Finansu paskaitos konspektai
5 (100%) 1 vote

Finansu paskaitos konspektai

1.Apskaitos reglamentavimas

Kiekvienos valstybės apskaitos vystimosi aplinkybės yra savitos, tačiau kiekvienos šalies apskaita turi užtikrinti bendrai susiklosčiusią rinkos ekonomikos šalyse apskaitos tvarką. Tarptautiniu mastu turi būti identiškai, laikantis vieningos logikos registruojami labai skirtingi ūkiniai įvykiai, įmonių veiklos rezultatai atspindimi finansinėje atskaitomybėje, sudarytoje vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis ir turinčioje iš esmės tą pačią formą. Kad tai užtikrinti, apskaita reglamentuojama tarptautiniu ir valstybiniu lygiu.

Tarptautiniam apskaitos reglamentavimo lygiui priskirtini Tarptautiniai apskaitos standartai (TAS) ir Europos sąjungos (ES) direktyvos.

Valstybiniu lygiu Lietuvoje apskaitą reglamentuoja Verslo apskaitos standartai (VAS), LR Buhalterinės apskaitos įstatymas, LR Finansinės atskaitomybės įstatymas, LR Konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas,

2. Pagrindinės sąvokos

Temos problema. Kad apskaita ir atskaitomybė būtų visuotinai suprantama, visų pirma, joje turi būti vartojamos vieningos sąvokos.

Reikia skirti bendrąsias pagrindines sąvokas, būdingas nagrinėjant apskaitą ir atskaitomybę bendrai ir specialiąsias pagrindines sąvokas, aktualias nagrinėjant atskirus konkrečius apskaitos objektus, atskaitomybės sudedamąsias dalis. Specialiosios bendrosios sąvokos nagrinėjamos gilinantis į konkrečias apskaitos temas. Šioje temoje liečiamos bendrosios pagrindinės sąvokos. (Jos didele dalimi atskleistos 1 VAS.)

Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija, taip pat kita informacija, būtina teisingai parodyti įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Aiškinamasis raštas finansinės atskaitomybės sudėtyje pateikiamas kaip atskiras dokumentas.

Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Kiekviena įmonė, turinti prievolę tvarkyti apskaitą, paruošia apskaitos politiką kaip savarankišką vidaus dokumentą, kurį tvirtina įmonės vadovas.

Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio finansinė atskaitomybė yra rengiama. Paprastai finansinė atskaitomybė rengiama už metus, todėl pagrinde ataskaitinis laikotarpis yra metai. Jis sutampa su kalendoriniais metais. Dar finansinė atskaitomybė rengiama ir dažniau, t,y už ketvirtį.

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Įmonė – pelno siekiantis ūkio subjektas.

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Išlaidos – tai per apibrėžtą laiko periodą įmonės patirtas visas turto sumažėjimas.

Tvarkant įmonės apskaitą svarbu išlaidas skirstyti pagal jų sąryšį su įmonės vykdoma veikla. Pagal šį požymi išlaidos gali būti skiriamos į neutralias ir tikslines.

I Š L A I D O S

Neutralios išlaidos Tikslinės

Tiesioginės Papildomos

S Ą N A U D O S

Pav.1.

Neutralios išlaidos – tai įmonės turto sumažėjimai, nesusiję su įmonės veikla uždirbant pajamas, pavyzdžiui, vagysčių arba gaisro metu prarastas turtas.

Tikslinės išlaidos, tai įmonės turto sumažėjimai, susiję su įmonės vykdoma tiksline veikla. Tai darbo užmokestis, sunaudojamos medžiagos, žaliavos ir panašiai. Joms tenkantys turto sumažėjimai savo turiniu ir apimtimi priskiriami ir to laikotarpio įmonės sąnaudoms. Pagal savo turinį sąnaudų pripažinimo prasme tai yra Tiesioginės sąnaudos. Tačiau tai nėra visos įmonės sąnaudos. Vykdant įmonės tikslinę veiklą susiduriama su turto sumažėjimo atvejais, kuriuos neįmanoma priskirti tiesiogiai tikslinei veiklai, tačiau tokie sumažėjimai yra susiję su įmonės tiksline veikla. Pavyzdžiu tam gali būti įmonės vadovybės darbo užmokestis. Nors vadovas gamyboje pats tiesiogiai ir nedalyvauja, tačiau jo veikla susijusi su įmonės tiksline veikla ir nuo vadovo darbo didele dalimi priklauso tikslinės veiklos rezultatas. Tokie turto sumažėjimai priskirtini papildomoms sąnaudoms

