Finansinių rinkų plėtra
Search: This Site Tripod Web by
Start Your Own Blog TodayBuild an online Photo Album
“FINANSŲ RINKOS VYSTYMASIS: BANKŲ SISTEMA”
Kai Kristoffersen
1. ĮvadasPerėjimas prie rinkos ekonomikos yra susijęs su žymiu išteklių ir nuosavybės
perskirstymu iš visuomeninio sektoriaus į privatų. Perėjimo iš komandinės
ekonomikos į rinkos valdomą ekonomiką proceso metu ypatingai svarbūs veiksniai
yra šie – tinkamai veikiančios finansinės institucijos ir finansinės rinkos.Paskelbus nepriklausomybę, sparčiai vystėsi bankai, tačiau bankų indėlis į
ekonomikos vystymąsi apskritai nėra toks, koks turėtų būti. Lyginant su daugeliu
Rytų Europos šalių privačių indėlininkų depozitų rodikliais, kurie sudaro 20 %
bendrojo nacionalinio produkto, ir Europos Sąjungos šalių rodikliais, kurie
sudaro vidutiniškai daugiau nei 65 %, Lietuvoje tokie rodikliai yra šiek tiek
didesni nei 10 %. Bendras kreditavimas išreiškiamas tokiu santykiu: Lietuvoje –
12 % BVP, o Europos Sąjungos šalyse – 85 %.Lietuvoje finansų srityje aiškiai vyrauja bankai, todėl visą šitą sritį reikėtų
apibūdinti kaip neišsivysčiusią. Pavyzdžiui, 1998 metais bendros draudimo įmokos
sudarė mažiau nei 1 % BVP, o Europos Sąjungos šalyse – vidutiniškai 12 %.
Kapitalo rinka praktiškai neegzistuoja.1990 m. vasario mėn. 13 d. Lietuvos Banko įstatyme, bent jau teoriškai, įsteigta
dvipakopė bankininkystės sistema, kurioje Lietuvos Bankas yra ir centrinis
bankas, ir bankininkystės sritį kontroliuojanti Institucija. Pirmasis komercinių
(akcinių) bankų įstatymas buvo priimtas 1992 m. liepos mėn. 2 d. Pirmasis komercinių bankų įstatymas buvo labai liberalus, todėl labai greitai
buvo įsteigta daug bankų. 1991 metų pradžioje buvo įsteigti 6 komerciniai
bankai, o 1993 metų pabaigoje – jau 27.Komercinių bankų vystymosi pradžioje jų veikla buvo labai žemos kokybės. Tokių
bankų veiklai buvo būdingas paskolų teikimas pažinčių pagrindu, stambių paskolų
teikimas vienam asmeniui. Jie stokojo valdymo įgūdžių bei korporacinio
vadovavimo.1996 metų pabaigoje išryškėjo minėtos veiklos rezultatas – daugiau nei pusė
bankų buvo uždaryti, ir tik 12 bankų liko veiklūs.1997 metų spalio mėnesio leidinyje “Lietuvos Banko plėtra ir perspektyvos” buvo
paminėta, kad “to periodo teisinė sistema buvo per daug liberali tokiai
konservatyviai pramonės šakai kaip bankininkystė”.Kai 1995 metų gruodžio mėnesį buvo sustabdyta dviejų stambesnių privačių bankų
veikla, bankininkystės srityje iškilo rimtų sunkumų. Dėl krizės buvo
sugriežtinta bankų priežiūra, o centrinis bankas ėmė taikyti griežtesnius
reikalavimus.Kita šitos bankų krizės pasekmė – sprendimas įkurti Turto banką, kuris visiškai
priklausytų valstybei. Tokio banko paskirtis – pervesti pradelstas paskolas iš
valstybei priklausančių bankų, kai pastarieji bus rengiami privatizacijai.Šio pranešimo autorius neturėjo tikslo analizuoti individualių bankų veiklos.
