Finansinės analizės

1.1. Finansinės analizės vieta ir reikšmė

1 paveiksle įmonių veiklos finansinė analizė pateikta, naudojant trijų pagrindinių disciplinų blokus: ekonomikos teorijos, statistikos ir buhalterinės apskaitos. Toks ryšys susiformavo tiek istoriniu , tiek metodologiniu požiūriu.

1 pav. Finansų analizės vieta ekonominės analizės sistemoje

Ekonomikos teorija būdama visų kitų ekonomikos mokslų (statistikos, buhalterinės apskaitos, ekonominės analizės, finansinės analizės ) pagrindas, taip pat naudojasi analizės rezultatais, kaip kalbama apie makroprocesų vertinimą. Buhalterinės apskaita analizės pagrindu tapo per daugelį šimtmečių, o istorinių analizės mokslo ištakų reikia ieškoti ekonominėje žmogaus veikloje.

Susistemintos ekonominės analizės pradininkų yra laikomas prancūzas Žakas Savari (1622-1690), kuris įvedė sintetinės ir analitinės apskaitos sąvokas. Tuo metu ekonominės analizės pradmenys formavosi ir kitose šalyse ir ypatingai Italijoje. Apie finansinės analizės formavimosi tendencijas nėra tiksliai žinoma, tačiau daugelio šalių finansinės apskaitos formos ekonominėje apskaitoje buvo naudojamos jau gana seniai. Tačiau susisteminta finansinės atskaitomybės analizė buvo pradėta taikyti tik XIXa. pabaigoje. kaip tiks šis laikotarpis yra laikomas finansinės analizės atsiradimo pradžia.

Šiandien finansų srityje skiriami 5 požiūriai į finansų analizę:

1) empirinių tyrimų mokykla, kuri nagrinėjo kompanijų kreditines galimybes;

2) statistinės finansų analizės mokykla, kuri taip pat nagrinėjo kompanijų kreditines galimybes tik šiek tiek kitu aspektu;

3) multivariacinės analizės mokykla siekė sukurti koncepcinius analizės pagrindus;

4) analitikų mokykla nagrinėjo bankroto galimybes;

5) fondų rinkos dalyvių mokykla siekė finansinės atskaitomybės duomenys nagrinėti tuo aspektu, kiek gerai jie atspindi įmonės investicijų efektyvumą bei kiek įvertina riziką.

1.2. Finansinės analizės turinys

Finansinės analizės turinys priklauso nuo to, kokių tikslų siekia finansų analitikas, tačiau apibendrintai galima teigti, kad finansinė analizė – tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialias tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais. Tačiau, tik atlikus ekonominės informacijos analizę, kuri siejasi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu, galima objektyviai įvertinti įmonės ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, kad būtų parengti ir priimti valdymo sprendimai. Gauta informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip pat numatyti finansinius ir ekonominius rodiklius. Tokiu būdu, finansinė analizė – tai ūkinių procesų pažinimo priemonė.

Įmonėje sukaupta informacija turi būti objektyviai įvertinta. Tinkamai ir objektyviai neįvertinus informacijos, negalima priimti tikslių valdymo sprendimų. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Finansinė analizė leidžia geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia – priimti optimalius valdymo sprendimus. Priimti optimalius valdymo sprendimus yra labai sunku, esant ribotiems ištekliams. Atskleisti vidinius ir perspektyvinius rezervus bei valdyti sudėtingus ūkinius procesus ir reiškinius yra finansinės analizės esmė. Todėl ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas.

Finansinės analizės tyrimo objektas – įmonių veikla ir jos rezultatai, kurie atvaizduojami buhalterinės apskaitos ir finansinėje atskaitomybėje, projektuose bei kituose informacijos šaltiniuose.

Apibendrinant, galima teigti, kad finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Atliktos finansinės analizės teikiama informacija leidžia įvertinti, ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus.

1.3. Finansinės analizės tikslai ir uždaviniai

Kaip Jau buvo minėta, finansinės analizės turinys priklauso nuo to, kokių tikslų siekia finansų analitikas, tačiau apibendrintai galima teigti, kad pagrindinis tikslas – kvalifikuotai įvertinti finansinę būklę ir pateikti pagrįstas išvadas. Galimas finansinės analizės tikslas apibūdinamas ir taip – teikti objektyvią informaciją vartotojams, padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą, arba atskleisti veiklos efektyvumo rezervus, remiantis įmonės finansine politika.