Analogiška logika vadovaujantis galima apibrėžti ir pajamų bei įplaukų sąvokas. Įmonės turto padidėjimai, gauti realizavus pagamintą produkciją ar pardavus suteiktas paslaugas sudaro įmonės įplaukas iš tikslinės veiklos. Be to per ataskaitinį periodą įmonė paprastai gauna ir kitokių įplaukų, kurios nėra surištos su jos vykdoma tiksline veikla. Pavyzdžiu galėtų būti ankstesniais periodais sumokėtų mokesčių grąžinimo įmonei įplaukos. Todėl tokias įplaukas galima
vadinti neutraliomis.

Į P L A U K O S

Neutralios Tikslinės

Pagrindinės veiklos Kitos veiklos

P A J A M O S

Pav.2.

Nagrinėjant pajamų sąvoką , šiuo atveju pajamas savo apimtimi ir sudaro visos tikslinėmis pavadintos įplaukos. Pajamų pripažinimo prasme tai visos su tiksline įmonės veikla susijusios pajamos, gautos realizavus tos veiklos rezultatus ir jas galima vadinti pagrindinės veiklos pajamomis. Tačiau tai būtų ne visos įmonės pajamos. Be pagrindinės veiklos pajamų per ataskaitinį periodą įmonė gauna ir kitų, arba kitos veiklos pajamų. Čia pavyzdžiu galėtų būti įmonės gautos dovanos, pajamos už perleistą nereikalingą ilgalaikį turtą ar nenaudojamas žaliavas.

Apibendrinus, pajamas reikėtų suprasti kaip ekonominės naudos padidėjimą, pasireiškiantį turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus.

Pelno (nuostolių) ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos per ataskaitinį laikotarpį įmonės uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai.

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos.

FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TIKSLAS

Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:

turtas;

nuosavas kapitalas;

įsipareigojimai;

pajamos ir sąnaudos;

pinigų srautai.

Pratyboms

Įplaukos, pajamos

Išlaidos, sąnaudos

1.Įregistruota UAB su 10 000Lt. kapitalu. 2004 11 10.

2.2004 12 02 sumokėjo 500Lt. už biuro nuomą 2005 metais.

3.2004 11 12 iš kliento A nupirko skolon 20 vienetų akumuliatorių po 100Lt. , viso už 2000Lt,

4. 2004 11 15 pardavė pirkėjui B skolon 6 vnt. Akumuliatorių po 120Lt. viso už 600Lt. 2004 12 31 suma dar buvo neapmokėta.

5. 2004 11 20 padavė 3vnt. akumuliatorių pirkėjui C po 120Lt. viso už 360Lt, už kuriuo gavo apmokėjimą iš karto.

6. 2004 12 02 pirkėjas D užsakė sekantiems metams 15 akumuliatorių, už kuriuos sumokėjo 1000 Lt. avansą.

3.FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS TURINYS IR SUDĖTIS

Finansinės atskaitomybės tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama ši informacija:

1) turtas;

2) nuosavas kapitalas;

3) įsipareigojimai;

4) pajamos ir sąnaudos;

5) pinigų srautai.

Įmonės, atsižvelgdamos į rodiklių dydžius, nurodytus LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme , turi pasirinkti finansinės atskaitomybės ataskaitų formas, kurios pateikiamos verslo apskaitos standartuose. Pagal LR Finansinėje atskaitomybės įstatymo 24 straipsnį gali būti rengiama pilna arba trumpa finansinė atskaitomybė. Nustatant, kokią atskaitomybę turi rengti įmonė, svarbūs yra grynųjų pardavimo pajamų, balanse nurodyto turto ir metinio vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus rodikliai.

Pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių, nukainojimo, nuolaidų sumos ir PVM.

Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Trumpą metinę finansinę atskaitomybę sudaro įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai finansinės atskaitomybės sudarymo dieną neviršija šių dydžių dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus – 7 mln. litų;

2) balanse nurodyto turto vertė – 5 mln. litų;

3) vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius metus – 10 žmonių. Kitos įmonės rengia pilną finansinę atskaitomybę.

