Finansų rinkos paskaitų referatas
5 (100%) 1 vote

Finansų rinkos paskaitų referatas



KAUNO KOLEGIJA

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

FINANSŲ RINKOS

Paskaitų konspektas

1 FINANSŲ RINKOS KAIP FINANSŲ SISTEMOS DALIS 3

1.1 FINANSŲ SISTEMA IR JOS VAIDMUO EKONOMIKOJE 3

1.2 FONDŲ TIEKĖJAI IR VARTOTOJAI 4

1.3 FINANSŲ SISTEMOS MODELIAI IR FINANSŲ SISTEMOS FUNKCIJOS 6

1.4 EUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMAI FINANSŲ SEKTORIAUS IŠVYSTYMUI 7

2 FINANSŲ RINKŲ SAMPRATA, KLASIFIKACIJA IR FUNKCIJOS 7

2.1 FINANSŲ RINKŲ SAMPRATA 7

2.2 FINANSŲ RINKŲ KLASIFIKAVIMAS 8

2.3 FINANSŲ RINKŲ FUNKCIJOS 10

3 FINANSINIO TARPININKAVIMO PROCESAS 10

3.1 FINANSINIO TARPININKAVIMO RŪŠYS 10

3.2 PAGRINDINIAI FINANSŲ RINKŲ SUBJEKTAI 11

4 INFORMACIJOS SVARBA IR FINANSŲ RINKŲ EFEKTYVUMO PROBLEMA 18

4.1 INFORMACIJOS APIE EMITENTUS ATSKLEIDIMAS LIETUVOJE 19

4.2 APRIBOJIMAI GALIMYBEI PASINAUDOTI INFORMACIJA 22

5 PALŪKANŲ NORMOS IR RIZIKOS TEORIJOS 23

6 PINIGŲ RINKA IR PAGRINDINIAI JOS INSTRUMENTAI 26

6.1 PINIGŲ RINKOS VAIDMUO 26

6.2 PINIGŲ RINKOS INSTRUMENTAI IR PALŪKANŲ NORMOS 26

6.3 PINIGŲ RINKOS OPERACIJOS 27

6.4 TRUMPALAIKIŲ PALŪKANŲ NORMŲ SĄSAJA 27

6.5 PINIGŲ RINKOS VAIDMUO EKONOMIKOJE 28

7 KAPITALO (NUOSAVYBĖS) RINKA IR JOS INSTRUMENTAI 28

7.1 AKCIJOS 28

7.2 SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI 33

7.3 IŠVESTINIAI VERTYBINIAI POPIERIAI 36

8 FINANSINĖS ANALIZĖS NAUDOJIMAS, PRIIMANT SPRENDIMUS FINANSŲ RINKOSE 39

8.1 AKCIJŲ ĮVERTINIMAS 39

8.2 OBLIGACIJŲ ĮVERTINIMAS 41

9 MODULIO PROGRAMA 42

1 FINANSŲ RINKOS KAIP FINANSŲ SISTEMOS DALIS

1.1 Finansų sistema ir jos vaidmuo ekonomikoje

Prieš pradėdami analizuoti finansų rinkas, pirmiausiai turėtume suvokti, kokia jų vieta ir svarba visame didžiuliame ūkio cikle. Pirmiausiai reikėtų pradėti nuo finansų sistemos, kurios sudėtine dalimi ir yra finansų rinkos.

Finansų sistema – finansinių grandžių sistema, kurią sudaro fondų tiekėjai, fondų vartotojai, finansinės institucijos ir finansų rinkos.

Schematiškai tai galima būtų pavaizduoti sekančiai:

1 pav. Finansų sistemos proceso struktūra


Iš schemos matyti, kad fondų tiekėjai ir fondų vartotojai gali bendradarbiauti tiesiogiai, t.y. naudojant tiesioginį finansavimo būdą per finansines rinkas arba netiesiogiai – per tarpininkus, kurių vaidmenį atlieka finansinės institucijos. Taip pat galimi ir tiesioginiai sandoriai tarp fondų tiekėjų ir fondų vartotojų.