Svarbiausias finansinės analizės aspektas yra jos kokybės užtikrinimas. Tokiu būdu, savininkai ją atlikti paveda tik atitinkamoms institucijoms – auditoriams ir finansų ekspertams. Taigi, finansinės analizės tikslai gali būti skirtingi. Juos galima sugrupuoti į tris stambias grupes – finansų apskaitos, investicijų įvertinimo ir finansų valdymo (žr. l lentelę).

1 lentelė

Finansinės analizės tikslai

Finansų apskaita Investicijų įvertinimas Finansų valdymas

Pelno apskaičiavimas

pajamų apskaičiavimas

išlaidų apskaičiavimas

sąnaudų paskirstymas

pelno apskaičiavimas Finansinė informacija

dinamikos įvertinimas

pelno prognozavimas

pinigų srauto prognozavimas

Veiklos ekonomiškumas

tikslų analizė

ekonominės padėties
įvertinimas

alternatyvų įvertinimas

Vertės nustatymas

ankstesniųjų laikotarpių

išlaidų įvertinimas

turto balansinės vertės apskaičiavimas

turto likutinės vertės apskaičiavimas

būsimų išlaidų numatymas Duomenų palyginimas

šakinė analizė

konkurentų analizė

ekonominės aplinkos vertinimas

galimų pataisų sričių įvertinimas

Išteklių panaudojimas

investicinė bazė

kapitaliniai įdėjimai

kapitalo išėmimas

žmogiškieji resursai

Mokesčių apskaičiavimas

duomenys mokesčiams apskaičiuoti

pajamų ir išlaidų laikotarpio nustatymas

mokesčių apskaičiavimas

ataskaitų koregavimas Rinkos įvertinimas

akcijos kainos dinamikos įvertinimas

pinigų rinkos tendencijos

vertės pokyčių įvertinimas

rinkos modeliavimas

Kapitalo vertės didinimas

pinigų srautų schemos

kapitalo vertė

investuotojų lūkesčiai

rizikos ir pelno santykis

Toks finansinės analizės tikslų sugrupavimas atspindi jos išvadų panaudojimo kryptis:

1) auditoriai įvertina finansų apskaitos kokybę bei patikimumą,

2) kredito institucijų ir finansinių rinkų ekspertai vertina įmonės finansinę būklę, jos finansavimo galimybes,

3) o įmonės savininkams bei vadovams svarbu turėti šios analizės išvadas, kad galėtų priimti tinkamus finansų valdymo sprendimus.

Galima išskirti tokius finansinės analizės uždavinius:

1. padėti įmonių vadovams kontroliuoti ūkinę ir finansinę veiklą;

2. padėti išvengti bankroto ir kitų finansinių sukrėtimų;

3. nustatyti pelningiausias veiklos sritis;

4. padėti koordinuoti visas veiklos sferas ir funkcinių padalinių darbą;

5. padėti išlaikyti kreditų linijas su bankais ir kt.

Išsamiau finansinės analizės uždaviniai analizuojami 2 lentelėje:

2 lentelė

Finansinės analizės uždaviniai

Finansinės analizės uždavinys Apibūdinimas

1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką. Informacija gali būti įvairaus patikimumo, tikslumo ir pakankamumo, tačiau realiai ir objektyviai atspindinti ūkio būklę. Kad informacija išliktų patikima, visos jos judėjimo ir apdorojimo informacijos turi būtų kontroliuojamos. Informacijos tikslumas priklauso nuo jos panaudojimo paskirties. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti, kokio tikslumo informacijos pakanka.

2. Palyginti faktinę padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais. Norint objektyviai įvertinti kiekvieną ekonominį reiškinį, reikia jį apibūdinančius rodiklius palyginti su pasirinktomis bazėmis, kad galima būtų stebėti reiškinio kitimo tendencijas arba nustatyti nukrypimus nuo nustatytos bazės. Taip stebima ekonominių reiškinių vystymosi dinamika, jie vertinami, galima nustatyti jų įtaką kitiems ekonominiams reiškiniams. Baziniai palyginimo dydžiai gali būti prognozės duomenys, planai, normos, normatyvai, limitai, praėjusio laikotarpio duomenys, giminingų įmonių rodikliai, vidutiniai šakiniai rodikliai, leidžiantys atlikti lyginamąją įmonių analizę.