Pilną finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4) pinigų srautų ataskaita;

5) aiškinamasis raštas.

Trumpą finansinę atskaitomybę sudaro:

1) balansas(sutrumpinta forma);

2) pelno (nuostolių) ataskaita (sutrumpinta forma);

3) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

4) aiškinamasis raštas.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos forma yra vieninga ir naudojama ta pati pilnos ir trumpos atskaitomybės sudėtyje.

Pinigų srautų ataskaita gali būti sudaroma tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Nuo to priklauso ir ataskaitos forma. Sudarymo būdą ir jį atitinkančią ataskaitos formą pasirenka įmonė.

4.FINANSINIŲ ATASKAITŲ ELEMENTAI

Turtas, Įsipareigojimai, Nuosavas kapitalas, Pajamos, Sąnaudos.

Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos, įvykiai ir jų rezultatai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios atvaizduojamos finansinėje atskaitomybėje ir vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai naudojami įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti.

Balanse
pateikiami elementai – turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas – apibūdina įmonės finansinę būklę.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – naudojami veiklos rezultatams įvertinti.

Kitose ataskaitose naudojama jau išvardintų elementų detalizuota informacija.

Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau, negu buvo išleista. Turtas gali teikti ekonominės naudos ne tik parduodant, bet ir keičiant jį į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams padengti. Turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą. Pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos. Tačiau ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise. Įmonė gali turėti ekonominės naudos ir iš turto, kuris teisiškai jai nepriklauso, tačiau ji juo disponuoja ir gauna to turto teikiamą naudą.

Turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų – pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir panašiai. Turtas balanse skirstomas į smulkesnes pozicijas . Tai “Nematerialusis turtas”, “Ilgalaikis materialusis turtas”, “Finansinės priemonės”, “Atsargos” ir kitas.

Įsipareigojimai – prievolės, atsirandančios dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti. Dažniausiai įsipareigojimai teisiškai įforminami sutartimi. Tokių įsipareigojimų pavyzdžiai galėtų būti: mokėtini atlyginimai darbuotojams pagal darbo sutartis, mokėtinos sumos už gautas prekes ir paslaugas pagal tiekimo ar paslaugų sutartis.

Įsipareigojimai gali būti esami ir būsimi. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra busimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kuriais atvejais įsipareigojimai gali būti panaikinami – pavyzdžiui, išnykus skolininkui arba jam atsisakius skolos.

Kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi subjektyvaus skaičiavimo būdu. Tokie įsipareigojimai vadinami atidėjimais. Pavyzdžiui, atidėjimai garantiniams remontams, atidėjimai pensijų įsipareigojimams ir pan.

Nuosavas kapitalas – vertinant įmonės turimo turto išraiška, tai yra įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. Kitaip tariant, tai yra įmonės turto dalis, priklausanti įmonės savininkams. O jiems ir priklauso visas įmonės turimas turtas, parodytas balanso turto pusėje, iš jo atėmus pasiskolintąją jo dalį, kuri atvaizduota balanso nuosavybės įsipareigojimų pozicijoje.

Kad giliau suprasti nuosavo kapitalo kaip finansinės atskaitomybės elemento turinį , svarbios yra sekančios sąvokos.

Akcijos – vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininkų (akcininkų) teisę dalyvauti įmonės valdyme.

Akcijų priedai – skirtumas tarp akcijų nominaliosios vertės ir jų emisijos kainos. Apmokėtas įstatinis kapitalas – pasirašytų bei apmokėtų akcijų nominaliųjų verčių suma.

Dividendai – įmonės pelno dalis, išmokama akcininkui, atsižvelgiant į jam nuosavybės teise priklausančių akcijų klasę ir jų kiekį.

Įstatinis kapitalas (pasirašytasis) -pasirašytų akcijų nominaliųjų verčių suma. Nepaskirstytasis pelnas – įmonės sukauptas ir dar nepaskirstytas pelnas. Nepaskirstytieji nuostoliai – įmonės sukaupti ir dar nepadengti nuostoliai. Nuosavas kapitalas – įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

Perkainojimo rezervas (rezultatai) – nuosavo kapitalo pasikeitimas dėl ilgalaikio materialiojo turto ir finansinio turto perkainojimo.