Tačiau, pažvelgus į metines Turto Banko ataskaitas, aišku, kad pervedamų į šį
banką paskolų kokybė yra labai žema. Šios ataskaitos taip pat atspindi
nekokybišką paskolų portfelio tvarkymą, kuris per pirmąjį bankininkystės
gyvavimo penkmetį Lietuvoje apima didesnę šios veikos sritį.Tokios veiklos išdavoje dėl netinkamo paskolų paskirstymo tiek privatus, tiek
visuomeninis kapitalas patyrė stambių piniginių nuostolių, santaupos buvo
mobilizuojamos netinkamai, nes visuomenė liovėsi pasitikėti bankais.Labai svarbu nekartoti šitokių klaidų, tuomet bus užtikrintas teigiamas
finansinės veiklos srities vystymasis. Atsižvelgdami į šį faktą, priežiūrą
vykdantys asmenys, bankų savininkai ir bankų valdytojai turi imtis iniciatyvos
tolimesnei šios srities veiklos plėtrai ir turi būti atsakingi už savo
sprendimus.Antroje šio pranešimo dalyje yra pateikta pagrindinė informacija apie
bankininkystės plėtrą. Trečioje dalyje yra aptariami pagrindiniai sunkumai,
kylantys bankininkystės srityje. Ketvirtoje dalyje yra pateikiami baigiamieji
komentarai.1998 metų spalio mėnesį Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas išleido
leidinį “Pranešimas apie Pereinamąjį Laikotarpį, 1998 m.”. Jame yra pateikta
išsami Lietuvos finansinės veiklos srities plėtojimo bei sunkumų analizė,
lyginant su finansų sritimi Rytų ir Centrinėje Europoje, kitose Baltijos šalyse
ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse.
2. Bankininkystės plėtra Lietuvoje
2.1. Teisinė bazė ir priežiūraJau nuo 1990 m. Lietuvos Bankas buvo įgaliotas kontroliuoti bankų veiklą, tačiau
tik 1994 m. gruodžio 1 d. priimtas naujasis Lietuvos Banko įstatymas, o gruodžio
21 d. priimtas Komercinių Bankų įstatymas iš tikrųjų nustatė modernią dvipakopę
bankų reguliavimo tvarką. Naujieji įstatymai nustatė bankininkystės plėtojimo pagrindus, kuriais remiantis
būtų galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylančiomis problemomis bei
panaudoti atsiradusias galimybes.Ankstyvoje bankų sistemos vystymosi stadijoje priežiūros dokumentai nebuvo labai
išsamūs ir niekas nevertė griežtai jų laikytis, nes bankams buvo
leidžiama
funkcionuoti net ir tuo atveju, kai nebuvo vykdomi pagrindiniai reikalavimai.1995-1996 metais, įvykus bankų krizei, Lietuvos Bankas žengė svarbų žingsnį
bankų kontrolei stiprinti.Nuo 1996 metų visi komerciniai bankai privalo vadovautis Tarptautiniais
Apskaitos Standartais, o ataskaitų auditą turi atlikti tarptautiniu mastu
pripažintos audito firmos. 1995 metais buvo patvirtinti komercinių bankų
nuostatai dėl vidaus audito funkcijų.Europos Sąjungos Direktyvų įgyvendinimas bankininkystės srityje beveik baigtas.
Reikia baigti įgyvendinti dar kelias ES direktyvas, pvz., Kapitalo pakankamumo
direktyvą, susijusią su rinkos rizika, ir Indėlių draudimo direktyvą.Dėl užsienio bankų filialų kontrolės Lietuvos Bankas pritaikė Europos Sąjungos
reikalavimus dėl “vieningos licencijos” ir “priežiūros šalies teritorijoje”. Tai
reikalauja pasirašyti dvišales sutartis bei tampriai bendradarbiauti su šalies,
kurioje registruota užsienio banko buveinė, įstaigomis, atliekančiomis bankų
priežiūros funkcijas.1996 m. vasario mėnesį buvo priimtas Indėlių draudimo įstatymas, kuris skelbė,
kad asmenų, gyvenančių Lietuvoje, indėliai privačiuose bankuose yra apdrausti.
