T U R I N Y S
ĮVADAS…………………………………………………………….
………………………………………………………………….
…..2
Kas yra investicijos ir kaip jos
skirstomos…………………………………………………………
……………………………4
Investicinės veiklos valstybinio reguliavimo
normos…………………………………………………………….
…………8
UAB „JŪSŲ TARPININKAS“ INVESTICINĖ
VEIKLA…………………………………………………………….
..10
1) Trumpa įmonės
charakteristika…………………………………………………….
………………………………….10
2)Finansinė – ūkinė
veikla…………………………………………………………….
…………………………………….11
3)Balanso
analizė……………………………………………………………
………………………………………………….14
4)Pelno (nuostolio) ataskaitos
analizė……………………………………………………………
……………………..14IŠVADOS……………………………………………………………
………………………………………………………………….
..15
Literatūra…………………………………………………………
………………………………………………………………….
…….15
PRIEDAI
Į V A D A S
Palankus investicinio klimato kūrimas šalyje susijęs su tiksliu
teisiniu investicinės veiklos reguliavimu. Šiuo atžvilgiu investicinė
veikla yra fizinių ar juridinių asmenų bei šalies praktinių veiksmų
atsipirkimas realizuojant investicijas. Šiuo metu Lietuvos teisinė sistema
susideda iš daugiau kaip 50 įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių
investicinę veiklą. Jie sukuria investicinės veiklos teisinio reguliavimo
pagrindą.
Įstatyminė bazė nustato investitorių, t.y. investicinės veiklos
subjektų, kurie priima sprendimus įdėti savas, skolintas ir pritrauktas
turtines ir intelektualines vertybes į investavimo objektus, teisinį
statusą. Įstatyminė bazė deklaruoja, kad visi investicinės veiklos
subjektai nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų turi vienodas
teises vykdant šią veiklą. Jie taip pat savarankiškai nusistato investicijų
tikslus, kryptis ir apimtis. Jie sutarčių pagrindu, tame skaičiuje
organizuojant konkursus ir prekybas, pritraukia investicijų realizavimui
bet kurios investicinės veiklos dalyvius. Investitorius turi teisę valdyti,
naudoti ar kitaip disponuoti investiciniais objektais bei investicijų
rezultatais, tame tarpe investicines ir prekybines operacijas Lietuvos
teritorijoje.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai kartu su investitorių teisėmis
nustato ir tam tikras jų pareigas . Investitorius privalo:
teikti finansiniams organams deklaracijas apie vykdomų
investicijų apimtis ir šaltinius;
gauti būtiną leidimą ar suderinimą norint atlikti statybą
(plačiąja prasme) iš atitinkamų valstybinių organų ir tarnybų
(siekiama proporcingai skatinti visų ūkio šakų plėtojimą);
gauti investicinių objektų dalies, kurioje numatomas
technologinių, sanitarinių-higieninių, radiacinių, ekologinių ir
architektūrinių reikalavimų atlikimas, normas bei ekspertizių
išvadas;
gauti licenziją specialių rūšių darbams, kurie reikalauja
atitinkamos vykdytojo atestacijos, atlikti.
Be to, investicinės veiklos subjektai privalo laikytis nustatytų
valstybinių normų ir standartų, teikti nustatyta tvarka buhalterinę ir
statistinę atskaitomybę, neleisti nesąžiningos konkurencijos bei vykdyti
antimonopolinio reguliavimo reikalavimus.
Įstatymų ir kitų norminių aktų, reguliuojančių investicinę
politiką, leidimas yra viena svarbiausių sąlygų realizuojant valstybės
investicinę politiką.
Šiame darbe mes aptarsime įmonės finansinę veiklą, susipažinsime
su finansinės atskaitomybės formomis, subjekto išorinės veiklos ypatumais.
Be to reikėtų atkreipti į šio darbo tikslą ir gautų rezultatų panaudojimo
kryptį.
