Finansinės būklės bei veiklos analizė
5 (100%) 1 vote

Finansinės būklės bei veiklos analizė

TURINYS

Įvadas 2

1. Finansinės ir veiklos analizės teoriniai aspektai 4 1.1 Finansų analizės reikšmė, uždaviniai, vartotojai, rūšys. 4

1.2 Finansinių analizės šaltiniai ir jų ryšys. 7

1.3 Finansų analizės būdai. 9

1.4 Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje. 11

1.5 Finansų analizės organizavimas rinkos ekonomikos sąlygomis 12

1.6 Finansų rezultatų analizės uždaviniai 13

1.7 Finansų rezultatų analizė ir atskirų veiksnių įtaka jų dydžiui bei dinamikai 13

2. UAB „ Calypsė“ finansinės būklės analizė 1999 – 2004 m. 14

2.1 Finansų analizės reikšmė, uždaviniai, vartotojai, rūšys 14

2.2 UAB „ Calypsė“ ekonominės veiklos finansinių rodiklių analizė 21

2.2.1.UAB „ Calypsė“ pelningumo rodiklių analizė 21

2.2.2. Įmonės mokumo problemų tyrimai 23

2.2.3. Įmonės turto apyvartumo rodiklių analizė 25

2.3. Įmonės pinigų srautų analizė 26

2.3.1. Piniginių srautų ataskaita 27

2.3.2. Įmonės pinigų srautų planavimas 28

2.4. Finansinių operacijų efektyvumo įvertinimas 28

2.5. Finansinė rizika. Ir jos rūšys 29

Išvados ir siūlymai 30

Literatūra 32

Priedai 33ĮVADAS

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą , šalies įmonėms atsiveria naujos galimybės, tačiau norėdamos išlikti konkurencingos ES rinkoje, mūsų bendrovės privalės perimti geriausiai Europos kompanijų savybes. Norint sėkmingai konkuruoti arba bendradarbiauti su užsienio įmonėmis būtina sugebėti tiksliai ir teisingai įvertinti tų šalių įmonių rezultatus ir potencialą, o taip pat geriau suvokti savo įmonės dabartinę būklę ir perspektyvas. Šiuo atveju padeda finansų analizės supratimas bei teisingas jos teikiamos informacijos suvokimas ir interpretavimas. Verslininkui, kuris nuolat siekia, kad jo firma patektu į ekonomiškai kylančių gretas, reikia įsisavinti ne tik šiuolaikinius verslo organizavimo ir vadybos, bet ir apskaitos, finansinės analizės ir prognozavimo pagrindus.

Pažymėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis įmonių veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl, analizuojant ją, tai reikia turėti galvoje ir analizę atlikti laiku. Remiantis finansų analizės duomenų baze, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą ir jos perspektyvumą apibudinančias išvadas bei remianti jomis, kurti ir diegti naujus projektus. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro galimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos modelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendimus tam tikram laikotarpiui.

Šiandien Lietuvoje nedaugelis įmonių atlieka finansinės būklės analizę ir prognozavimą arba tai daro formaliai, mažai dėmesio skirdami analitinės informacijos svarbai priimant sprendimus.

Šio darbo temos aktualumas pasireiškia tuo, kad finansinių rodiklių analizės ir prognozavimo teoriniai aspektai turi būti taikomi konkrečių įmonių veikloje, nes jie padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Finansinės analizės suteikia informaciją naudingą numatant ateityje paskolų gavimą, pelno paskirstymą, nepanaudotų rezervų finansinei įmonės būklei gerinti. Informacija apie įmonės finansinės būklės pasikeitimus naudinga, įvertinant investicijas, finansavimą ir veiklos aktyvumą per ataskaitinį laikotarpį. Visa tai svarbu šiuolaikiniam verslui.

Šio darbo objektas- finansinės būklės prognozė, kaip Uždarosios Akcinės Bendrovės „ Calypsė“ užsiimančios didmenine ir mažmenine prekyba pramoninėmis prekėmis, detalios finansinės informacijos priemonė vidiniams bei išoriniams vartotojams.

Darbo tikslas- remiantis įvairių autorių monografijomis, straipsniais, metodiniais leidiniais ir savo darbo metu gauta patirtimi- išanalizuoti UAB „ Calypsė“ finansinę būklę 1999-2003 metais ir įvertinti ar pajėgi bus įmonė tęsti veiklą.

Tikslui pasiekti keliami sekantys uždaviniai:

1. Apibudinti teorinius finansinės analizės tyrimo aspektus.

2. Atlikti finansinių ataskaitų, kaip svarbiausių informacijos šaltinių įmonės UAB „ Calypsė“ finansinei būklei tirti, analizę.