Pagal Civilinio Kodekso nuostatus indėliai, esantys valstybei priklausančiuose
bankuose, vis dar buvo apdrausti 100%. 1997 m.sausio 1d. šis sąžiningos
konkurencijos taisyklių pažeidimas buvo panaikintas, nes minėtas Indėlių
Draudimo įstatymas yra taikomas ir valstybiniuose bankuose esantiems indėliams.Nors indėlių draudimo limitai dar nesiekia ES Direktyvose nustatytų limitų, bet,
lyginant su taupomųjų sąskaitų kiekiu Lietuvos bankų sistemoje, yra ganėtinai
dideli. Nuo 1999 m. sausio mėnesio didžiausia draudimo suma yra 45 000 litų
(indėlio suma iki 10 000 yra apdraudžiama 100 %, o likusios sumos draudimas
graduojamas). Nuo 2001 m. sausio mėnesio šie limitai bus didinami iki 65 000
litų, o indėlio suma iki 25 000 litų bus apdrausta 100 %.1997 metais buvo priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas. Visiems bankams
buvo duoti nurodymai nustatyti kontrolės tvarką, bet apie šio įstatymo
įgyvendinimo rezultatus yra mažai žinoma.1998 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Banko valdyba priėmė nutarimą dėl “Bazelio
Komiteto Bankų priežiūrai patvirtintų esminių principų, skirtų bankų priežiūros
veiksmingumui užtikrinti, įgyvendinimo”.Nuo 1995 m. dėl įvestų tikslesnių reikalavimų bankų ataskaitoms, aukštesnės
Kredito įstaigų priežiūros departamento darbuotojų įgytos kvalifikacijos ir, iš
galiausiai, dėl nuoseklesnio bei tikslesnio priežiūros taisyklių taikymo,
pastebimai pagerėjo bankų priežiūros kokybė.Bankininkystės bei individualių bankų plėtojimui didelę reikšmę turėjo Lietuvos
Banko aiškesnė ir tikslesnė visuomenei pateikiama informacija. Tokia
informacija, suprantama, dėl rizikos sukelti nereikalingą sąmyšį kuriame nors
konkrečiame banke arba apskritai bankininkystėje turi būti kruopščiai apmąstyta.Bendrai galima teigti, kad bankų priežiūros ir kontrolės sistema yra tinkama ir
atitinka tarptautinius standartus bei reikalavimus.
2.2 Sektoriaus plėtra
3.2.1 Bendro pobūdžio plėtraFinansų sistema Lietuvoje dar nėra tiek išsivysčiusi, kad galėtų būti visiškai
integruota į realią ekonomiką.Žemo lygio integracija į ekonomiką yra labiausiai pastebima draudimo srityje ir
kapitalo rinkoje. Netgi bankų paslaugos į ekonomiką skverbiasi daug lėčiau nei
ES bei kandidačių į ES šalyse, nors pastaraisiais metais bankininkystės plėtra
buvo gana įspūdinga tiek kiekybiniu, tiek ir kokybiniu požiūriu.Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos bei Rytų Europos valstybėse, cirkuliuoja
didelis grynųjų pinigų kiekis. Grynųjų pinigų suma už bankininkystės sistemos
ribų, lyginant su vidutiniškai 8 % ES šalyse, sudaro maždaug 60 % BVP.Kaip pažymėta žemiau, 2.2.2 ir 2.2.3 paragrafuose, tai atsispindi indėlių ir
paskolų santykyje su BVP.Per pastaruosius trejus metus žymiai sumažėjo licencijuotų bankų skaičius.
Pačioje pradžioje užsienio bankams buvo leidžiama kurtis kaip kapitalizuotiems
filialams. Tačiau 1996 m. spalio mėnesį priimti teisiniai dokumentai užsienio
bankams leido steigti savo skyrius.
