yra bandymas argumentuotai atsakyti į iš esmės ginčytinus konceptinius klausimus.

Graikų kilmės žodis “filosofija” reiškia išminties meilę. Tiesą sakant, šį įvardijimą irgi galima laikyti filosofijos apibrėžtimi, kad ir perdėm glausta. Filosofai sakydami, kad jie myli išmintį, norėjo pabrėžti ką kita – būtent, kad jie yra ne išminčiai, o išminties ieškotojai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 806 žodžiai iš 2538 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.