1.Globalizacijos tendencijos ir finansai. Pagrindiniai globalinių finansų komponentai: Tarptautinės finansų rinkos; Tarptautinė bankininkystė; Tarptautiniai korporatyviniai finansai; Tarptautinės portfelinės investicijos, Globalinių finansų aplinka.
Globalizacija-pasaulinis bendrų gamybos, technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimas.
Globalizacija-fundamentalus procesas, kuris keičia pasaulio politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą.
Globalizacija-sudėtingas procesas, apimantis įvairias pasaulio ūkio, politikos ir visuomenės sferas ir didinantis jų tarpusavio integraciją, stiprinantis tarpusavio priklausomybę.
Pagrindinės globalizacijos prielaidos:
1.Laisvi mainai (prekyba);
2.Tarptautinių korporacijų atsiradimas;
3.Gerai išsivysčiusios telekomunikacijos, kompiuterizuota informacijos technologija;
4.Internetas;
5.Auganti konkurencija;
6.Globalių produktų ir paslaugų atsiradimas;
7.Poreikis kaštų mažinimui.
Globalizacijos tendencijos 2004+
1.Tolesnis globalizacijos augimas
2.Investicijų augimas, įmonių koncentracija, partnerystė įvairiose srityse
3.Tarptautinių korporacijų, aliansų kūrimasis
Globalizacijos privalumai:
1.Pagrindinis globalizacijos privalumas – jos teikiama ekonominė pažanga;
2.Greitas naujausių technologijų plitimas;
3.Žmonijos suvienijimas politinėje, ekonominėje sistemose, sudarant sąlygas dalintis savo talentais, pasiekimais ir ekonomika;
4.Darbo jėgos ir kapitalo laisvas judėjimas.
Globalizacijos trūkumai
1.Globalizacijos procesai nėra valdomi, stichiški
2.Įgyja vis didesnę galią ekonominėje ir politinėje srityse
3.Nacionalinė valstybė praranda ekonominį ir politinį vaidmenį
4.Įvairioms kultūroms kyla suvienodinimo pavojus
5.Globalizacija domisi technologija, bet neskiria dėmesio kultūrai ir jos vertybėms
Ekonomikos integracija:
1.Didėjantis ekonomikų viena kita pasitikėjimas;
2. Galimybės parduoti ir pirkti kiekvienoje pasaulio šalyje;
3.Galimybės dirbti ir turėti kapitalo bet kurioje pasaulio vietoje;
4.Globalinių rinkų augimas finansų srityje.Ekonomikos integracija galima dėl:
-Technologijos;
-Tinklo formavimo;
-Komunikacijos;
-Komunizmo žlugimas;
-Tendencija formuoti laisvą prekybą;
-Interneto;
-Ekon. Kooperacijų augimo-prekybos blokų (EU, NAFTA,etc.)
Prekybos nauda:
-Augantis pasirinkimas;
-Didesnis augimo potencialas;
-Galimybės turėti aukštesnį ekonominį reitingą;
-Didesnės įsidarbinimo galimybės.
Prekybos neigiamos pusės:
-Didėja atotrūkis tarp išsivysčiusių ir neišsivysčiusių šalių, turtingų ir neturtingų;
-Nėra galimybių įeiti į turtingųjų rinką;
-Darbuotojų eksploatacija.
Korporatyvinė plėtra – nacionalinių kompanijų kūrimas.
Bruožai:
1.Didėjančios pajamos;
2.Mažėjantys kaštai;
3.Geresnės galimybės naudotis ištekliais;
4.Proceso kontrolė;
5.Pagrindinių tiekėjų kontrolė;
6.Masto ekonomija.
Korporatyvinis dominavimas:
1.Aplinkos pažeidimas;
2. Žmonių išnaudojimas;
3.Monopolijos jėga;
4.Ekonomikos degradacija;
5.Neatsinaujinantys šaltiniai;
6.Kultūrų pažeidimai.
7.Etinė atsakomybė bizniui;
8.Atsakomybė globalaus biznio;
9. Padidėjęs atotrūkis tarp turtingų ir vargšų-priežastis terorizmo;
10.Pastangos panaikinti prekybos barjerus.
Globalizacija ir augimas pasaulinėje ekonomikoje:
Globalizacijos svarba ir neginčytinumas yra toliau diskutuojamas Tarptautinio valiutų fondo ir Pasaulio Banko metiniuose susirinkimuose. Globalizacija liečia ir ekonomikos ir organizacijų integraciją visame pasaulyje.
