Filosofinis žmogaus pažinimas
5 (100%) 1 vote

Filosofinis žmogaus pažinimas

TURINYS

1. Įvadas…………………………………….……… 3

2. Žmogaus prigimtis ir esmė…………….………… 4

3. Žmogaus kūniškumo, psichiškumo, socialumo ir

dvasingumo santykio raida……………………….8

4. Asmenybės samprata………………………………10

5. Žmogaus egzistencijos prasmės problema……….. 11

6. Literatūra…………………………………………. 14

1. Įvadas

Filosofija paprastai suprantama kaip labiausiai komplikuotas ir abstrakčiausias dalykas, nutolęs nuo kasdienio gyvenimo problemų. Daugelis žmonių mano, kad filosofija yra kažkas tokio, ko negali eilinis žmogus suvokti, jog ji yra tolima normaliems žmonių interesams. Tačiau tokia nuomonė neatitinka tikrovės, nes kiekvienas žmogus, suvokia tai ar ne, turi tam tikras filosofines pažiūras.

Apie filosofiją nežiūrint įvairių šio termino vartojimo aspektų, galvojame kaip apie labai sudėtingą intelektualinę veiklą. Skaitydami knygas apie žymiausius filosofus – Aristotelį, Platoną, Tomą Akvinietį, Hegelį ir kitus – susidarome nuomonę, kad jie pasišventė pasaulio apmąstymui, pažiūrų ir teorijų formulavimui, bet kuriose sunku aptikti kokią nors praktinę reikšmę.

Svarbiausia filosofijos tema yra ŽMOGUS. Vokiečių filosofas I.Kantas teigė, jog klausimas “Kas yra žmogus?” aprėpia visus svarbiausius filosofijos klausimus. Žmogus yra gyva būtybė, kitaip tariant gyvūnas. Žmogus priskiriamas tam tikrai gyvūnų rūšiai – žinduoliams. Tačiau žmogus išsiskiria iš gyvulių pasaulio. Ir tas išsiskyrimas yra toks pat didžiulis šuolis, kaip ir gyvybės atsiradimas iš negyvosios medžiagos. Juk kalbama apie tokių gyvų būtybių giminės susiformavimą, kurios viduje nuo tam tikro momento baigiasi rūšių formavimosi procesas ir prasideda visiškai kitokio tipo “kūrybinė evoliucija”. Tai, kad žmogus turi AŠ vaizdinį, iškelia jį virš kitų žemėje gyvenančių būtybių. Tokiu būdu jis tampa asmeniu ir dėl sąmonės vienybės vykstant įvairiems pokyčiams išlieka vienas ir tas pats asmuo, t.y. būtybė, kuri padėtimi ir orumu visiškai skiriasi nuo daiktų, t.y. proto neturinčių gyvūnų. Ypatingą biologinę žmogaus situaciją aprašė A.Gehlenas: “Žmogus skiriasi nuo gyvulio tuo, kad yra panardintas neapibrėžtame pasaulyje, kuris atsiveria jam kaip daugybė nenumatytų galimybių. Jis neturi nė vieno organo, kuris būtų tiksliai pritaikytas aplinkai valdyti. <…> Neturėdami struktūrinės žmogaus sampratos, kuri būtų paremta protu, dvasia ar kita jam būdinga savybe, mes vėl atsiduriame prieš alternatyvą, ar sutikti, kad žmogus ir arčiausiai jo gyvų būtybių skalėje esantys gyvuliai skiriasi tik proto lygiu, ar vis dėlto matyti esminį skirtumą, kad žmogus yra apdovanotas dvasia…” [ 7, 260 p.].

Tad pažiūrėkime, kaip filosofai įvairiais laikais traktavo žmogaus prigimtį, kėlė jo egzistencijos ir būties problemas.

2. Žmogaus prigimtis ir esmė.

Iki šiandien žmonijos priešistorija lieka tokia pati mįslinga ir paslaptinga kaip ir gyvybės atsiradimas. O šiuolaikiniai moksliniai vaizdiniai apie žmogaus atsiradimą daugiausia grindžiami hipotezėmis. Beveik tikrais galima laikyti tik bendrus šio proceso kontūrus ir tendencijas. Tačiau istorijos tėkmėje buvo formuluojami įvairūs ir ne visada moksliniai žmogaus klausimo sprendimai.