VšĮ LR apskaitos institutas

Privalomasis rezervas – rezervas, skirtas įmonės nuostoliams padengti.

Rezervas – laikinasis (tikslinis) pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savininkų numatytiems tikslams.

Rezervas savoms akcijoms įsigyti – laikinasis (tikslinis) įmonės pelno panaudojimo apribojimas, skirtas savų įmonės akcijų įsigijimo vertei padengti.

Savos akcijos – akcijos, kurias įsigijo jas išleidusi įmonė.

4. Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama:

4.1. apmokėta įstatinio kapitalo dalis;

4.2. akcijų priedai;

4.3. perkainojimo rezervas (rezultatai);

4.4. privalomasis rezervas;

4.5. rezervas savoms akcijoms įsigyti;

4.6. kiti rezervai;

4.7. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

Įstatinis kapitalas. Jis susideda iš įmonės išleistų akcijų. Įmonė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Jei išleidžiamos

klasių akcijos, kiekviena akcijų klasė turi būti registruojama atskirai.

Steigiant naują įmonę, pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitoje registruojamas po to, kai įmonė įregistruojama įstatymų nustatyta tvarka.

Pasirašytasis įstatinis kapitalas registruojamas įstatinio kapitalo sąskaitoje visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį. Neapmokėta akcijų dalis registruojama sąskaitoje, kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitai.

Jei už išleistas akcijas atsiskaitoma turtu (įskaitant kitos įmonės akcijas), akcijų pardavimo kaina lygi už jas gauto turto tikrajai vertei.

Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik akcijų nominalioj i vertė.

Jei akcijų emisijos kaina viršija jų nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.

Jei priimtas akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas (sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tada, kai įstatymų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti įmonės įstatai.

Jei akcininkų sprendimas didinti (mažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti įstatai dar neįregistruoti, informacija apie sprendimą didinti (mažinti) įstatinį kapitalą turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte.

Įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik įstatymų nustatyta tvarka.

Akcijų priedai – įmonės nuosavo kapitalo sudedamoji dalis. Akcijų priedai atsiranda, kai akcijų emisijos kaina viršija akcijų nominaliąją vertę.

Jei įmonė perkainoja ilgalaikį turtą, turto vertės padidėjimo suma registruojama turto ir nuosavo kapitalo sąskaitose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitoje.

Privalomasis rezervas sudaromas iš paskirstytinojo pelno. Šis rezervas sudaromas ir naudojamas įstatymų nustatyta tvarka. Sudarant rezervą, apskaitoje registruojamas nepaskirstytojo pelno sumažėjimas ir privalomojo rezervo padidėjimas. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas. Kitais teisės aktų numatytais atvejais mažinant privalomąjį rezervą, apskaitoje registruojamas jo sumažėjimas ir nepaskirstytojo pelno padidėjimas.

Numačius sumą, kurią reikės sumokėti už planuojamas įsigyti savas akcijas, įstatymų nustatyta tvarka sudaromas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Registruojant šį rezervą,

apskaitoje mažinamas nepaskirstytasis pelnas ir sudaromas tokios pat sumos rezervas

savoms akcijoms įsigyti.

Kiti rezervai sudaromi įstatymų ir įmonės įstatų nustatyta tvarka. Rezervai didinami ir mažinami įmonės įstatų nustatyta tvarka. Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti ar panaikinti rezervus, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas (sumažėjimas), ta pačia suma mažinant (didinant) nepaskirstytąjį pelną.

Nepaskirstytasis pelnas mažinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio nuostolius, savininkams priėmus sprendimą paskirstyti pelną, pardavus savas akcijas mažesne kaina nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, registruojant išlaidų tiesiogiai priskiriamų akcijų išleidimui, sumos dalį, viršijančią akcijų priedų straipsnio sumą.

Pelno paskirstymas apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.

Nepaskirstytasis pelnas didinamas registruojant ataskaitinio laikotarpio grynąjį pelną, priėmus sprendimą mažinti arba panaikinti anksčiau sudarytus rezervus, pardavus savas akcijas didesne kaina, nei jos buvo supirktos, registruojant esminių klaidų taisymo ir apskaitos politikos pakeitimo rezultatą, perkainojimo rezervo suma, kuri priskiriama perkainoto turto nudėvėtai daliai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2634 žodžiai iš 8649 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.