1.Teigiamas ir neigiamas globalizacijos poveikis šalių vystymuisi.
Globalizacijos privalumai:
1.Pagrindinis globalizacijos privalumas – jos teikiama ekonominė pažanga;
2.Greitas naujausių technologijų plitimas;
3.Žmonijos suvienijimas politinėje, ekonominėje sistemose, sudarant sąlygas dalintis savo talentais, pasiekimais ir ekonomika;
4.Darbo jėgos ir kapitalo laisvas judėjimas.
Globalizacijos trūkumai:
1.Globalizacijos procesai nėra valdomi, stichiški
2.Įgyja vis didesnę galią ekonominėje ir politinėje srityse
3.Nacionalinė valstybė praranda ekonominį ir politinį vaidmenį
4.Įvairioms kultūroms kyla suvienodinimo pavojus
5.Globalizacija domisi technologija, bet neskiria dėmesio kultūrai ir jos vertybėms
2. Klausimas: Finansų sistemos apibūdinimas. Institucinė struktūra. Finansų sektoriaus priežiūra.
Bendrai apie finansus iš knygos:
Finansai-ekonominiai piniginei santykiai, kurių pagalba paskirstant ir perskirstant BVP ir nac. Pajamas yra sudaromi bei panaudojami decentralizuoti ir centralizuoti pinigų fondai,siekiant vykdyti valstybės f-jas ir užtikrinti ekonomikos plėtros salygas
Finansai atlieka sias f-jas:
pinigų fondų sudarymo; 2)finigu fondo naudojimo; 3)pinigu fondu sudarymo ir naudojimo kontroles.
Kiekviena finansinė operacija atlieka paskirstomąja ir kontroline funkcija.
Kiekviena finansu sitemos sudedamoji dalis apima ti jai budinga finansiniu santykiu sferą. Finansų sistema – ekonominiu piniginių santykiu, per kuriuoss sudaromi, naudojami ir kontroliuojami pinigu fondai, ivairiu sferų visuma. Kitaip sakant – amoniu, gyventoju ir valstybes pinigu fondu sudarymo, naudojimo ir kontroliavimo formu bei metodu visuma.
Finansu sistema
sudaro: decentralizuoti (imoniu, organizaciju ir namu ukio) ir centralizuoti (valstybes) finansai.
Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti dviem dalyviams: pinigu savininkams, kurie juos sutaupę ir nori parduoti arba apskolinti tiems, kurie stokoja pinigu ir nori ju nusipirkti arba pasiskolinti. Dažnai šias pinigu turėtoju ir ju pirkėju grupes rinkoje suveda draugėn finansiniai tarpininkai: bankai, investicijų kompanijos ir kitokios įst.
Iš jos duoto atsisviesti referato:
Finansu infastruktura gali buti apibreziama kaip „taisyklių, instituciju ir sistemu rinkinys, kurio aplinkoje ekonimokos agentai atlieka finansinius sandorius“.
Finansu sistemos dydis gali buti matuojamas per ja pervedamu lesu apimtimi, jame veikiančiu firmu ir suteikiamu paslaugu skaičiumi bei ivairumu, ar siame sektoriuje įdarbinamu ekonominiu ištekliu apimtimi.
Kiekvienam is finansu infrastruktūros elementu efektyvumas matuojamas atskirai, siūloma ivertinti finansu sistemos gyli kuris parodytu ir jos efektyvumą. Tam naudojamasi namu kreditu, suteiktu privaciam sektoriui dalimi salies BVP, akciju rinkos kapitalizacijos dalimi BVP, privataus ir viesojo sektoriaus ilgalaikiu vertyb pop. Kapitalizacijos dalimi BVP ir bendros akciju rinkos kapitalizacijos rodikliais. Skirtingi rodiklia atspindi skirtingas sistemos dalis, kada siu daliu poveikis ekonomikai nera vienodas. Tokiu atveju, finansu infrastruktūros tyrimui naudojami rodikliai išsiskiria į atskirai biržų, bankų ir kitų depozitiniu ir nedepozitiniu finansu sistemos instituciju efektyvumo matavimo koeficientus. Tiriant ekonomikos augimo priklausomybę nuo akcijų I biržosvystymosi ivertina3 rodiklius: biržos kapitalizacijos ir šalies BVP santykį, apyvartos greitį bei procentinį listinguojamų nacionaliniu imoniu akciju pokyti.