Trumpai apibūdinkime kiekvieną iš schemoje pateiktų elementų.

Finansinės institucijos

yra tokios organizacijos, kurios paprastai priima depozitus (indėlius) ar kitais būdais sukaupia laisvas lėšas iš fondų tiekėjų ir po to skolina šias lėšas kitiems, arba investuoja ten, kur lėšos reikalingos. Finansinės institucijos užtikrina lėšų tiekėjams tam tikras pajamas, kartu sumažinant lėšų tiekėjų riziką. Lėšų tiekėjai patys kreipiasi į tarpininkus ir šis procesas yra savanoriškas. Finansinės institucijos atlieka tarpininko vaidmenį netiesioginiame finansavime.

Finansų rinkos

yra tokie sambūriai, kuriais pasinaudodami fondų tiekėjai ir fondų vartotojai atlieka finansines operacijas. Tokios operacijos dažniausiai atliekamos vertybinių popierių biržose, naudojantis finansų maklerių paslaugomis. Kapitalo rinkoje prekiaujama ilgalaikiais skolos vertybiniais popieriais (terminas ilgesnis nei 1 metai) ir akcijomis; pinigų rinkoje – trumpalaikiais vertybiniais popieriais (terminas trumpesnis nei 1 metai).

Nagrinėjant lėšų srautus investavimo proceso struktūroje žvelgiant iš finansinių institucijų pozicijų, galima išskirti ketveriopus lėšų srautus, praeinančius per finansines institucijas:

1. Lėšų srautas iš fondų tiekėjų, ateinantis tiesiai į finansines institucijas, o po to perduodamas tiesiai fondų vartotojams. Pvz., komerciniai bankai priima indėlius ir suteikia paskolas.

2. Lėšų srautas iš fondų tiekėjų, ateinantis tiesiai į finansines institucijas, o po to per finansų rinką patenka pas fondų vartotojus. Pvz., draudimo firmos, pensijų fondai surenka tam tikra forma lėšas, o po to investuoja į kitų subjektų vertybinius popierius.

3. Lėšų srautas iš fondų tiekėjų per finansų rinkas patenka pas finansines institucijas, o iš šių taip pat per finansų rinkas patenka fondų vartotojams. Pvz., investiciniai fondai išplatina vertybinius popierius (antrinius), o gautas lėšas investuoja į kitų subjektų vertybinius popierius (pirminius).

4. Lėšų srautas iš fondų tiekėjų į finansų rinkas, o po to į finansines institucijas. Pvz., investuojama į komercinių bankų akcijas.

1.2 Fondų tiekėjai ir vartotojai

Finansų sistemos proceso dalyvių grupės gali pasireikšti ir kaip fondų tiekėjai ir kaip fondų vartotojai.

A. Vyriausybė ir vietinė valdžia: Kiekvieno lygio valdžia savo veiklai vystyti naudoja pinigines lėšas. Valdžios poreikiai fondams yra susiję su ilgalaikių projektų įgyvendinimu, užtikrinant valdžios socialines funkcijas
(švietimo sistemos vystymas ir panašiai). Šiems poreikiams reikalingos lėšos paprastai yra sukaupiamos per mokesčių sistemą. Tačiau vis didėjantis deficitas, sudarant šalies ir vietinius biudžetus, rodo, kad valdžios institucijų veiklos išlaidos viršija gaunamas ar numatomas gauti pajamas iš įvairių mokesčių. Įvairiuose šalyse pajamų trūkumui padengti vyriausybės ar žemesnio lygio valdžios institucijos išleidžia trumpalaikes ar ilgalaikes paskolos obligacijas. Tokiomis pačiomis priemonėmis naudojasi ir Lietuvos vyriausybė. Tiesa, kurį laiką buvo gana sunku išplatinti VVP, o ir antrinėje rinkoje jais buvo prekiaujama gana vangiai. Kodėl? Nepopuliarumą galima būtų sieti su tokiomis priežastimis kaip:

(a) obligacijas daugiausiai pirko šalies komerciniai bankai, sukaupę didelį laisvų lėšų perteklių ir norėdami jį kaip nors investuoti;

(b) nepasitikėjimas vykdoma ekonomine politika, strateginių veiklos krypčių ir nuostatų perimamumo nebuvimas;

(c) neigiamos asociacijos su sovietiniais laikais platintomis obligacijomis.