Susipažinsime su įmonės finansine veikla, veiklos pobūdžiu. Šiame
darbe naudotini šie būdai:
• Horizontalioji ir vertikalioji analizė
• Lyginimo būdas
• Detalizavimas ir apibendrinimas
• Grafinis būdas
Horizontalioji ir vertikalioji analizė taikoma balanse ir pelno
(nuostolio) ataskaitoje užfiksuota 2003-2004 m. finansinei būklei
įvertinti. Šiuo būdu mes išsiaiškinsime įmonės turto valdymo sprendimus.
Lyginimo būdu, reikės palyginti įmonių laikotarpiu duomenis, tuo
siekiama
atskleisti finansinės įmonės pakitimus. Horizontalioji ir
vertikalioji analizė leis išsiaiškinti įmonės finansinio rezultato lygį
priklausomai tik nuo pajamų ir sąnaudų bendrai imant. Taip pat
išsiaiškinsime grynojo pelno pokytį dėl veiklos pajamų ir sąnaudų pakitimą
per pastaruosius dvejus metus.
Be to mes negalime apsieiti įmonės finansinėje veikloje be
detalizavimo ir apibendrinimo būdo.
Grafiniai būdai tai šio darbo įvairovei tiksliau jo įvaizdžiui
pagerinti. Naudojant grafikus bus lengviau iliustruoti analizės rezultatus.
Apžvelgus visus taikomus būdus pereisime prie įmonės finansinės
veiklos vertinimo.
KAS YRA INVESTICIJOS IR KAIP JOS SKIRSTOMOS
Investicija – tai įmonės turimas turtas, kuriuo siekiama gauti
naudos, šiam turtui uždirbant pajamas (palūkanų, autorinių atlyginimų,
dividendų ar nuomos), iš jo vertės padidėjimo rinkoje ar kitokios naudos,
kurią gali gauti investuojanti įmonė, užmegzdama prekybinius ryšius.
Investicijos yra trumpalaikės ir ilgalaikės:
Trumpalaikės investicijos – tai investicijos, kurios pagal savo
pobūdį yra lengvai realizuojamos ir kurias ketinama laikyti ne ilgiau kaip
vienerius metus.
Ilgalaikės investicijos – galima sakyti kad kitokios nei
trumpalaikės investicijos, kurias ketinama laikyti ilgiau nei vienerius
metus.
Dar kitaip sakant investicijos gali būti – kapitaliniai
įdėjimai, perkant materialųjį kapitalą: gamyklas, įrengimus ir pan. Taigi
yra materialusis ir finansinis investavimas: materialusis investavimas
sukuria naują pagrindinį kapitalą ir padidina šalies gamybinį pajėgumą, o
finansinis investavimas – tai tik esamo pagrindinio kapitalo pervedimas iš
vieno asmens ar organizacijos nuosavybės į kitą.
Taigi sugrįžkime prie trumpalaikių ir ilgalaikių investicijų.
Lietuvoje ilgalaikės investicijos balanse turi būti atvaizduojamos kaip
ilgalaikis finansinis turtas, išskiriant dalyvavimą kitose įmonėse (kai
įmonės nuosavybės dalis kitoje įmonėje sudaro 20 ar daugiau procentų),
investicijas (iš kitų įmonių įsigytos privilegijuotos bei paprastosios
akcijos bei obligacijos) bei kitas investicijas. Trumpalaikės investicijos
balanse turi būti atvaizduojamos investicijų ir terminuotų indėlių dalyje,
kitų investicijų ir terminuotųjų indėlių straipsnyje.
INVESTICIJŲ KLASIFIKAVIMAS
1. paveikslas. Investicijų klasifikavimo schema
Ilgalaikių investicijų, įsigyjant akcijas, apskaita. Įsigijus akcijas,
investicijos gali būti apskaitomos, taikant savininko arba nuosavybės
metodą.