Galima išskirti:

a) teistinę žmogaus koncepciją;

b) natūralistinę žmogaus koncepciją;

c) dialektinę žmogaus koncepciją.

Teistinė žmogaus koncepcija

* Iki filosofijos susiformavimo žmogaus problemų aiškinimas daugeliu atvejų turėjo religinį atspalvį. Vėlesniais laikais, kai filosofija, kaip mokslas pasiekė ganą aukštą lygį, mąstymas religinėmis kategorijomis ne tik nenunyko, bet kai kuriose epochose turėjo net lemiančią įtaką filosofinių koncepcijų turiniui.

* Pagrindinis teistinės žmogaus koncepcijos teiginys, kuris turi daug ką paaiškinti, sako, kad žmogaus atsiradimas yra antgamtinio pobūdžio. Žmogų sukūrė aukščiausia Būtybė pagal savo pavidalą ir panašumą. Ji nulėmė jo struktūrą, tam tikras funkcijas ir sugebėjimus. Žmogus – Dievo kūrinys-yra sudarytas iš dviejų skirtingų dalių: sielos ir kūno.siela yra žmogaus psichikos buveinė, nes joje glūdi visos specifinės žmogaus funkcijos – protas, valia, atmintis, jausmai. Siela vadovauja kūnui. Tokį požiūrį priėmė daugelis mąstytojų, kurie ne atstovavo krikščioniškosios filosofijos. Tačiau kaip suprasti, kad žmogus yra sielos ir kūno darinys? Sunku suprasti, kokiu būdu vieningoje visumoje, koks yra žmogus, sutelpa dvi skirtingos būtys – dvasinė ir materiali. Juk žmogus yra nepadalinama į minėtas dalis visuma. Aurelijus Augustinas, spręsdamas šį klausimą, susidūrė su neįveikiamais sunkumais. Jis žmogų traktuoja kaip protingą sielą, pasinaudojančia žemišku ir mirtingu kūnu. Tuo išreiškiama pažiūra, kad siela yra aukštesnis faktorius. Kūnas, kaip tam tikras organizmas, yra tik sielos buveinė. Tokiu būdu kūnas buvo vertinamas neigiamai.

* Mažiau kraštutinę sielos ir kūno santykio interpretaciją pateikia Tomas Akvinietis, kuris mano, kad nemirtinga siela sugeba savarankiškai egzistuoti. Kartu siela yra kūno forma. Tačiau kada žmogus
miršta, siela ir toliau egzistuoja. Tai reiškia, kad kūnas yra priklausomas nuo sielos.

* Aurelijus Augustinas ir Tomas Akvinietis, aiškindami žmogaus esmę, remiasi nematerialia siela, skirtinga nuo kūno. Tačiau abi koncepcijos, besilaikydamos religinių dogmų, žmogaus esmę parodo suskaldytą, priklausančią žemiškai materialiai ir amžinai dvasinei tvarkai. Žemiškame pasaulyje žmogus užima privilegijuotą vietą. Jis vienas yra protinga būtybė. Žmogų nuo kitų gyvų būtybių skiria patvari, nesunaikinama, nemirtinga būtis. Skirtingai nuo gyvulių, žmogus yra asmenybė. Žmogaus vieta pasaulyje yra tiksliai nustatyta. Dievas sukūrė tikrovę pagal tam tikrą planą ir nustatė tam tikrą tvarką. Todėl žmogiškajam individui vaidmuo ir uždaviniai yra tiksliai nustatyti.

Natūralistinė žmogaus koncepcija

* Gamtos pažinimu besiremiančią žmogaus koncepciją iškėlė senovės atomizmo šalininkai – Demokritas ir vėliau Epikūras. Atomistiniame pasaulėvaizdyje žmogus yra materiali sistema, funkcionuojanti pagal visuotinius gamtos dėsnius. Žmogus yra sudarytas iš atomų ir skiriasi nuo kitų gyvų būtybių ir negyvojo pasaulio tik sudėtingumo laipsniu, t.y. jis yra visiškai vieninga būtis. Žmogaus atsiradimas yra visiškai natūralus. Jo atsiradime nedalyvauja antgamtinės jėgos. Bet kokiu požiūriu žmogus – baigtinė, ribota laike būtybė. Su mirtimi pasibaigia viskas, žmogaus egzistavimas nutrūksta, nėra jokio būdo jį pailginti. Pati mirtis yra natūralus faktas, kurį galima paaiškinti gamtoje vykstančių procesų pagrindu. Epikūras rašė “… mirtis mums nieko nereiškia. It tikras beprotis yra tas, kuris sakosi bijąs mirties ne dėl to, kad ji atėjusi suteiks skausmo, bet kad ji daro skausmą, dar tik ketindama ateiti. Juk tas laukiamas skausmas, kurs atėjęs nebekamuoja, yra tuščias. Taigi siaubingiausia blogybė – mirtis – nieko mums nereiškia, kadangi kol mes gyvename, mirties dar nėra, o kai mirtis ateina, tada mūsų nebėra.” Iš tokio gyvenimo supratimo Epikūras padarė išvadą, kad reikia užsiimti žemiškais reikalais. Reikalinga prasminga veikla.