Dabar situacija yra diametraliai pasikeitusi – VVP yra tapę viena iš patraukliausių laisvų lėšų investavimo priemonių. Vienas iš pagrindinių populiarumo indikatorių galėtų būti VVP palūkanų normos, tai yra kaina, už kuria yra priversta skolintis Vyriausybė. Pateikiamame paveiksle yra pavaizduota įvairios trukmės VVP palūkanų normų kitimo dinamika:

2 pav. Įvairios trukmės VVP palūkanų normų kitimo dinamika

Dažnai yra teigiama, kad tokį palūkanų sumažėjimą lėmė tinkamai vykdoma LR Vyriausybės skolinimosi politika. Tačiau didelį vaidmenį turėjo ir bendra ekonominė-finansinė situacija. Rinkoje, ypač bankinėje sistemoje, atsirado didelius laisvų lėšų perteklius. Laikyti indėlius bankuose tapo nepelninga, nes mokamos palūkanos buvo mažos, o rizika daug didesnė nei investicijos į VVP. Kadangi Vyriausybės skolinimosi poreikis paprastai yra ribojamas, nustatant skolinimosi limitus ateinantiems metams, atsirado daugiau norinčių įsigyti tą patį fiksuotą VVP kiekį. To pasėkoje VVP palūkanų norma sumažėjo.

Pasitelkus pasiūlos-paklausos pusiausvyros mechanizmą, tai galima būtų interpretuoti grafiškai sekančiai:

3 pav. VVP palūkanų normos pusiausvyros mechanizmo veikimas

(a) pusiausvyra iki pinigų kiekio padidėjimo (b) pusiausvyra po pinigų kiekio padidėjimo

Kaip matome, padidėjus pinigų/ laisvų lėšų kiekiui, rinkos pusiausvyra nusistovi ties nauja palūkanų norma. Šiuo atveju galima teigti, kad palūkanų norma yra finansinių fondų “kainos” išraiška.

Nors dažniausiai visų lygių valdžia finansinėse sistemose atlieka fondų vartotojo vaidmenį, tačiau kartais ji gali būti ir fondų tiekėja. Pavyzdžiui, jei savivaldybė turėtų laikinai laisvų nepanaudotų lėšų, tai ji galėtų jas tam tikram ribotam laikui investuoti, kad padidintų šias lėšas ar apsaugotų jas nuo infliacijos.

B. Verslininkai: dauguma verslo firmų susiduria su didelių pinigų sumų poreikiu, būtinu jų vykdomai veiklai finansuoti. Kaip ir valdžios atveju, verslo finansiniai poreikiai gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai. Ilgalaikės finansinės investicijos verslininkams reikalingos gamybinių pastatytų statybai, įrengimų ir kitų būtinų priemonių įsigijimui, naujų produktų gamybos sukūrimui ir išvystymui, įėjimui į naujas produktų rinkas ir panašiai. Trumpalaikiai poreikiai susiję su reikalingų gamybai atsargų įsigijimu, sąskaitų apmokėjimu tiekėjams ir kitais veiklos kaštais. Verslininkai šiems finansiniams poreikiams patenkinti gali išleisti įvairius akcinio kapitalo ir paskolų vertybinius popierius arba pasinaudoti finansinių institucijų, pirmiausia, bankų paskolomis. Tačiau praktiškai įmonės formuoja savo kapitalą tik išleisdamos akcijas ir bandydamos gauti banko paskolas. Tuo tarpu visų tipų mažų, individualių įmonių pradinį kapitalą sudaro daugiausiai akcininkų asmeniniai įnašai.

