Finansų analizė
5 (100%) 1 vote

Finansų analizė

PASKAITŲ KONSPEKTAS

Parengtas vadovaujantis “Finansų analizės” vadovėliu

(Eugenija Buškevičiūtė, Irena Mačerinskienė, KTU 99)

1. Finansų analizės teoriniai pagrindai

1. Finansų analizės vieta ekonominėje analizėje

Šiuo meet vienareikšmio ekonominės analizės apibrėžimo tiek Lietuvos,

tiek užsienio ekonominėje literatūroje. Ekonominė analizė, mūsų supratimu,

yra ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas. Įmonėje ji

apima visus veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produkto

pardavimą praeityje, dabartyje ir ateityje (darbo, materialinių ,

finansinių išteklių formavimą ir naudojimą, veiklos ekonominius bei

finansinius rezultatus).

Ekonominės analizės bendroji schema pateikiama 1 paveiksle. Čia

analizuojami ekonominiai reiškiniai bei procesai, jų analizė pateikiama

pagal susidarymo nuoseklumą bei analizės objektų ekonominius ryšius.

1 pav. Ekonominės analizės bendroji schema

Analizę galima būtų atlikti šiomis kryptimis:

• pardavimų analizė;

• veiklos išteklių formavimo ir panaudojimo analizė;

• veiklos sąnaudų analizė;

• ūkio subjekto finansinės veiklos bei finansinės būklės analizė;

• tyrimo apibendrinimas.

Iš 1 paveikslo matome, kad finansų analizė yra sudėtinė ūkio subjekto

ekonominės analizės dalis. Tačiau rinkos ekonomikos sąlygomis finansų

analizė egzistuoja ir kaip savarankiškas mokslas, apibendrinantis

praktikoje vykstančius finansinės veiklos procesus, jų dėsningumus.

Finansų analizė susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu,

planavimu, apskaita ir kontrole (2 pav.). gavus ekonominę informaciją iš

tyrimo subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus

finansų analizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti anksčiau

priimtus sprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus.

Kai kurie autoriai ekonominę analizę supranta kaip sistemą specialių

žinių apie ekonominius procesus, susidariusius dėl objektyvių ekonominių

dėsnių ir subjektyvių veiksnių poveikio(2, p.47). Tai atsispindi 3

paveiksle. Šiuo atveju ekonominė teorija, kaip teigia autrius, yra toliau

nurodytų mokslų teorinis pagrindas. Apskaitos-analitinė funkcija yra

pateikiama trijų disciplinų (buhalterinės apskaitos, finansų analizės,

ūkinės veiklos analizės) vieningame bloke. Toks požiūris, V.Kovoliovo

nuomone, pateisinamas istoriniu, metodologiniu ir informaciniu aspektu.

Manome, kad tikslinga kitaip pažvelgti į finansų analizę (šiuo atveju –

makroekonominiu ir mikroekonominiu aspektu).

2 pav. Finansų analizės vieta ir funkcijos

3 pav . Finansų analizės vieta ekonominės analizės sistemoje

1.2. Finansų analizės reikšmė ir uždaviniai

Siekdami pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus, žmonės

nuo neatmenamų laikų juos analizuoja. Visuomeniniai, kaip ir ekonominiai

procesai dažnai analizuojami suskaidant tiriamąjį objektą į elementus bei

aiškintis jo sudedamųjų elementų tarpusavio ryšius. Iš esmės analizė –

glaudžiai susijusių ir vienas nuo kito priklausomų daiktų, procesų,

reiškinių tyrimas.

Reiškiniai bei procesai, tiriami finansų analizės būdu, vyksta

gamybos sferoje, teikiant paslaugas, be kita ko – ir finansinio

tarpininkavimo paslaugas, t.y. susiję su konkrečių ūkio subjektų finansine

veikla bei jos rezultatais. Todėl finansinės analizės turinys yra

kompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų

tyrimas, siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo

veiklos efektyvumą bei pelningumą. Toks tyrimas gali būti atliekamas

naudojant informaciją apie buvusią veiklą, atliekamą dabar ir

perspektyvoje.

Taigi finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla

bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos,

atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose. Analizuojant

įmonių finansinę veiklą, išsiaiškinamas projektinių užduočių (verslo plano)

įvykdymas, lyginant faktinius rodiklius su projektiniais, taip pat jos

pasikeitimo priežastys, įvertinamos bei apskaičiuojamos finansinių

rezultatų didinimo galimybės ir numatomos konkrečios, realios bei pagrįstos

alternatyvios organizacinės, techninės, socialinės, ekonominės jų

panaudojimo priemonės.

