Finansų politikos esmė
5 (100%) 1 vote

Finansų politikos esmė

TURINYS

ĮVADAS 3

1. Finansų politikos sąvoka 4

2. Valstybės finansų politikos turinį formuojantys veiksniai 7

3. Reikalavimai efektyviai finansų politikai 9

4. Finansų politikos tikslai ir uždaviniai 10

5. Finansų politikos realizavimas LR 12

IŠVADOS 14

LITERATŪRA 6

3. ĮVADAS

Finansų politika yra labai svarbi kiekvienai valstybei. Ji numato, kaip bus naudojami ekonominiai, kultūriniai, socialiniai ištekliai savo tautos pažangai didinti, kaip bus sprendžiamos svarbiausios ekonominėms problemoms pasinaudojant valstybės sukauptais finansiniais resursais. Nuo to, kokia yra finansų politika, kaip ji bus įgyvendinama, priklauso valstybės pozicijų tvirtumas pasaulinėse prekių, paslaugų bei kapitalo rinkose, numatoma, kaip bus užtikrinama valstybės nacionalinių interesų apsauga. Tai ypač svarbu šiuo metu, kada vis daugiau valstybių vykdo finansinę ir ekonominę integraciją į tarptautines organizacijas ir į bendrąsias rinkas.

Šio referato tikslas – paaiškinti kas yra finansų politika ir atskleisti jos esmę.

Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

1. apibrėžti finansų ir finansų politikos sąvokas;

2. aptarti finansų politikos turinį formuojančius veiksnius;

3. apibūdinti reikalavimus, keliamus efektyviai finansų politikai;

4. paanalizuoti finansų politikos tikslus ir uždavinius;

5. aptarti finansų politikos realizavimą LR.

1. FINANSŲ POLITIKOS SĄVOKA

Siekiant išsiaiškinti valstybės finansų politikos esmę, visų pirma reikėtų apibrėžti, kas apskritai yra finansai ir finansų politika.

V.Aleknavičienės knygoje ,,Finansai ir kreditas“ pateiktame trumpame finansų ir kredito terminų žodyne yra pateikiami tokie finansų ir finansų politikos apibrėžimai:

 Finansai- ekonominiai ir piniginiai santykiai, kurių pagalba, paskirstant ir perskirstant bendrąjį vidaus produktą ir nacionalines pajamas, yra sudaromi bei panaudojami decentralizuoti ir centralizuoti pinigų fondai, siekiant atlikti valstybės funkcijas ir užtikrinti ekonomikos plėtros sąlygas.

 Finansinė politika – valstybės rengiamas ir realizuojamas priemonių planas, grindžiamas pinigų apyvartos, kredito sąlygų ir valstybinių finansų įtaka ekonominiame procese .

Daugelis autorių pateikia tai, kad žodžio ,,finansai“ kilmė nėra visai aiški. Vieni jį išveda iš anglų kalbos žodžio fine – bauda, piniginė bausmė, kiti iš lotynų kalbos žodžio finiše – baigti, iš kurio padarytas daiktavardis finitio, finitia – baigimas. Finitio pradžioje reiškė bylos baigimą, teismo sprendimą, vėliau teismo nustatytą baudą, pagaliau, ne tik teismo, bet ir kiekvieno valdovo užkrautą mokėjimą . Ilgainiui žodžio ,,finansai“ prasmė susiaurėjo, jis tapo tarptautiniu žodžiu, ir finansais pradėta vadinti tik valstybės pajamos ir išlaidos.

Politikos sąvoką pasauliui davė graikų filosofas, tyrinėtojas Aristotelis (384 m. pr.m.e. – 322 pr.m.e.), kartu su Sokratu ir Platonu yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje.

Aristotelio politikos sampratą siaurąja prasme galima apibrėžti vienu sakiniu: ,,Politika- tai menas valdyti valstybę“ .

Jo amžininkai politika laikė visa, kas susiję su valstybe. Dabar politika tapatinama ne tik su valstybe, bet ir su viešpatavimu apskritai, valdžia, siekiu valdyti, naudotis valdžia arba daryti jai įtaką.