Akcinio kapitalo sėkmingas formavimas gali būti tik tokioms įmonėms, kurių ūkinės-finansinės veiklos rezultatai yra geresni. Užsienyje paprastosios akcijos platinamos aukštesne kaina negu nominali akcijos vertė. Lietuvoje emisijos kainos dažnai sutampa su nominalia verte, ypatingai, kai akcijos parduodamos esamiems akcininkams ir firmos darbuotojams. Tačiau akcijos emisijos kaina pagal Lietuvos akcinių bendrovių įstatymą negali būti mažesnė už jos nominalią vertę.

Kitas įvairių tipų įmonių investicijų šaltinis – jų pačių išleidžiamos paskolų obligacijos. Deja, įmonės Lietuvoje šia galimybe beveik nepasinaudoja, tačiau akcinės bendrovės tokią teisę turi.

Šiuo metu verslo įmonės dažniausiai verslo vystymui finansuoti naudojasi bankų paslaugomis, kadangi šiuo metu Lietuvoje yra kreditinių išteklių perteklius ir palūkanų normos sąlyginai žemos.

C. Individualūs asmenys: ši grupė dažniausiai yra fondų tiekėjai. Šią funkciją jie atlieka padėdami savo pinigus į banko sąskaitą kaip terminuotus ar neterminuotus indėlius, nusipirkdami paskolų obligacijas arba akcijas, apmokėdami asmens ar turto draudimą, įsigydami kokią nors nuosavybę (namą, žemės sklypą ir t.t.). Priklausomai nuo asmeninių investavimo tikslų, investavimo priemonių, kurių pagalba asmuo panaudoja savo turimas laisvas
pasirinkimas yra pakankamai sudėtingas. Tačiau Lietuvoje šiuo metu individualūs asmenys negali būti tokiais fondų tiekėjais, kurie galėtų išspręsti investicijų į šalies ekonomiką problemas

1.3 Finansų sistemos modeliai ir finansų sistemos funkcijos

Finansų sistemos modeliai gali būti palyginami pagal sekančius kriterijus:

1 lentelė. Anglosaksiško ir germaniško finansų sistemos modelio palyginimas

Kriterijus Anglosaksiškas modelis Germaniškas modelisFinansinių instrumentų įvairovė Didelė Menka

Akcininkų pobūdis Smulkūs Stambūs

Orientacija į tikslus Trumpalaikiai Ilgalaikiai

Akcininkų interesai Fragmentiški Konsoliduoti

Pagrindinis akcininkų tipas Laikini Nuolatiniai

Naudojama informacija Išorinė Išorinė ir vidinė

Taigi, vienose šalyse finansų sistema yra daugiau paremta finansų rinkomis, jų išvystymu; kitose – finansinių institucijų išvystymu (komercinių bankų išvystymu). Konkreti susiformavusi sistema priklauso nuo istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, nuo investavimo tradicijų, kultūros ir kitų ekonominių bei finansinių veiksnių.

Lietuva nuo pat pradžių linko į bankinės sistemos modelį, nes Lietuvoje nėra efektyviai veikiančios finansų rinkos. Tokia situacija greičiausiai susiklostė dėl to, kad bankai vieninteliai galėjo akumuliuoti didžiulius finansinius išteklius minimaliais kaštais. Tai pat nemažai įtakos turėjo ir tas faktas, kad Lietuvoje yra nemateriali vertybinių popierių (toliau – VP) forma. Tai lyg yra iš dalies ir psichologinis barjeras, kadangi VP įsigijęs žmogus negauna nieko materialaus ir apčiuopiamo.

1.4 Europos Sąjungos reikalavimai finansų sektoriaus išvystymui

Lietuvos finansų sistemai integruojantis į Europos Sąjungą yra keliami ir atitinkami reikalavimai, nustatyti Europos Sąjungos direktyvose:

• Turi būti užtikrintas laisvas prekių, paslaugų, žmonių ir kapitalo judėjimas, garantuojant laisvą finansinių paslaugų teikimą visoje Europos Sąjungos rinkoje;

• Garantuoti atvirą ir sąžiningą konkurenciją tarp ūkio subjektų ir garantuoti finansinės sistemos skaidrumą, stabilumą ir patikimumą.