Pažymėtina, kad rinkos ekonomikos sąlygomis ūkio subjektų finansinė

veikla yra labai dinamiška, rizikinga, todėl analizuojant ją, tai reikia

turėti galvoje ir analizę atlikti laiku. Taip pat svarbu gerai ištirti

įmonių padalinių finansinius rodiklius. Tokios analizės išvados reikalingos

operatyviam padalinio veiklos planavimui, , kai tenka priimti valdymo

sprendimus. Finansų analizė, kaip reikšminga įmonės finansinės būklės

aiškinimo ir gerinimo bei jos valdymo racionalizavimo priemonė, be to, gali

būti svarbi ir kaip įmonės veiklos kontrolės forma. Remiantis finansų

analizės duomenų baze, galima daryti įmonės veiklos efektyvumą, pelningumą

ir jos
perspektyvumą apibūdinančias išvadas bei, remiantis jomis, kurti ir

diegti naujus projektus. Tik savalaikė ir objektyvi finansų analizė sudaro

galimybę įvairių lygių vadovams parengti alternatyvius savo veiklos

modelius ir priimti racionalesnius valdymo sprendymus tam tikram

laikotarpiui.

Remiantis anksčiau išdėstytomis mintimis, galima suformuluoti

svarbiausius bendruosius finansų analizės uždavinius (4 pav.). Be šių

uždavinių, gali būti keliami daliniai bei specifiniai analizės uždaviniai,

apie kuriuos bus kalbama 1.3. poskyryje. Finansų analitikas privalo

objektyviai ir kiek galima tiksliau įvertinti esamą padėtį, projektų

kokybę, jų realumą, projektinių užduočių įvykdymo rezultatus ir jų

pasikeitimo svarbiausius veiksnius, taip pat siūlyti realias bei pagrįstas

priemones finansinei veiklai gerinti, neišduoti komercinių paslapčių.

4 pav. Svarbiausi finansų analizės uždaviniai.

Užsienio autoriai (C.Stickney, G.Foster, Ch.Gibson ir kiti) mažiau

skiria dėmesio finansų analizės uždaviniams ir kitaip juos formuluoja:

1. Sukurti finansinės informacijos sistemą, atitinkančią įmonės politiką

(informacija turi būti patikima, tiksli, pakankama; perteklinė

informacija mažinama).

2. Palyginti faktišką padėtį su planais, standartais ir kitais parametrais

(palyginimo bazė yra prognozės duomenys, planai, normos, normatyvai,

limitai, praėjusio laikotarpio duomenys, giminingų įmonių rodikliai,

vidutiniai šakiniai rodikliai, veiksnių įtakos įvertinimas).

3. Padėti formuoti finansų valdymo ir apskaitos politiką (racionaliai

naudoti finansinius išteklius, palaikyti įmonės mokumą).

4. Kiti uždaviniai.

Palyginę pastaruosius uždavinius su 4 paveiksle suformuluotais finansų

analizės uždaviniais, matome, kad užsienio autorių, matome, kad užsieniom

autorių keliami uždaviniai iš principo atitinka autorės pateiktuosius

(informacijos kokybė, duomenų plyginimas, veiksnių įtaka tiriamam

rodikliui). Manytume, kad 4 paveiksle svarbiausi finansų analizės

uždaviniai yra geriau susisteminti, kryptingesni analitinio proceso

požiūriu ir ypač svarbūs besimokančiam asmeniui bei pradedančiam

analitikui. Be to, jie yra universalūs bet kuriam tyrimo objektui bei

subjektui.

Daugelio išsivysčiusių šalių firmų vadovai didesnį dėmesį skiria

finansinių rezultatų įvertinimui ir mažiau reikšmingais laiko šiuos

rezultatus formuojančius gamybinius veiksnius. Dėl to finansinių

rezultatų analizės duomenys dažnai būna neobjektyvūs ir neatspindi įmonės

tikrosios finansinės būklės. Tik pastaraisiais metais užsienio šalių

ekonominėje literatūroje nurodoma, kad reikia apskaičiuoti ir gamybinius

veiksnius, darančius įtaką finansiniams rezultatams. Jie dažniausiai

grupuojami į išorinius (politiniai, teisiniai, kultūriniai ir kt.) ir

vidinius (materialiniai, darbo ir finansiniai ištekliai), kurie gali būti

lemiami konkurencinėje kovoje, turėti didelę reikšmę firmos veiklos

efektyvumui ir perspektyvai.