Rinkos dydžio matas: vertybiniu popieriu birzos kapitalizacijos ir BVP santykis
Rinkos efektyvumo matas: apyvartumas.
II Nebankinių finansinių institucijas galima išskirti i 5 grupes: į bankus panasios institucijos, draudimo kompanijos, privatus pensiju ir taupymo fondai, investiciniai fondai ir vystymo bankai. Sios institucijos yra vertinamos pagal bendrojo turto ir BVP santyki, kas parodo ju dydi, bei isipareigojimu privaciam sektoriui santykis su BVP, kurio matuojamas siu instituciju aktyvumas. Draudimo kompanijoms isiskiriami gyvybes draudimo prasiskverbimo ir tankumo rodikliai.
III Bankinis sektorius Pagr rodikliai: *banku koncentracija *užsienio banku turto ir skaiciaus dalis *valstybiniu banku dalis, siais rodikliais matuojama bankinio sektoriaus struktūra, o efektyvumas matuojamas – gryna banku palukanu marža ir ju pridetinemis išlaidomis.
Finansu rinkos institucijomis vadinami alternatyvus finansavimo budai, kuriais perduodamos finansines lesos sistemoje. Ju skirstymas apima: bankus, vertybiniu pop. birzas, kitas finansines institucijas, nepriskiriamas ne vienai is ankstesniu grupiu (draud imones, investicinei fondai, kredito unijos ir pan.)
Bankai ir birzos tampa ne 2 prieingi variantai, o papaildancios niena kita institucijos.
Pagr banku f-jos: kredito suteikimas, likvidumo užtikrinimas ir informacijos perdavimas
Pagr. Birzu f-jos: kredito paskirstymas, rizikos apjungimas, investuotoju informacijos ir monitorinio kastu mazinimas. Be to suteikia platesne investicinio portfelio diversifikavimo galimybe nei bankai, bei leidžia kiekvienam investuotojui atskirai pasirinkti priimtina gaunamo pajamingumo bei rizikos laipsnio santyki.
Finanasu institucijos, išskyrus birzas, dar vadinamos fin tarpininkais. I ju tarpa patenka ir bankai.
Finansų sektoriaus priežiūra (potemė)
Finansų infrastruktūros taisykles.Viena is finansų infrastruktūros sudedamuoju daliu – jos reguliacija:reguliuojančios institucijos, taisykles, įstatymai. Finansų infrstrukturos taisykles galima išskirti i sekančias grupes: bendras finansus institucijų reguliavimas ir centrinio banko vaidmuo, valstybes vykdomas makroekonomine politika ir tiesiogines finansų sistemos sąsajos su jais, pasirinktas teisinis salies modelis, apskaitos standartai
Teisinis reguliavimas.Yra kuriami reguliaciniai mechanizmai bei taisykles, užtikrinančios finansų rinkos efektyvumą
Efektyvumas gali buti paiekiams apsaugant finansu sitema nuo sistemines rizikos, apsaugotu dalyviu teises bei leistu pasiekti specifiniu tikslu. Tacaiu reguliacija neturi buti per didele.Turi buti užtikrinamas ir atitinkamas veiksmu laisves lygis. Įstatymine reguliuojanti baze.Valstybes kisimasis i fin sektoriu turi buti optimalus,turi vesti prie kriziu išvengimo užtikrinimo
Apskaitos standartaiAtskirai ivertinamas ir salies apskaitos standartu vaidmuo finansu infrastruktūroje, nes butent ji itakoja visuomenei pateikiamos ir viesai prieinamos informacijos platuma, faktu atspindėjimo realuma ir patikimuma.
Finansu sistemos efektyvumo didėjimui ir ekonomikos augimo skatinimui, svarbus yra reguliavimas, kuris ir sudaro palankias salygas atskiru infrastruktūros instituciju efektyvumo augimui, optimalios struktūros susiformavimui.
Teisine valstybes sistema, galiojantys istatymai, tiesiogiai veikiantys aktyvuma finansu rinkose, istatytminis finansu instituciju reguliavimas turi didžiausia itaka salies finansu sistemos funkcionavimui ir infrastruktūros efektyvumui, matuojant ji ekonomikos augimo tempais.