Naudojantis palyginimais, Vakarų šalyse susiformavo vertikali, horizontali ir trendo (dinamikos) analizės rūšys. Atliekant išsamią analizę, siūloma taikyti 3-5, kartais 10 metų palyginimus. Toks palyginimas su keletu bazių sudaro galimybę nustatyti įmonės išsivystymo lygį arba stabilizavimo tendencijas.

3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką. Pagrindinis finansų valdymo tikslas yra racionaliai panaudoti finansinius išteklius, nukreipti investicijas tinkama ir naudinga linkme, palaikant įmonės mokumą. Valdymo apskaita ne tik padeda vadovams planuoti, daryti valdymo sprendimus, kontroliuoti įmonės veiklą, bet ir koordinuoti veiklą viduje ir gerinti atskirų jos padalinių tarpusavio ryšį.

Finansinė apskaita tvarkoma, vadovaujantis šalyje galiojančiais standartais, nuostatais, norminais aktais ir profesiniais apskaitos organizacijų reikalavimais. Apskaita atspindi praeities įvykius, o finansinė analizė, orientuota į ateitį, ir pabrėžia tuos verslo aspektus, kurie yra kritikuotini ir kuriems gresia pavojus nustoti egzistavus. Apskaita įmonėje organizuojama taip, kad ji pateiktų reikalingus duomenis finansiniams sprendimams priimti. Finansinėje ir valdymo apskaitoje operuojama tiksliais dokumentais, o finansinėje analizėje naudojami apytiksliai duomenys.

1.4. Finansinės analizės šaltiniai

Finansinės analizės šaltiniais vadinama ta medžiaga, kuri buvo surinkta įmonės veiklai analizuoti. Pagrindinis finansinės analizės šaltinis yra finansinės ataskaitos.

2 pav. Įmonės finansinės būklės analizės šaltiniai valdymo sprendimų priėmimo srityje

Pradedant analizuoti įmonės veiklą, reikia įsitikinti, ar surinkta visa reikalinga medžiaga, ar ji tikra ir teisinga, ar joje nėra klaidų ir sąmoningai iškraipytų rodiklių. Jeigu medžiaga, kuria remiantis buvo atliekama analizė, surinkta ne visa ir nerūpestingai, tai ir analizės rezultatai gali būti nekokybiški ir netinkami valdymo sprendimams pagrįsti.

Galima išskirti tokias finansinės analizės šaltinių grupes:

3 lentelė

Finansinės informacijos šaltinis Apibūdinimas

Finansinė informacija Metinės ataskaitos ir pranešimai,

preliminarios finansinės ataskaitos,

detalizuoti oficialūs dokumentai,

projektų ir pasiūlymų
visuminiai finansiniai duomenys,

įmonės akcijų rinkos duomenys,

bendrosios akcijų rinkos duomenys,

finansų analitikų prognozės ir valdymo prognozės.

Kiekybiškai įvertinta nefinansinė informacija gamybos,

paklausos,

užimtumo statistiniai duomenys, tų gamybos šakų, kuriose gaminami palyginti vienarūšiai produktai.

Kiekybiškai neįvertinta informacija vadovų ir direktorių ataskaitos,

darbuotojų korespondencija,

vadovybės pastabos,

finansinės ir prekybinės spaudos paslaugos.

Analitikų dažnai naudojami tokie šaltiniai:

įvykusių susitarimų įrašai,

asmeninės sutartys,

nepriklausomų agentūrų vertinimai.

Lygių grupių įvertinimo informacija konkurentų prognozių vertinimas.Galima visus finansinės analizės šaltinius grupuoti ir į tokias grupes:

1. Planų ir normatyvų duomenys – tai visi rodikliai, pateikti įvairiuose planuose, projektuose, sąmatose, pasiūlymuose, normatyvuose. Šie rodikliai paprastai lyginami su faktiniais ir praėjusių laikotarpių rodikliais. Jų reikšmė analizei yra gana didelė, nes padeda nustatyti įmonių veiklos dinamiką, atitinkamų rodiklių kitimo tendencijas.