1.3. Finansų analizės rūšys

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas

procesas. Priklausomai nuo atskirų autorių jai keliamų tikslų bei

supratimo (5 ir 6 paveikslai) ji klasifikuojama į tam tikras rūšis

5 pav. Finansinės veiklos analizės rūšys ir uždaviniai (5, p. 10)

Penktąjame paveiksle finansų analizės rūšys jungiamos su uždaviniais,

kurie dažniausiai yra specifiniai, tačiau glaudžiai susieti su bendraisiais

analizės uždaviniais ir priklauso nuo jos funkcijos, paskirties,

analizuojamojo laikotarpio bei naudojamų informacijos šaltinių ir dažnai

susiję su investicijomis, veiklos finansavimo klausimais. Pavyzdžiui,

firmoje gali būti keliamas uždavinys: išsiaiškinti per praėjusią savaitę

(mėnesį) patirtus nuostolius, siekiant atlikti jų reguliavimo operaciją, ir

numatyti tokių nuostolių atsiradimą perspektyvoje bei imtis priemonių jų

pašalinimui arba didinti finansinius rezultatus, plėtojant pardavimų

apimtis, ir sprendžiami kiti įvairiausi tiriamo objekto finansinės veiklos

gerinimo uždaviniai.

Perspektyvinė analizė apima įvairių projektų (dažniausiai –

alternatyvinių) vertinimą, siekiant priimti taktinius bei strateginius

sprendimus ūkio subjekto atžvilgiu.

Operatyvinė analizė kartais dar vadinama išankstine ( preliminarine),

nes ji atliekama, nepasibaigus visai savaitei ar mėnesiui, naudojantis

laukiamais duomenimis. Tuo siekiama iš anksto diagnozuoti finansinius

rezultatus ir pakoreguoti planus ar priimti naują veiksmų programą. Žodis

“diagnostika” yra kilęs iš graikų kalbos žodžio “diagnostikos” ir reiškia

“sugebantis pažinti”. Diagnozavimas – tai reiškinio, proceso, būsenos

išaiškinimas, atpažinimas ir apibūdinamas(6, p. 108). Mūsų atveju tai būtų

ūkio subjekto finansinės veiklos sutrikimų( pakilimų) bei jos neigiamų ar

teigiamų rezultatų išankstinis išaiškinimas. Retrospektyvinė analizė –

praeityje gautų finansinių rezultatų įvertinimas.

Su
paveikslu finansų analitikui taip pat tikslinga

susipažinti, nes jame pagal įvairesnius praktikoje taikomus požymius

detaliau suklasifikuotos finansų analizės rūšys. Atliekant tyrimus, galima

taikyti abi schemas (5 ir 6 pav.), praplečiant pirmąją antrosios turiniu.

Skaitytojams kai kurie 6 paveikslo klasifikavimo požymiai gali asocijuotis

su planinės ekonomikos ūkinės veiklos analizės teorijoje nurodytais

požymiais ir juos atitinkančios analizės rūšys (1, p. 56). Pavyzdžiui,

apimties, subjekto, palyginimo pobūdis ir kiti požymiai. Manytume, kad toks

analizės rūšių priskyrimas planinės ekonomikos teorijai nėra tikslingas,

nes 6 paveiksle parodytos naujo turinio analizės rūšys praktikoje

atliekamos bet kurioje pasaulio šalyje, taip pat ir Lietuvoje, ir rinkos

ekonomikos sąlygomis teorijoje privalu pastebėti bei vertinti realius

ekonominio gyvenimo procesus. Be to, tikslingai susistemintas finansų

analitiko darbas yra kokybiškesnis bei rezultatyvesnis. Sisteminio darbo

įgūdžius ypač svarbu taikyti mokymo procese.

Užsienio autorių literatūroje, mūsų manymu, nepakankamai įvertinamos

praktikoje naudojamos finansų analizės rūšys, kurios dažnai įvairiai

suprantamos arba sutapatinamos su analizės metodais bei būdais.

Užsienio autoriai dažniausiai mini tris finansinės analizės rūšis:(3,

p. 127)

• horizantalioji analizė

• vertikalioji analizė

• santykinė analizė.

Tačiau horizantalioji ir vertikalioji analizė yra identiškos mūsų

praktikoje taikomiems palyginimo bei dinamikos eilučių analizės, taip pat

rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimo būdams.