* Naujųjų laikų materialistai Hobsas, Lametri, Holbachas savo antropologinėse koncepcijose žmogų traktuoja kaip materialios gamtos kūrinį. Ypač didelį susidomėjimą žmogumi parodė Lametri. Iškėlė mechanistinį požiūrį į žmogų. Tai galima paaiškinti to meto materialistinėmis pažiūromis ir mechanistiniu gamtos aiškinimu. Juk tikrovę tuomet traktavo kaip vieną milžinišką mechanizmą ir visus reiškinius bei procesus suprato kaip paprastą mechaninį judėjimą.

* Antropologiniuose Holbacho samprotavimuose taip pat ryškus natūralizmas. Norint suprasti, kas yra žmogus, jo nuomone, reikia prisiminti, kad jis yra gamtos dalis. Anot jo, visi mūsų sielai priskiriami veikimo būdai, sukeliami judėjimų, vykstančių smegenyse, kurios aiškiai mumyse yra juslės buveinė ir visų mūsų veiksmų pagrindas. Jis rašė “…vadinasi, žinome, kad siela juda ir patiria modifikacijas, veikiama materialių priežasčių. Taigi galime padaryti išvadą, kad ji materiali…”

* Laikui bėgant, plečiantis ir gilėjant žinioms apie gamtą, prasidėjo laipsniškas nutolimas nuo mechanistinio gyvenimo ir jo apraiškų supratimo. Tačiau požiūris, kad biologiniai faktoriai, susiję su žmogaus organizmu, atlieka didžiulį vaidmenį, formuoja jo prigimtį ir veiklą, rado šalininkų. Taip pavyzdžiui Zygmundas Froidas sukūrė psichoanalitinę žmogaus koncepciją. Ji turėjo didelį atgarsį psichologijoje ir tuometinėje filosofijoje. Ši koncepcija atsirado ne iš filosofinių samprotavimų, o išaugo iš Froido psichiatrinių ir psichologinių stebėjimų. Jis paneigė požiūrį, kad žmogaus psichinis gyvenimas vyksta išimtinai sąmonės lygyje. Froido nuomone, be sąmoningų pergyvenimų srities egzistuoja paslėpta psichinio gyvenimo sfera – pasąmonė. Tai, kas joje vyksta, daro esminę įtaką mūsų sąmoningam gyvenimui, mūsų pozicijoms santykiuose su pasauliu ir kitais žmonėmis, veiklos kryptims ir būdams. Žmogus, Froido nuomone, yra tokia būtybė, kurią valdo geismai, instinktai. Jų tarpe galingiausias, turintis pagrindinę reikšmę, yra lytinis instinktas – libido. Jo aktyvumas siejasi su fiziologiniais procesais, vykstančiais organizme. Libido, kaip biologinis motorinis faktorius, lydi žmogų per visą gyvenimą, pradedant vaikyste. Libido reikalauja neatidėliojamo patenkinimo. Jis, būdamas aklai veikiantis faktorius, pasąmonės lygyje, gali būti nukreiptas į įvairius objektus įvairiomis formomis. Tačiau tam trukdo moralinės ir kitos visuomeninės normos. Froidas, suvokęs libido įtaką žmogui, atitinkamai suprato jo psichiką. Žmogaus psichika apima tartum tris sluoksnius: Id (lot.-tai), Ego (lot.-aš) ir Superego (lot.-buvimas virš ko nors). Tai tarsi ledkalnis, kurio viršutinė dalis – Ego – iškelta virš vandens, o kitos dalys – superego ir id slypi po vandeniu.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1515 žodžiai iš 4339 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.