2. Atskaitomybė yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis, teikiantis labai daug naudingos informacijos. Finansinė atskaitomybę sudaro šios ataskaitos: balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita, pastabos, įmonės administracijos pranešimas. Prie atskaitomybės priskiriama ir auditoriaus išvada. Naudojant šias ataskaitų formas, galima apskaičiuoti labai daug rodiklių, apibūdinančių įmonės mokumą, pelningumą, veiklos efektyvumą ir kt.

3. Sintetinės ir analitinės apskaitos duomenys papildo finansinės atskaitomybės duomenis. Tai sistemiškai apdoroti duomenys, kurie pagrįsti konkrečiais dokumentais ir apskaitos registrais. Apskaitos duomenys yra naudojami dažniausiai tada, kai atskaitomybėje nėra analizei reikalingų duomenų. Jie labai praverčia nustatant ūkinių operacijų teisėtumą, tikslingumą ir pagrįstumą, siekiant nustatyti materialinių vertybių trūkumų kaltininkus, įvairių nukrypimų nuo atitinkamų parametrų priežastis, atitinkamų rodiklių kitimo tendencijas. Atliekant analizę, būtina panaudoti visų rūšių sintetinės ir analitinės apskaitos duomenis, esančius pirminiuose ir suvestiniuose dokumentuose, žiniaraščiuose, žurnaluose ir pan.

4. Vidiniai neapskaitiniai analizės šaltiniai yra gaunami duomenys įmonėje ir jos padaliniuose, bet ne iš apskaitos sistemos. Tai posėdžių, pasitarimų, konferencijų medžiaga, taip pat duomenys, gauti iš įmonių laikraščių, protokolų ir pokalbių su įmonės darbuotojais. Svarbus informacijos šaltinis yra įvairūs techniniais dokumentai (darbo brėžiniai, techniniai pasai), įmonės akcijų rinkos duomenys (įmonės kapitalizavimas, akcijų kainų kitimas, pelnas, tenkantis vienai akcija).

5. Išoriniai analizės šaltiniai yra duomenys, gaunami už įmonės ribų ir kuriuos pateikia kitos institucijos. Tai pirmiausia Vyriausybės statistinė medžiaga ir komercinių įmonių, kurios platina finansinę informaciją, duomenys.

Finansinės analizės šaltiniai turi būti naudojami kompleksiškai, norint nuodugniai ir operatyviai tirti įmonės veiklą. Nuo šaltinių sudėties, turinio ir tinkamo jų naudojimo priklauso analizės organizavimas ir rezultatai. Analizės šaltinių parinkimas priklauso nuo analizuojamojo objekto, nuo to, kas analizuoja, kokie keliami analizių tikslai, uždaviniai. Svarbu, kad naudojami informacijos šaltiniai ir jų pagrindu atlikta analizė padėtų priimti veiksmingus valdymo sprendimus ir kurti lanksčią įmonės veiklos strategiją.

Finansinės analizės kokybė, jos išvadų tikslumas priklauso nuo analizės šaltinių patikimumo. Tikrinant šaltinius, svarbu atsakyti į klausimus, ar tinkamai įformintos visos finansinės ataskaitos, ar laikomasi jų pateikimo terminų, ar finansinių ataskaitų formų rodikliai suderinti vieni su kitais, koks buhalterinio balanso perimamumas ir kt.

1.5. Finansinės analizės informacijos vartotojai

Įmonės finansine būkle gali domėtis ne tik investuotojai ir kreditoriai – teisę į tokią informaciją vienokia ar kitokia forma turi ir kiti vartotojai, t.y. valdžios institucijos, žiniasklaida, draudimo kompanijos ir kiti. Literatūroje sutinkama įvairių finansinės informacijos vartotojų klasifikacijų. Populiaru finansinės informacijos vartotojus skirstyti pagal informacinių poreikių patenkinimą bei informacijos detalumo lygį į dvi dideles grupes: į vidaus ir išorės vartotojus.

4 lentelė

Finansinės informacijos vartotojai

Vartotojų grupės Apibūdinimas

Vidinės informacijos vartotojai Įmonės vadovai, apskaitos bei finansų padalinių darbuotojai ir savininkai, turintys didelę dalį akcijų. Tai žmonės, kuriems reikalinga išsami ir detali informacija apie įmonės finansinę būklę, todėl jie, savaime suprantama, gali tiesiogiai prieiti prie finansinių duomenų, kad galėtų operatyviai reaguoti į pasikeitimus ir priimti tinkamus valdymo sprendimus.

