Turinys
TURINYS
ĮVADAS
1. Finansų apibūdinimas 3
2. Finansų sudėtis 4
3. Finansų sistemos grandys 4
4. Finansų valdymo institucijos 6
5. Finansų sistema ir ekonomika 6
6. Finansų sistemos vaidmuo ekonomikoje 9
7. Rinkų tipai ir finansų sistemų funkcijos ekonominėje sistemoje 10
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
Įvadas
Šio referato tikslas, išaiškinti kas yra finansų sistema, kokios finansų sistemos funkcijos koks finansų sistemos vaidmuo rinkos ekonomikoje? Išsiaiškinti kokios finansų sistemos grandys?
Šio referato keliama užduotis – išsiaiškinti finansų sistema ekonomikoje, funkcijas ekonominėje sistemoje.
Tyrimo objektas nagrinėja finansų sistemos vaidmenį realioje ekonomikoje. .
Keliamas uždavinys tai – finansų sistemos vaidmuo rinkos ekonomikoje.
Tyrimo metodai tai yra finansų sistema pati savaime negali funkcionuoti. Tam reikalingos institucijos, kurios vykdytų, organizuotų ir kontroliuotų valstybės finansų sistemą.
Mokslinės literatūros analizė.
Finansų apibūdinimas
Lietuvių kalba išleistuose leidiniuose pateikiami tokie finansų apibūdinimai: „ Finansai (pran. finance – lot. financia „gryni pinigai, pajamos“) – plačiaja prasme – lėšos, pinigai, piniginės apyvartos; valstybiniai (valstybės) finansai – visos lėšos, esančios valstybinės valdžios žinioje“.
„Finansai (pran. finances – piniginės lėšos) – visuma ekonominių santykių centralizuotų ir decentralizuotų piniginių lėšų fondų sudarymo ir panaudojimo procese“. Toks finansų apibūdinimas yra pateiktas sovietiniame enciklopediniame žodyne. Į lietuvių kalbą jį išvertė autoriai.
Finansai yra ekonominė kategorija, kuri atspindi tam tikrus piniginius santykius tarp valstybės ir įmonės, tarp įmonių, tarp visos visuomenės ir atskirų jos narių.
Finansų sistemai priklauso:
1. įmonių ir ūkio šakų finansai;
2. valstybinis biudžetas;
3. kreditas;
4. socialinis draudimas;
5. turto ir asmens draudimas.
Lietuviškoje enciklopedijoje pateiktas finansų apibūdinimas:
„Finansai – valstybės ir savivaldybių pajamos ir išlaidos. Kartais finansais vadinamos taip pat pajamos bei išlaidos ir kitų viešojo pobūdžio ūkinių korporacijų. [3;8].
Finansai atsirado esant reguliariai prekinei-piniginei cirkuliacijai, vystantis valstybei ir didėjant jos piniginių išteklių poreikiams. [3;10].
Kaip žinome, finansų dėka yra sudaromi ir panaudojami valstybiniai (centralizuoti) ir visų rūšių ūkio subjektų – valstybinių, akcinių bendrovių, individualių, ūkinių bendrijų bei kitų įmonių (decentralizuoti) piniginių lėšų fondai. Taigi piniginėmis lėšomis aprūpina valstybė savo įvairioms funkcijoms vykdyti: švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos, teisėtvarkos ir kt. įstaigų, mokslo, ūkio vystymo, krašto apsaugos ir šalies valdymo institucijų išlaikymui.
Finansai vykdo šias funkcijas:
1. piniginių pajamų ir piniginių lėšų fondų sudarymo;
2. piniginių pajamų ir piniginių lėšų fondo panaudojimo;
3. piniginių pajamų ir piniginių lėšų fondo sudarymo ir panaudojimo kontrolės.
Tačiau dėl finansų funkcijų nėra vienos nuomonės. Kai kurie autoriai nurodo tik dvi finansų funkcijas: paskirstomąją ir kontroliuojamąją. Šiuo atveju pirmoji apima piniginių pajamų ir piniginių lėšų fondų sudarymo bei panaudojimo funkcijas. [3;7].
Finansų sudėtis
Finansus sudaro dvi sudėtinės dalys:
ūkio subjektų (įmonių) finansai;
valstybiniai finansai.
Ūkio subjektų (įmonių) finansai apibūdina ekonominius santykius, kylančius pagrindinių ir apyvartinių lėšų apytakos, produkcijos, darbų ir paslaugų gamybos bei realizacijos, jų piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo proceso metu. Taigi įmonių finansai apibūdina jų gamybinės ir komercinės veiklos finansinę pusę.
Būdami glaudžiai susiję su bendrojo vidaus produkto gamyba, paskirstymui vartojimu, ūkio subjektų finansai aktyviai veikia tuos procesus. Ūkio subjektų komercinės ir ūkinės veiklos procese yra sukuriamos ir panaudojamos piniginės pajamos bei sudaromi tiek įmonių, tiek ir valstybės piniginių lėšų fondai.
Teigiama, jog visoje finansų sistemoje ūkio subjektai yra svarbiausi. Būtent įmonių – gamybos, transporto, statybos, komercijos, prekybos ir panašių rūšių – ūkinės ir komercinės veiklos procese sukuriamas bendrasis vidaus produktas, o jį skirstant formuojami valstybiniai (centralizuoti) piniginių lėšų fondai. Nemaža įmonių pelno ar pajamų, išlaidų ir darbuotojų darbo apmokėjimo dalis yra sumokama į nacionalinį biudžetą – valstybės ir savivaldybių biudžetus, taip pat į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. [1;9].
Finansų sistemos pagrindas – valstybiniai finansai, kurie išreiškia ekonominius santykius, susijusius su valstybių piniginių išteklių fondų sudarymu ir panaudojimu. Tokius fondus būtina sukurti, siekiant garantuoti ūkio, socialinių ir kultūrinių priemonių, valstybės valdymo, krašto apsaugos ir kitų išlaidų finansavimą. [1;10].
Finansų sistemos grandys
Valstybės ekonominė bei socialinė raida yra glaudžiai susijusi finansų sistema ir jos tobulumu. Finansų sistema daro poveikį ekonomikai,
socialiniams bei kitiems poreikiams, kadangi ji padeda formuoti valstybės finansinius išteklius. Nuo išteklių kiekio, formavimo bei panaudojimo būdo priklauso ūkio vystymasis, visuomeninių poreikių tenkinimas, valdžios ir valdymo įstaigų išlaikymas ir t.t.
Priklausomai nuo to, kaip vykdoma finansų politika, nuo valstybinio turto apimties priklauso finansinių išteklių formavimo mastas, tai yra valstybės ekonominis pamatas. 1pav. Lietuvos finansų sistema
Šaltinis: Naraškevičiūtė, V., Lakštutienė, A., 2003. Valstybės finansai: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, p.6.
Finansų sistemą sudaro dvi grandys :
Ūkio subjektų finansai (išteklių savininkų);
Valstybės finansai.
Įmonių finansų grandis apima finansinius ekonominius santykius, susijusius su įmonių finansinių išteklių sudarymu ir jų panaudojimu. Įmonių finansai susiję su BNP gamyba ir panaudojimu. [4;6].
Šiai grupei priklauso:
1. Valstybės (savivaldybių) įmonių ir organizacijų finansai;