Savikainos metodas. Įsigijus akcijas, į investuotojo
apskaitos dokumentus įrašoma patirtų išlaidų suma (savikaina). Dividendai
apskaitomi kaip investuotojo pelnas.
Nuosavybės metodas. Įsigijus akcijas, investicijos įrašomos į
investuotojo apskaitos dokumentus kaip sąnaudos arba gali būti apskaitomos
nuosavybės metodu. Tačiau balanse investicijos parodomos apskaičiuotos tik
nuosavybės metodu.
Investicijos turi būti pervedamos žemesniąja savikainos ar
rinkos verte, jei anksčiau jos buvo atspindimos kuria nors iš šių verčių.
Perklasifikuojant ilgalaikes investicijas finansinėje apskaitoje turi būti
padaryti įrašai vadovaujantis tokiomis vertėmis:
1. žemesniąja savikainos ar apskaitine verte, jei trumpalaikės
investicijos yra apskaitomos žemesniąja savikainos ar rinkos
verte. Jei investicijos ankščiau buvo perkainotos, tai investicijų
perkainojimo rezultatas turi būti atkurtas;
2. apskaitine verte, jei trumpalaikės investicijos yra apskaitomos
rinkos verte. Jei trumpalaikių investicijų rinkos vertės
pasikeitimai yra įtraukiami į pajamas, tai bet koks likutis, likęs
po investicijų pervedimo, taip pat turi būti įtrauktas į pajamas.
Verslo sujungimas – tai atskirų įmonių sujungimas į vieną ekonominį
vienetą, kai šis suvienijimas yra vienos įmonės prijungimo prie kitos arba
kitos įmonės grynojo turto ir veiklos operacijų kontrolės įgijimo
rezultatas.
Horizontalus sujungimas – verslo vienetų užimančių tuo pačiu gamybos
ir paslaugų teikimo etapu, sujungimas.
Vertikalus sujungimas – verslo vienetų, užimančių tiesiogiai
susijusių gamybos arba paslaugų teikimo etapais, sujungimas.
Įsigijimas – verslo sujungimas, kai viena įmonė, įsigyjančioji, ima
valdyti kitos, įsigyjamosios įmonės grynąjį turtą ir veiklą mainais
perduodamą turtą, prisiimdama įsipareigojimą ar išleisdama nuosavybės
vertybinius popierius.
Motininė įmonė – tai įmonė, turinti vieną ar daugiau dukterinių
įmonių.
Dukterinė įmonė – tai įmonė, valdoma /kontroliuojama kitos įmonės
(vadinama motinine įmone).
Mažumos interesas – dukterinės įmonės grynojo veiklos rezultato ir
grynojo turto dalis, priskiriama interesams kurių motininė įmonė nevaldo
nei tiesiogiai, nei netiesiogiai
dukterines įmones.
Interesų suvienijimas – verslo sujungimas, kai besijungiančių įmonių
akcininkai ima bendrai valdyti/kontroliuoti visą arba iš esmės visą savo
grynąjį turtą bei veiklą tam, kad būtų nuolat bendrai dalijamasi rizika bei
nauda, susijusia su šiuo jungtiniu subjektu, tokiu būdu, kad nė viena šalis
nebūtų identifikuojama kaip įgijėją.
Valdymas (kontrolė) – galia valdyti įmonės finansinę ir veiklos
politiką taip, kad turėtų naudos iš tos įmonės veiklos.
Įsigijimo diena – tai diena, kada įgijėjui perduodama jo įsigyta
kitos įmonės grynojo turto ir veiklos kontrolė.
Įsigijimo kainos paskirstymas:
Pagrindinis (principinis) būdas.
Turtas ir įsipareigojimai turi būti įkainojami kaip suma:
a) identifikuojamo turto ir įsipareigojimų, įsigyto mainų sandorio
dieną tikrosios (teisingosios) vertės;
b) mažumai priklausančios dukterinės įmonės turto ir įsipareigojimų