Finansinėse rinkose bene svarbiausią vaidmenį atlieka didmeniniai finansinių paslaugų tarpininkai, kurie yra numatyti ir ES strateginiuose tiksluose. Įgyvendinant strateginius tikslus ES direktyvose yra numatyta:

• Sudaryti galimybę bendrovėms emitentams konkurencijos sąlygomis pritraukti lėšų iš visos ES teritorijos;

• Sudaryti galimybę investuotojams ir tarpininkams patekti į visas rinkas gavus vieną veiklos leidimą;

• Sudaryti sąlygas investicinėms bendrovėms nekliudomai ir nevaržant jų administracinėmis ar teisinėmis priemonėmis teikti paslaugas tarptautiniu mastu;

• Sukurti patikimą ir gerai integruotą saugios veiklos sistemą, kuri leis turto valdytojams turimas lėšas panaudoti kuo produktyviau;

• Sudaryti teisines sąlygas, kurios panaikins nereikalingą sandorio šalies riziką prekiaujant vertybiniais popieriais ir išvengiant nereikalingos sandorio dalies rizikos atsiskaitant už juos.

Europos komisija tvirtina, kad Lietuva padarė didelę pažangą derinant minėtas direktyvas. Visgi nurodomas tam tikras viso finansinio sektoriaus silpnumas, tačiau tai nėra susiję su priežiūros institucijų veikla, o nulemta bendros ekonominės padėties. Spėjama, kad nuo 2004 m. Lietuva susidurs su kitomis problemomis, administruojant struktūrinius fondus.

Klausimai:

1. Kaip suvokiate, kas tai yra finansų rinka ir koks jos vaidmuo finansų sistemoje?

2. Pateikite pavyzdžių, kaip vyriausybė veikia kaip finansinių fondų tiekėjas ir finansinių fondų vartotojas?

3. Paaiškinkite, kaip veikia palūkanų normos pusiausvyros mechanizmas?

4. Palyginkite anglosaksišką ir germanišką finansų sistemos modelį. Kuris yra būdingas Lietuvos finansų sistemai?

2 FINANSŲ RINKŲ SAMPRATA, KLASIFIKACIJA IR FUNKCIJOS

2.1 Finansų rinkų samprata

Finansų rinkos atlieka vieną iš svarbiausių ekonominių funkcijų, nukreipdama vienų ekonominių subjektų sutaupytas (laikinai laisvas) lėšas kitiems, kuriems šios lėšos reikalingos ir kuriems tų lėšų trūksta savo veiklai vystyti ar plėsti. Esant tiesioginiam finansavimui skolininkai skolinasi laisvas lėšas tiesiogiai iš skolintojų, parduodami jiems savo vertybinius popierius (kurie kartais dar vadinami finansiniais instrumentais). Vertybiniai popieriai yra tam tikras jų savininko reikalavimas arba teisė į vertybinių popierių išleidėjo (skolininko) pelną ar turtą. Taigi, vertybiniai popieriai yra turtas tam, kuris juos nusiperka, ir įsipareigojimai tiems, kurie vertybinius popierius parduoda.