1. Finansu sektoriaus prieziura?
Siuo metu finansu istaigu pieziura lietuvoje vykdo 3 institucijos:
Lietuvos
(prižiūri bankus, kredito unijas t.y. paskolu rinka)
Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba (draudimo bendroves, draudimo brokeriai)
Vertybiniu popieriu komisija (finansu makleriu imones, banku specializuoti finansu makl. Padaliniai, investiciniai fondai, pensiju fondai)
2. Kokia yra birzos prekybos sistema?
Biržos prekybos sitema yra centralizuota ir dematerializuota. Piemas prekybos metodas taikomas akcijoms, pagr. Jo bruožas – visi prekybos sesijos sandoriai vienos emisijos akcijoms registruojami vieningu rinkos kursu. Rinkos kaina nustatoma atsižvelgiant i pasiūla ir paklausa, laikantis maksimalios apyvartos principo, t.y. turi buti nupirktas ar parduotas didžiausias imanomas vertyb. Pop. skaicius. Minimalaus skirtumo tarp siūlomu pirkti ir prduoti vertyb. Pop. skaiciaus, nustatytas remiantis ankstesniu principu. Antrasis prekybos metodas taikomas Vyriausybes vertyb po., rinkoje atsiradusiems 1994 metu liepa. Jiems netaikomas vieningo kurso principas. Sandoriai registruojami pradedant gautu pavedimu pirkti Vyriausybes vertyb. Pop. didžiausia kaina.
4.Tarptautiniai finansai ir tarptautinė ekonominė aplinka
Finansų sistemos struktūra- ekonom. veikiančių finansinių instrumentų, rinkų , ir institucijų mišinys.
Finansų sistemos efektyvumo didėjimui ir ekonomikos augimo skatinimui, svarbiausias yra reguliavimas, sudarantis sąlygas augimui.
Ekonominė aplinka – tai verslo makroaplinkos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio dėsningumais bei tendencijomis, darančiomis įtaką verslo sprendimams ir veiksniams.
Vadybininkui reikia domėtis tiek šalies ekonomika, tiek tarptautinės ekonomikos visuma dėl šių priežasčių:
Įvairių rinkų dydžio ir savybių nustatymo
Rizikos laipsnio, veikiant tam tikroje šalyje įvertinimo
Aukšto augimų sektorio nustatymo
Investavimo sprendimų priėmimo
Efektyvaus kompanijų išteklių panaudojimo.
Pasaulyje žinomos 3 ekonominės sistemos : kapitalizmas, socializmas ir mišri sistema.
Nacionalinė ekonominė aplinka .Iš esmės visų šalių vyriausybės siekia 4 pagrindinių ekonominių tikslų:
visiško įdarbinimo(užimtumo)
spartaus ekonominio augimo
žemos infliacijos normos
šqalies mokėjimų balanso deficito nebuvimo.
Ekonominę aplinką apibūdinantys elementai: rinka,užsienio ir vidaus prekyba, rinkos reguliavimo priemonės, valiutos politika, BNP(bendras nacionalinis produktas).
Ekonomikos augimo priklausomybė nuo akcijų biržos vystymosi 3 rodikliai:
Biržos kapitalizacijos ir šalies BVP santykis
apyvartos greitis
procentinis listinguojamų nacionalinių įmonių akcijų pokytis.
Užsienio ekonominė politika apima visą vyriausybinę politiką ir sprendimus, susijusius su šalies tarptautinės prekybos ir investicijų dydžiu, sudėtimi, kryptimi, prigimtimi.
Politikos investicijos į ekonomiką aspekatai:viešasis interesas(privalomas indeliu draudimas), privati informacija ir ideologija(įsitikinimai apie vyriausybės įtakos ekonomikai ribas).
Pagrindiniai ekonominiai kintamieji:
ekonomikos struktūra- šalies gyventojų sk, jų procentinis augimas, pajamų lygis bei pasiskirstymas, gamtiniai ištekliai.Ekonomikos infrastruktūra yra visų išorinių priemonių ir paslaugų, palaikančių įmonių darbą, visuma.
pramonės struktūra, apibrėžiama : įėjimo ir išėjimo barjerais, konkuruojančių įmonių sk., rinkos pasidalijimu tarp verslo šakų,
rinkos augimas, paprastai matuojamas valiutos pagrindu, jos pagrindu vertinama ir infliacijos norma
pajamų lygis ir ekonomikos augimas
sektoriuas tendencijos
ekonomikos atvirumas, importas eksportas
tarptautinis įsiskolinimas rodo tautos galimybę padengti užsienio skolas, esant mokėjimų balanso krizei.
urbanizacijos laipsnio rodiklis.