Išorinės informacijos vartotojai Įstatymai numato, kad, pasibaigus finansiniams metams, įmonė skelbia metinę finansinę atskaitomybę akcininkams. Tai daroma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu ir reikalinga tam, kad visuotinis akcininkų susirinkimas galėtų patvirtinti metinio pelno
paskirstymą, balansą ir kitas ataskaitas. Bankams pateikiami šiomis ataskaitomis pagrįsti verslo planai, o kitiems vartotojams gali būti pateikiamos supaprastintos finansinės ataskaitos

Literatūroje galima sutikti ir tokią finansinės informacijos vartotojų klasifikaciją:

1) Įmonės indėlininkai:

 Akcininkai. Juos domina dabartinis akcijų kursas, ir tai, koks jis gali būti ateityje. Akcininkas nori žinoti rizikos laipsnį, pelno dydį ir įmonės plėtimosi galimybes bei žinoti, kaip vadovybė kontroliuoja įmonės išteklius. Visais atvejais akcininkai, priimdami sprendimus, privalo remtis finansine informacija. Ši informacija reikšminga akcininkams, kurie nusprendžia kiekvienais metais didinti savo akcijų skaičių.

 Įmonės obligacijų ar kitų vertybinių popierių turintys investitoriai. Investitoriaus, kuris perka įmonės išleistus vertybinius popierius ar obligacijas su nustatyta palūkanų norma, tikslai visiškai skiriasi nuo paprastų akcijų turėtojo tikslų. Skolininkui svarbiausia garantuoti, kad įmonė yra moki ir, kad yra pakankamas užstatas už paskolą. Šiuo atveju įmonės ekonominė padėtis kur kas svarbesnė už turto ir skolų vertę.finansin4 informacija taip pat gali būti labai svarbi sudarant paskolos sutartis, kuriose apibrėžiamos skolininkų teisės į tarpininkavimą, t.y. esant konkrečioms aplinkybėms jie įgalinami suvaržyti vadovybės veiksmus arba kontroliuoti turtą.

 kiti indėlininkai. Šiai kategorijai priskiriami bankai. Kai kurių bankų įmokėti indėliai sudaro gana didelę įmonės kapitalo dalį. Todėl bankai labiau domisi įmonių ekonomine padėtimi, nei paskolos garantijomis. Jeigu bankas suteikia įmonei didesnę paskolą, o jos ekonominė padėtis pablogėja, tai labai maža tikimybė, kad bus apsaugotas banko kapitalas.

2) Verslo dalyviai:

 tiekėjai ir kreditoriai; Tiekėjus ir kreditorius domina jų klientų finansinės garantijos. Prekybos kreditoriai įmonėms suteikia tiek pat kapitalo, kiek ir skolininkams. Tiekėjui visada rūpi apmokėjimo už pateiktą produkciją garantija. Konkrečiu atveju santykiai tarp tiekėjo ir kliento bus ypač svarbūs, pavyzdžiui, įmonės produkcijos didesnioji dalis gali priklausyti nuo vienintelio kliento.

 klientai; Klientai dažniausiai ramiai žiūri į savo tiekėjų finansinę padėtį. Kai sutartys ilgalaikės, svarbūs ir tiekimo sutrikimai bei dėl to susidarę nuostoliai. Taigi finansinė analizė įtraukiama į kainų nustatymo procesą.

 darbuotojai ir profsąjungos. Darbuotojai ir profsąjungos rūpinasi darbo garantijomis bei darbo užmokesčio nustatymu. Abiem atvejais profsąjunga (darbuotojas) gali naudotis finansine informacija derybų metu arba nuspėdama darbo vietų užimtumo lygį ateityje.

3) Kiti:

 vyriausybė (dėl pajamų politikos);

 vyriausybė (dėl vadovavimo ir politikos); Vyriausybinėms organizacijoms finansinė informacija reikalinga, formuojant ūkio valdymo politiką bei vadovaujant konkrečioms jo šakoms. Šiems tikslams pasiekti būtinai panaudojamos finansinės ataskaitos. Jos padeda Vyriausybei vertinti konkrečių ūkio dalių padėtį ir patikrinti savo politikos veiksmingumą.

 vietinė valdžia; Vietinė valdžia nori kontroliuoti savo apskrities įmonių padėtį dėl panašių priežasčių bei panašiais būdais, kaip ir centrinė vyriausybė.