3. Įvertinti pagal pasirinktus ( pelningumo, mokumo, turto apyvartumo) finansinius rodiklius įmonės finansinę būklę.

4. Pateikti išvadas bei pasiūlymus, kaip būtų galima gerinti įmonės finansinę būklę.

Mokslinė hipotezė- pastoviai atliekama finansinės būklės analizė leidžia įvertinti įmonės veiklos tęstinumo galimybes.

Tyrimo organizavimas- darbe bus skaičiuojami ir analizuojami UAB „ Calypsė“ finansiniai rodikliai už 1999-2003 metų laikotarpį. Darbas bus pateiktas dvejuose pagrindiniuose skyriuose. Pirmame skyriuje- teorinė darbo dalis . Šioje dalyje pateikiau finansinės analizės teorinius aspektus, nurodžiau pagrindinius įmonės finansinių rodiklių skaičiavimo metodus, taip pat skyriaus eigoje buvo atskleidžiamas finansinės analizės glaudus ryšys su buhalterine apskaita. Antrame skyriuje – pateikiu tiriamąją darbo dalį. Šioje dalyje išanalizuota įmonės finansinė būklė 1999-2003 metais, atlikta vertikali ir horizontali finansinių ataskaitų analizė, apskaičiuoti santykiniai rodikliai( pelningumo, mokumo ir apyvartumo) ir atlikta jų
palyginamoji analizė.

Atliekant analizę naudojami šie metodai:

 Literatūros šaltinių analizė;

 Horizontalioji analizė;

 Vertikalioji analizė;

 Santykinių rodiklių analizė;

 Lyginamoji analizė;

 Piniginių srautų analizė

Mokslinis naujumas- teoriškai nagrinėjant įvairių autorių darbus finansinės ir veiklos analizės srityje, galima rasti gausybę įvairių rodiklių, tarp kurių galima pasiklysti. Todėl šiame darbe bus pateikta keletą galimų finansinės ir veiklos analizės rodiklių grupavimo būdų ir naudojant juos įvertinti įmonės būklės rezultatus.

Apibendrinant darbą galima pasakyti, kad pateikti analizės rezultatai įmonei leis ne tik peržiūrėti susistemintą nagrinėjamo laikotarpio ekonominę informaciją, bet ir gauti objektyvų finansinės būklės įvertinimą. Šio darbo rezultatai bus naudingi ir kitoms įmonėms vertinant finansinės būklės analizę ir prognozuojant savo finansus ateityje.FINANSINĖS IR VEIKLOS ANALIZĖS TEORINIAI ASPEKTAI.

1.1.Finansų analizės reikšmė, uždaviniai, vartotojai, rūšys.

Siekdami pažinti gamtos ir visuomenės procesus žmonės jau prieš daugelį šimtmečių pradėjo juos analizuoti. Tačiau ekonominėje literatūroje vieningos nuomonės apie finansų analizę nėra. Skirtingi autoriai ekonominiams reiškiniams tirti vartoja įvairias analizės sąvokas.

J.Mackevičiaus, D.Poškaitės1 nuomone, finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją. Tai didžiausia jos reikšmė ir privalumas. Be to, finansinė analizė padeda geriau suvokti įmonėje vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia- priimti optimalius valdymo sprendimus. Priimti optimalius valdymo sprendimus yra labai sunku, esant ribotiems ištekliams ir neribotiems poreikiams. Geriausiai tai padeda daryti analizė. Atskleisti vidinius ir perspektyvinius rezervus bei valdyti sudėtingus ūkinius procesus ir reiškinius yra finansinės analizės esmė. Ji yra svarbiausias valdymo sistemos elementas.

V.Kvederaitė2 klasifikuoja analizę į ekonominę ir finansinę, traktuodama jas kaip dvi sąlyginai savarankiškas įmonių veiklos analizės rūšis; tačiau nurodo, kad iki šiol nėra nusistovėjęs griežtas analizės rūšių klasifikavimas.

Taigi finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas. Visa tai labai svarbu šiuolaikiniam verslui. Jos informacija padeda patikrinti ar praeityje priimti sprendimai tikslūs, taip pat pagrįsti esamus ir būsimus valdymo sprendimus. Retrospektyvinės analizės metu nustatoma ir įvertinama esama ekonominė situacija, o perspektyvinės analizės- priimamų valdymo sprendimų ir būsimų projektų prasmė ir efektyvumas. Finansinės analizės esmę nusako 1 paveikslas, iš kurios matyti, kad ji susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu. Ji siekia objektyviai įvertinti įmonės ekonominę būklę ir finansinius rezultatus, kad galima būtų parengti ir priimti valdymo sprendimus. Tokia informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus, taip pat numatyti finansinius rodiklius. Taigi finansinės analizės reikšmę galima traktuoti kaip ūkinių procesų pažinimo priemone. 1 pav. Finansinės analizės vieta ir funkcijos.