Dempingo problemos.Dempingas – bet koks pardavimas eksporto rinkoje už žemesnę kainą, nei ta, kurią palaiko tos šalies tiekėjai(plius transportas ir užsienio paskirstymo kaštai), nepaisant esamos motyvacijos.
Svarstomi būdai, kaip sumažinti šalių nedarbo lygį ir pagerinti mokėjimų balansą ilguoju laikotarpiu.Tada taikoma gan įvauri protekcionizmo politika.
1. tarifai
kiekio apribojimai
kiti netarifiniai barjerai(NTBs)
valiutų kontolė
Empyrinių tyrimų metu patebėta abipusė finansų rinkų (biržų) ir ekonomikos augimo priklausomybė, tačiau tokie rezultatai gaunami dėl biržų specifikos vertybinių popierių kainose atspindėti ateities lūkesčius, auganti ekonomika didina vertybinių popierių biržų reikšmę, o šios efektyvumas ir išsivystymo laipsnis sudaro sąlygas spartesniam šalies augimui.
Kuo labiau išsivysčiusi ekonomika, tuo didesnė dalis lėšų perskirstoma per kitus finansinius tarpininkus (draudimo kompanijas, biržos,pensijų fondai,mutual fondai ir kiti nebankiniai finansiniai tarpininkai), tačiau aiškaus priežastinio ryšio tarp šių institucijų ir augimo pastebėta nebuvo.
Teisinė valstybės sistema, galiojantys įstatymai, tiesiogiai veikiantys aktyvumą finansų rinkose, įstatyminis finanssų institucijų reguliavimas turi didžiausią įtaką šalies finansų funkcionavimui ir infrastruktūros efektyvumui, matuojant jį ekonomikos augimo tempais.
Ekonomikos išsivystymo laipsnį atitinkanti finansų infrastruktūra pozityviai veikia ekonomiką.Kitu atveju augimas galimas, bet mažesniais tempais.
Finansų sistemos poveikis ekonomikai pagal endogeninio augimo teoriją, pasireiškia
skatinant technologijos augimą ir inovacijas.
Nors atskirų projektų įvertinimas ir priklauso nuo konkrečios rinkos situacijios ir skiriasi tarp šalių, bet globalus finansų rinkų jungimasis šiuos kaštus mažina.tai spartina ekonomikos vystymąsi dėl didesnio investicinių projektų grąžos bei pelningumo.
Esant atitinkamam finansų struktūros išsivystymo lygiui, skolinimasis finansų rinkoje ir vertybinių popierių biržų stiprėjimas sąlygoja spartesnį ekonomikos augimą, nei tradicinio bankinio sektoriaus dominavimas.
Bankų finansinis tarpininkavimas sumažina sandorių kaštus smulkiems investuotojams, atsirandančius dėl informacijos ir laiko retumo vertinant galimos investicijos pelningumą, skolininko patikimumą ir kt aspektus, ir taip prisideda prie ekonomikos augimo.
Tarptautiniai finansai ir tarptautinė ekonominė aplinka.Tarptautiniai finansai yra susiję su šalių realių pajamų formavimo ir vartojimo išdėstymu tam tikrą laikotarpį ekonomikose, susijusiose su pasaulio rinkomis. Jų pagrindas – šalių būtinumas ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti išorinį balansą.Ekon.aplinka – verslo makroekonomikos elementas, pasireiškiantis tam tikrais ūkio raidos dėsningumais, bei tendencijomis, darančiomis įtaką verslo sprendimams ir veiksmams.Ją tiria pasaulio bankai pagal grupes: priklauso ES, nepriklauso ir galvojančios, siekiančios priklausyti ES.
7. Užsienio prekybos finansavimas. Šalies rizika
Užsienio prekybos finansavimas.
Tarptautinė prekyba (international trade) – keitimasis prekėmis ir paslaugomis, kuris vyksta tarp valstybių. Tarptautinė prekyba šalims suteikia galimybę gauti tam tikrų prekių ir paslaugų, kurių jos pačios negali pasigaminti, arba sudaro sąlygas vartoti prekes ir paslaugas, kurių nebūtų galima gauti iš savo šalies tiekėjų (pvz., dėl to, kad mažai žaliavų arba dėl pažangesnės technologijos). Šalys, prekiaudamos viena su kita, gali padidinti savo ekonomikos galią ir kartu pakelti šalies pragyvenimo lygį.
Šalies rizika.