Finansinės atskaitomybės formos ir jų analizės metodai
5 (100%) 1 vote

Finansinės atskaitomybės formos ir jų analizės metodai

TURINYS

1. ĮMONĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ 3

1.1. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TIKSLAS 3

1.2. BENDRIEJI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI 3

1.3. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ATASKAITŲ FORMOS 4

1.4. BENDRIEJI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI 5

1.5. PAGRINDINIAI FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI, REMIANTIS NAUJAIS VERSLO APSKAITOS STANDARTAIS 6

2. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ANALIZĖ 7

2.2. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ANALIZĖS RŪŠYS 8

2.2.1 .Vertikalioji analizė (santykiniai rodikliai) ir jos interpretavimas 8

2.2.2. Horizontalioji analizė 13

3. ĮMONĖS FINANSINIŲ RODIKLIŲ IR ANALIZĖS VERTINIMAS 16

IŠVADOS 17

LITERATŪROS SĄRAŠAS 18

1. ĮMONĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

1.1. Finansinės atskaitomybės tikslas

Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:

1) turtas;

2) nuosavas kapitalas;

3) įsipareigojimai;

4) pajamos ir sąnaudos;

5) pinigų srautai.

1.2. Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai

Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.

Tarpinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatytu periodiškumu.

Įregistruotos naujos įmonės parengia ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir verslo apskaitos standartais.

Įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, tvarko apskaitą ir finansinę atskaitomybę sudaro pagal Tarptautinius apskaitos standartus.

Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, pagal kokius standartus ji sudaryta.

Finansinė atskaitomybė sudaroma naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą.

Finansinė atskaitomybė sudaroma lietuvių kalba, o prireikus – ir užsienio kalba.

Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinės atskaitomybės parengimo, registruojami Verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka. Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi parengti balansą ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal likvidavimo bei reorganizavimo dienos duomenis.

Kai bendrųjų apskaitos principų ir kitų šio Įstatymo reikalavimų bei Verslo apskaitos standartų neužtenka, kad finansinė atskaitomybė teisingai atspindėtų įmonės finansinių metų turtą, savininkų nuosavybę, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, turi būti pateikta papildoma informacija.

Jeigu taikant bendruosius apskaitos principus ir Verslo apskaitos standartus sudaryta finansinė atskaitomybė teisingai neatspindėtų įmonės finansinių metų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, nuo Verslo apskaitos standartų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Kiekvienas nukrypimas nuo Verslo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui ,nuosavam kapitalui ir įsipareigojimams aptariamas aiškinamajame rašte

1.3. Finansinės atskaitomybės ataskaitų formos

Finansinėje atskaitomybėje gali būti pateiktos pilnos, sutrumpintos arba trumpos balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitos.

Finansinės atskaitomybės pavyzdines ataskaitas, įskaitant pilnas, sutrumpintas ir trumpas balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitas, nustato Verslo apskaitos standartai.

Valstybės ir savivaldybės įmonių finansinės atskaitomybės pavyzdines ataskaitas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Metinę finansinę atskaitomybę sutrumpintų balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitų forma sudaro įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną neviršija šių dydžių dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

• pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 10 mln. litų;

• balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. litų;

• vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – 250 žmonių.

Pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių, nukainojamo, nuolaidų sumos ir PVM.

Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Metinę finansinę atskaitomybę trumpų balanso, pelno (nuostolių) ir pinigų srautų ataskaitų forma sudaro įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną neviršija šių dydžių dvejus
metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

• pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 1 mln. litų;

• balanse nurodyto turto vertė – 500 000 litų;

• vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – 50 žmonių.

1. Pilną ir sutrumpintą finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4) pinigų srautų ataskaita;

5) aiškinamasis raštas.

2. Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4) aiškinamasis raštas.

1. schema. Metinės finansinės atskaitomybės sudėtis.

Įmonės, atsižvelgdamos į rodiklių dydžius, nurodytus LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, turi pasirinkti finansinės atskaitomybės ataskaitų formas, kurios pateikiamos verslo apskaitos standartų prieduose.

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę finansinių metų dieną.

Pelno (nuostolių) ataskaita– finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per finansinius metus įmonės uždirbtos pajamos bei sąnaudos uždirbant šias pajamas ir veiklos rezultatai.

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, nurodanti įmonės finansinių metų pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukas bei išmokas.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas nuosavo kapitalo padidėjimas ir sumažėjimas per finansinius metus.

Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos arba pateikiama išsami jų analizė, taip pat papildoma informacija, kurios nereikalaujama pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija, taip pat kita informacija, kuri būtina teisingai atspindėti įmonės finansinę būklę.

Finansinės atskaitomybės formų pavyzdžiai pateikiami priede.

1.4. Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai

1. Metinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.

2. Tarpinę finansinę atskaitomybę įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatytu periodiškumu.

3. Įregistruotos naujos įmonės parengia ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

4. Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, šiuo Įstatymu ir Verslo apskaitos standartais.

5. Įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į Vertybinių popierių biržos prekybos sąrašus, tvarko apskaitą ir finansinę atskaitomybę sudaro pagal Tarptautinius apskaitos standartus.

6. Finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, pagal kokius standartus ji sudaryta.

7. Finansinė atskaitomybė sudaroma naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą.

8. Finansinė atskaitomybė sudaroma lietuvių kalba, o prireikus – ir užsienio kalba.

9. Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

11. Finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinės atskaitomybės parengimo, registruojami Verslo apskaitos standartuose nustatyta tvarka. Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi parengti balansą ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal likvidavimo bei reorganizavimo dienos duomenis.

12. Kai bendrųjų apskaitos principų ir kitų šio Įstatymo reikalavimų bei Verslo apskaitos standartų neužtenka, kad finansinė atskaitomybė teisingai atspindėtų įmonės finansinių metų turtą, savininkų nuosavybę, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, turi būti pateikta papildoma informacija.

13. Jeigu taikant bendruosius apskaitos principus ir Verslo apskaitos standartus sudaryta finansinė atskaitomybė teisingai neatspindėtų įmonės finansinių metų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, nuo Verslo apskaitos standartų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Kiekvienas nukrypimas nuo Verslo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui ir įsipareigojimams aptariamas aiškinamajame rašte.

1.5. Pagrindiniai finansinės atskaitomybės reikalavimai, remiantis naujais verslo apskaitos standartais

• Finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija turi būti tarpusavyje susieta.

• Finansinė atskaitomybė turi suteikti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

• Duomenys metinėje finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikti aiškiai ir suprantamai, kad informacijos vartotojai galėtų priimti tinkamus sprendimus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1349 žodžiai iš 4316 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.