Sąvoka ,,politika” turi kelias reikšmes. Graikiškai ,,politika” reiškia valstybės valdymo meną. Tarptautinių žodžių žodyne pateikiamos tokios politikos reikšmės :

1. politika – tai valstybės valdžios veikla; valstybės vidaus reikalų ir santykių su kitomis valstybėmis tvarkymas;

2. politika – tai visuomenės grupės ar partijos veikla, priklausanti nuo jos tikslų, siekiant išlaikyti valstybės valdžią;

3. politika – tokios veiklos tikslai ir uždaviniai bei jos realizavimo būdai.

Finansų politikos sąvoka yra glaudžiai susijusi su ekonomikos politikos sąvoka, taigi labai dažnai šios dvi kategorijos ir jų turinys yra maišomos. Įvairių šalių mokslinėje literatūroje taip pat nėra vieningos nuomonės bei griežtos ribos tarp finansų bei ekonominės politikos.

Daugumoje politologijos, makroekonomikos vadovėlių autoriai laikosi nuomonės, kad ekonomikos politika – tai kolektyviai vyriausybės priimta strategija ekonomikos tikslams pasiekti.

Tuo tarpu finansų politika įvardijama kaip pagrindinių priemonių visuma, kurias naudojant ir įgyvendinami pagrindiniai ekonomikos bei kitų politikų tikslai. Šios priemonės, remiantis LR Vyriausybės programa, yra: mokesčių ir mokesčių administravimo politika, biudžeto politika, valstybės skolinimosi politika, investicijų politika, kapitalo ir pinigų politika.

Tokia ekonomikos bei finansų politikos sąveika yra pateikiama literatūroje lietuvių kalba.

Kitų šalių literatūroje apskritai finansų politikos sąvoka yra mažai vartojama, kadangi dažniausiai ji yra tapatinama su ekonomikos politika, priskiriant jai visas minėtas minėtas finansines priemones.

Taigi finansų politika yra valstybės finansinių santykių organizavimo, finansinių išteklių fondų sudarymo ir jų naudojimo būdai ir metodai, nustatyti valstybės įstatymais ir kitais teisiniais aktais (vyriausybės, finansų ir kitų institucijų sprendimais). Finansų politika pasireiškia per pačius finansus ir ypač ryškiai- per
mokesčių politiką.

Apie finansų politiką ir mokesčius knygoje ,,Finansų mokslo pagrindai“ vaizdingai rašė profesorius Vladas Jurgutis: ,,Finansai gali būti techninės pažangos, mechaninių pagerinimų priemonės, bet taip pat ir techninės pažangos stabdžiai. Finansai gali remti vieną ūkio šaką, o kitai pakirsti gyvybės šaknis… Finansų politika gali turėti reikšmės net krašto klimatui ir krašto vandenų sistemai (miškų politika). Šalies finansų politika savo geležinkelių tarifais gali smarkiau veikti krašto ūkį negu visa šalies muitų sistema. Ta pati finansų politika gali remti arba smaugti stambųjį ar smulkųjį žemės ūkį. Pagaliau finansai gali būti sėkminga kreivų priesaikų mokykla ir kontrabandininkų džiaugsmas. Šiandien vargu ar galima abejoti, kad finansų sistema gali visai nematomai imti iš vienų turtus, o kitiems tartum koks aitvaras ar kaukas tuos turtus nešti slaptai į namus (apsaugos muitai, mokesčių perkrovimas).

Be ekonominių sąlygų finansų politiką bei finansų sistemą, o per jas patį finansų mokslą dar veikia socialinės, kultūrinės bei politinės krašto gyvenimo sąlygos. Bet kurio krašto finansinė politika bei finansų sistema rodo to krašto socialines, kultūrines ir politines kovas; bet kurio krašto finansų sistemoje lengvai galima pastebėti tų socialinių, politinių ir kultūrinių kovų laimėjimų ir pralaimėjimų rezultatus“ .

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 974 žodžiai iš 3206 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.