Horizantalioji analizė analizė atliekama tada, kai finansinių

ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis,

o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši

analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių,

dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės

balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis.

Horizontaliosios analizės atmaina yra trendo analizė: analizuojami

kelių metų (5-10) finansinių ataskaitų duomenys, bei apskaičiuojami

rodiklių pasikeitimai per keletą laikotarpių ir tokiu būdu atskleidžiamos

ūkio subjekto finansinių rezultatų kitimo tendencijos, dėsningumai. Tarkim,

kad pardavimų apimtis per 3 metus didėja 120 procentų, o pelnas prieš

mokesčių mokėjimą didėja 70 procentų. Trendo analizė padės suprasti, kad

pelnas didėja lėtesniu tempu nei pardavimų apimtis dėl spartesnio kaštų

augimo.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės

ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu,

o gautas dydis išreiškiamas procentais. Užsienio šalių ekonomistai šią

analizę dažnai vadina struktūrine analize. Bendras bazinis rodiklis gali

būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant

keleto metų finansinių rodiklių struktūrinę analizę, galima nustatyti

rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė literatūroje ir praktikoje dar vadinama finansinių

koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei

kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Užsienio autoriai finansinius

koeficientus įvairiai klasifikuoja į grupines sistemas, tačiau likvidumo

(mokumo) ir pelningumo grupės yra visų pripažįstamos. Dar gali būti

išskiriama veiklos aktyvumo rodiklių, įsiskolinimo rodiklių ir kapitalo

rinkos rodiklių grupės. Šiame skyriuje plačiau apie tai nekalbėsime, nes

finansiniai koeficientai bus taikomi 3-e skyriuje, atliekant skaičiavimus.

1.4. Ekonominiai reiškiniai ir jų analizės kryptys

Bet kurios rūšies ar valdymo lygio analizę atliekančiam analitikui

svarbu matyti tyrimo subjektą ir objektą juos supančioje aplinkoje. Jau

anksčiau minėjome, kad, siekiant priimti įmonės perspektyvai efektyvius bei

atsakingus valdymo sprendimus, tikslinga tyrinėti ne tik jos finansinę

būklę, bet ir pastarosios susiformavimo veiksnius, t.y. atlikti analizę

pagal įmonėje vykstančių ekonominių reiškinių bei procesų kryptis (7 pav.).

Pažymėtina, kad ūkio subjektų finansinė veikla apima piniginių

santykių organizavimą, t.y. procesą, susijusį su piniginių išteklių bei

fondų sudarymu, skirstymu, naudojimu, finansinių įpareigojimų vykdymu, o

finansinė būklė yra finansinės veiklos rezultatas tam tikru momentu arba

laikotarpiu (7, p.5).

Įmonių finansinė veikla yra organiškai susijusi su jų ūkine bei

komercine veikla, jos vienos kitą sąlygoja. Žinome, kad bet kuri veikla

dažniausiai prasideda nuo finansinių išteklių įsigijimo ir baigiasi

finansiniu rezultatu. vAdinasi, finansinis rezultatas didžia dalimi

priklauso nuo įmonės vadybos darbų sėkmingumo, vadybos ciklo elementų

racionalaus suderinimo bei finansinių ir kitų išteklių tinkamo panaudojimo.

Kita vertus, pati įmonės veikla gali būti plėtojama geresnio finansinio

rezultato linkme priklausomai nuo turimų finansinių išteklių. Pavyzdžiui,

kai trūksta apyvartinio kapitalo (praktikoje vadinamų apyvartinių lėšų),

gerokai pablogėja ir įmonės finansinė būklė. Taigi rinkos
finansiniai ištekliai turi sąlyginį pirmumą prieš materialinius

ir darbo išteklius.

Kiekviena įmonė yra savarankiškas ir sudėtingas finansinis organizmas

(8 pav.). Įmonės veikloje sąlyginai galima išskirti 3 ciklus – tai

finansavimo, investicijų ir pagrindinės veiklos (gamybos, komercijos,

paslaugų teikimo).

Plečiant įmonės veiklą ar kuriant naują įmonę reikalingos investicijos

pastatams, kitoms ilgalaikėms priemonėms įsigyti. Jos finansuojamos iš

skolintų ir nuosavų finansavimo šaltinių.

Pagrindinės veiklos ciklo metu sukaupiamos tos veiklos atsargos,

gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos, skirtos pardavimui. Įmonei reikia

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2210 žodžiai iš 7357 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.