Remiantis anksčiau išdėstytomis mintimis, galima suformuluoti svarbiausius bendruosius finansų analizės uždavinius, pateikiamus 2 paveiksle3.2 pav. Svarbiausi finansų analizės uždaviniai.

Rinkos ekonomikos šalyje finansinei analizei keliami uždaviniai dažniausiai siejami su vartotojų poreikiais. Finansinėje analizėje visą naudojamą informaciją galima klasifikuoti pagal vartotojų kontingentą, nes ne visiems vartotojams prieinama visa informacija, o kita vertus, ne visiems ji reikalinga. Tą reikalingumą apibrėžia vartotojo analizės tikslai, t.y. įmonių vadovus labiausiai domina įmonės plėtimosi perspektyvos, pelningumas, veiklos efektyvumas, strategija , investitorius-įmonės likvidumas, pelno, dividendų dydis, bankus ir kreditorius domina įmonių finansinis pastovumas, mokumas. Finansinės analizės vartotojai yra beveik tie patys, kaip ir apskaitos informacijos vartotojai. Visus juos galima suskirstyti į dvi dideles grupes- vidaus ir išorės vartotojus. Visi finansinės analizės vartotojai turi teisę gauti norimą informaciją.

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas. Priklausomai nuo atskirų vartotojų keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius požymius, pateikiamus 3 paveiksle . Šiame paveiksle finansų analizės rūšys jungiamos su uždaviniais, kurie dažniausiai yra specifiniai, tačiau glaudžiai susieti su bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo jos funkcijos, paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių ir dažnai susiję su investicijomis, veiklos finansavimo klausymais.

3 pav. Analizės rūšys ir uždaviniai 3

Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius sprendimus, ūkio subjektų atžvilgiu. Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstinė, nes ji atliekama, nesibaigus visai savaitei ar mėnesiui, naudojantis laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius rezultatus
pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą. Retrospektyvinė analizė- praeityje gautų finansinių rezultatų įvertinimas.

Dažniausiai minimos trys finansinės analizės rūšys- horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizės.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitą dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno(nuostolio) ataskaitų duomenis. Horizontaliosios analizės atmaina yra Trendo analizė: analizuojant kelių metų finansinių ataskaitų duomenys, bei apskaičiuojami rodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpių ir tokiu būdu atskleidžiamos ūkio subjektų finansinių rezultatų kitimo tendencijos, dėsningumai.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentas. Ši analizė dar vadinama struktūrinė analizė. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių finansinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė dar vadinama koeficientų analizė. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Gali būti išskiriamos veiklos efektyvumo rodiklių, pelningumo rodiklių, likvidumo ir mokumo rodiklių, kapitalo, rodiklių grupės.

1.2.Finansinių analizės šaltiniai ir jų ryšys.

Ankščiau paminėtiems finansų analizės uždaviniams spręsti reikia surinkti daug įvairios patikimos informacijos, kuri priklauso nuo vartotojo analizės tikslų. Finansinės analizės šaltinius galima sugrupuoti taip:

• įmonės buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentai;

• šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija;

• neapyskaitiniai šaltiniai( atsiliepimai bei žinios iš masinės informacijos priemonių; informacija, surenkama tokias pirminio tyrimo metodais, kaip apklausa, stebėjimas).

Įmonėje atliekant finansinę analizę, vienas svarbiausių šaltinių yra finansinės atskaitomybės dokumentai. Finansinių ataskaitų tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Finansinės ataskaitos apibūdina tam tikro laikotarpio įmonės finansinę veiklą. Finansinių ataskaitų kokybinės charakteristikos tokios kaip: suprantamumas, svarbumas, patikimumas, palyginamumas. Finansinių ataskaitų elementų grupės yra dvi, tai finansinės būklės grupė ir veiklos rezultatų grupė. Dabartiniu metu Lietuvoje išoriniams informacijos vartotojams pateikiami tokie finansinės atskaitomybės dokumentai4:

 balansas;

 pelno(nuostolio)ataskaita;

 nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita;

 piniginių srautų ataskaita;

 aiškinamasis raštas;

Balanso elementai, pateikti 4 paveikslėlyje, turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas- apibudina įmonės finansinę būklę. Turtas- materialiosios ir nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir( arba) disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Balanso sudėtis

Aktyvas(turtas) Pasyvas(nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai)

A. Ilgalaikis turtas C. Nuosavas kapitalas

B.Trumpalaikis turtas D. Dotacijos, subsidijos

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

4 pav. Balanso struktūra.

Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Įsipareigojimai- prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Nuosavas kapitalas- įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Nuosavo kapitalo sudėtis- apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti, kiti rezervai, nepaskirstytasis pelnas. Pavyzdinė balanso forma pateikta priede Nr. 1.

Svarbiausiais įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Per ataskaitinį laikotarpį gautas finansinis rezultatas pirmiausia domina investitorius, kreditorius ir kitus finansinių ataskaitų vartotojus. Rodikliai, pateikti pelno nuostolio atskaitoje, padeda investitoriams įsitikinti, ar jie savo ribotas lėšas patikėjo geriausiems jų vartotojams, nes nuo vadovų sugebėjimo priklauso veiksmingas investicijų panaudojimas. Pelno ( nuostolio) ataskaitoje pateikiami pagrindiniai elementai- pajamos ir sąnaudos. Pajamos ir sąnaudos, pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiami įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskiri nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai , sprendžia pati įmonė. Pavyzdinė pelno( nuostolio) ataskaitos forma pateikta priede Nr.2.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje
įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neparodyti pelno( nuostolio) ataskaitoje. Šioje ataskaitoje rodomi nuosavo kapitalo straipsniai ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, apskaitos politikos pakeitimo rezultatai, klaidų taisymo rezultatai, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai, savos akcijos, įstatinio kapitalo padidėjimas ar sumažėjimai ir t.t. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos pavyzdinė forma pateikta priede Nr.3.

Pinigai yra mobiliausias turto elementas. Pinigų apyvartos ciklas, kuris apima išteklių pavertimą pinigais ir tolesnį jų pavertimą kitais aktyvais, yra būtinas siekiant palaikyti mokumą ir įmonės gyvavimo ilgaamžiškumą. Todėl pinigai, jų judėjimas( pinigų srautai) turi būti nuolat kontroliuojami. Pinigų srautų ataskaita yra jungtis tarp pelno(nuostolio) ataskaitos ir balanso, nes ji parodo, kiek piniginių lėšų buvo gauta per metus ir kaip jos buvo naudojamos. Įmonės pagrindinės veiklos piniginiai srautai parodo, kiek pagrindinė įmonės veikla, išskyrus finansinę ir investicinę, gali kurti pinigų srautus. Šie pinigai yra pagrindinis finansavimo, šaltinis leidžiantis palaikyti ir plėtoti veiklą, grąžinti paskolas, išmokėti dividendus bei daryti naujas investicijas. Piniginių srautų, sudaromos tiesioginiu būdu, pavyzdinė ataskaitos forma pateikta priede Nr.4.

Aiškinamajame rašte įmonės pateikia papildomą informaciją, kuri geriau paaiškina finansinės atskaitomybės rodiklius, t.y. apie įmonėje taikyta apskaitos politiką, kuri gali turėti įtakos finansinės atskaitomybės informacijos vartotojų priimamiems sprendimas, pvz.: kokiais teisės aktais ir apskaitos standartais vadovaujantis parengta finansinė atskaitomybė, ilgalaikio ir materialaus turto apskaitos politika , investicijų apskaitos metodai, turto perkainojimo metodai, pajamų ir sąnaudų pripažinimo principai, skolinimosi ir kitų panašių išlaidų apskaitos metodai, verslo sujungimų apskaitos metodai, finansinės rizikos valdymo politika ir pan. Aiškinamojo rašto pavyzdinė forma pateikiama priede Nr.5.

Apibendrinant šį skyrių galima padaryti tokias išvadas: finansinė atskaitomybė sudaro informacinį pagrindą analizei. Finansinių analizių duomenys skirtingiems tikslams naudoja įvairūs vartotojai( savininkai, valdytojai, investuotojai, kreditoriai, įmonės tarnautojai, valstybės institucijos ir kt.), todėl finansinei atskaitomybei turi būti keliami griežti reikalavimai- finansinių ataskaitų informatyvumas, pateikiamų duomenų teisingumas bei tikslumas.

1.3. Finansų analizės būdai.

Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojama analizės būdų sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesų veiksniai, įmonės vidinės veiklos galimybės. Finansų analitikui labai svarbu žinoti analizės būdų esmę, jų taikymo galimybes, mokėti jas pasirinkti priklausomai nuo analizei keliamų uždavinių ir turimos pradinės informacijos.

5 pav. Analizės būdai.3

Šiame darbe bus išskiriamos sekančios analizės būdų sistemos grupės:

 loginiai būdai,

 ekonometriniai būdai,

 psichologiniai būdai,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2601 žodžiai iš 8664 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.