Be finansinės rinkos labai sunku nukreipti laisvas lėšas ten, kur yra geros investavimo galimybės. Ir tiems, kurie turi laisvų lėšų, ir tiems, kuriems jų reikia, be finansinės rinkos būtų sudėtinga patenkinti savo interesus. Taigi finansinės rinkos leidžia lėšoms judėti iš tų, kurie neturi rezultatyvių investicijų galimybės, pas tuos, kurie tokias galimybes
Tokiu būdu finansinės rinkos padeda didinti gamybą, jos efektyvumą. Finansinės rinkos taip pat įtakoja tiesiogiai vartotojų gerbūvį, nes leidžia laiku įsigyti tai, kas jiems reikalinga. Kas atsitiktų, jeigu nutrūktų tas ryšys tarp perteklinių ūkio subjektų ir deficitinių ūkio subjektų? Tuo atveju dingtų investicijų finansavimo šaltiniai, neliktų lėšų naujiems įrenginiams, įvairioms naujovėms. Būtų stabdoma techninė pažanga, įmonių plėtra. Tokiu būdu nebebūtų sukuriamos naujos darbo vietos, prarandama galimybė mažinti nedarbą. Sustojusi techninė pažanga trukdo produkcijos kiekio augimui, o visa tai sąlygoja bendro ekonomikos augimo sulėtėjimą.

Yra du keliai, kaip firmos, individualūs asmenys gali uždirbti lėšų iš finansinės rinkos. 1) Įsigyti vertybinių popierių, kurie užtikrina einamąsias pajamas dividendų arba palūkanų pavidalu. 2) gavimas papildomų lėšų parduodant anksčiau įsigytus vertybinius popierius už kainą, kuri aukštesnė už pirkimo kainą.

Tradiciniai ir dažniausiai pasitaikantys įmonių išleidžiami vertybiniai popieriai yra skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) ir akcijos.

1. Skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) – tai tokie VP, kurie yra skolininko sutartimi įsipareigojimas išmokėti jų savininkui pastovią pinigų sumą nustatytais laiko periodais (palūkanas) iki vertybinių popierių galiojimo termino pabaigos, kada galutinai apmokama vertybiniame popieriuje nurodyta suma – nominali vertė. Skolos vertybiniai popieriai gali būti ilgalaikiai (jų galiojimo terminas ilgesnis nei 1 metai) ir trumpalaikiai (galiojimo terminas trumpesnis nei 1 metai).

2. Akcijos – tai tokie VP, kurie suteikia jų savininkams teisę į dalį firmos pelno ir į dalį firmos turto, proporcingai turimam akcijų skaičiui nuo viso akcijų kiekio firmoje. Paprastai akcijų savininkas jam priklausančią pelno dalį gauna dividendų pavidalu. Akcijos yra ilgalaikiai vertybiniai popieriai ir neturi galiojimo termino. Taip pat akcijos suteikia balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, tuo būdu suteikdamos akcijų turėtojams galimybę dalyvauti firmos valdyme.

2.2 Finansų rinkų klasifikavimas

Pagal finansinių aktyvų cirkuliacijos terminą

Pinigų rinka – trumpalaikė skolinamojo kapitalo rinka. Cirkuliacijos terminas < 1 m.

Kapitalo rinka – ilgalaikė skolinamojo kapitalo rinka. Cirkuliacijos terminas > 1 m.

Pagrindiniai principai skiriantys kapitalo ir pinigų rinkas:

1. Cirkuliacijos laikotarpis:

Pinigų rinka – <1 m.

Kapitalo rinka – > 1 m.

2. Rizikos laipsnis:

Kadangi pinigų rinkoje vertybiniai popieriai cirkuliuoja trumpesnį laikotarpį nei kapitalo rinkoje, tai šie vertybiniai popieriai pasižymi mažesniu rizikos laipsniu. Taip yra todėl, kad per trumpesnį laikotarpį yra mažesnė tikimybė pakisti palūkanų normai ar pasikeisti visai šalies makroekonominei situacijai. Taip pat pinigų rinkos vertybiniai popieriai yra likvidesni.

3. Fondų tiekėjai:

Pinigų rinkoje pagrindiniai fondų tiekėjai – komerciniai bankai, nefinansinės verslo įstaigos, turinčios laikiną fondų perteklių.

Kapitalo rinkoje pagrindiniai fondų tiekėjai – bankai, draudimo kompanijos, pensijų fondai, teikiantys ilgalaikes paskolas dideliais kiekiais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2476 žodžiai iš 8235 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.