1999 m. liepos mėn. pabaigoje Lietuvoje veikė vienas užsienio banko filialas ir
2 užsienio bankų skyriai, buvo registruotos 4 užsienio bankų atstovybės. 1995 ir 1996 metais daug bankų nutraukė savo veiklą ir bankrutavo. Tai buvo
daugiausia nedideli bankai, ir jų uždarymas bankininkystei neturėjo jokio
poveikio.1995 m. gruodžio mėn. 1 d. Lietuvos Bankas sustabdė dviejų pagrindinių privačių
“Akcinio Inovacinio” ir “Litimpeks” bankų veiklą. Privačių bankų tarpe šie
bankai užėmė atitinkamai pirmą ir penktą vietą ir bankiniame sektoriuje sudarė
20 % visų bankų veiklos. Todėl šiuose bankuose kilusios problemos atitinkamai
kėlė problemas ne tik šių bankų klientams. Keblumai kilo visoje bankininkystės
sistemoje.1997 m. spalio mėnesį “Akcinis Inovacinis” bankas buvo likviduotas, tuo tarpu
“Litimpeks” bankas buvo rekapitalizuotas užsienio investuotojų pagalba ir 1996
m. birželio mėnesį jis vėl
savo veiklą. Tačiau bankas nuo pat pradžių
turėjo sunkumų, nes jo veikla nebuvo tinkamai reorganizuota ir nebuvo tinkamai
pakeista struktūra. 1999 m. rugpjūčio mėnesį banko operacijos buvo vėl
sustabdytos, o rugsėjo mėnesį panaikinta jo licencija ir pradėta bankroto
procedūra.Netrukus po “Akciniam Inovaciniam” ir “Litimpeks” bankams kilusių sunkumų
valstybiniuose bankuose dėl pradelstų paskolų ir dėl nuosavo kapitalo trūkumo
taip pat iškilo keblumų. Susidarius tokiai situacijai, buvo įgyvendintas 1996
metų įstatymas, kuris draudė Lietuvos Bankui taikyti sankcijas valstybiniams
bankams, kurie tuo metu sudarė 60 % Lietuvos bankinio sektoriaus.1996 m. dėl Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui kilusių problemų jo veikla
buvo sustabdyta, “geri” aktyvai buvo pervesti į Lietuvos taupomąjį banką, o
“neveiksnūs” aktyvai – į naujai įsteigtą “Turto Banką”. Po to Lietuvos
valstybinis komercinis bankas buvo likviduotas.Dėl 1995/96 metais bankus ištikusios krizės vyriausybė nusprendė įsteigti
valstybinį “Turto Banką”, kuris buvo įsteigtas reorganizavus vieną iš
probleminių bankų – “Aurabanką”. “Turto Banko” paskirtis – valdyti pradelstas
paskolas, kurios buvo pervestos iš valstybei priklausiusių bankų rengiant šiuos
bankus privatizacijai.Pirmoji “Turto Banko” užduotis buvo perimti ir valdyti “Akcinio Inovacinio”
banko paskolas. Šio banko veikla buvo sustabdyta 1995 m. gruodžio mėnesį, o 1997
m. spalio mėn. jis buvo likviduotas.Vėliau, 1998 metais, pradelstos paskolos iš Lietuvos žemės ūkio banko ir
Lietuvos taupomojo banko buvo pervestos į “Turto banką” rinkos kaina padengiant
ją valstybines obligacijomis ir tokiu būdu sutvarkant minėtų bankų balansines
ataskaitas.“Turto Bankui” pervestos paskolos buvo atgaunamos lėtai iš esmės dėl žemos jų
kokybės, pvz., dėl sunkios skolininkų finansinės būklės, atviro skolininkų
sukčiavimo ir nedidelio apyvartumo nekilnojamo turto rinkoje.
2.2.2 Valstybiniai bankai versus privatūs bankai
Bankininkystės sistemos plėtojimas Lietuvoje buvo labiau sėkmingas privatiems
bankams, kadangi valstybinių bankų reforma buvo kur kas sudėtingesnė.Šio proceso pradžioje valstybei priklausantys bankai turėjo palankesnių
galimybių plėtoti savo veiklą, tačiau nors 1995/96 metais tvirtėjantis įstatymų
leidybos mechanizmas, gerėjanti komercinių bankų priežiūra paskatino silpniausių
privačių bankų išnykimą, problemos valstybiniuose bankuose išliko. Tuo pat metu
pažangesnių privačių bankų valdymas tapo profesionalus ir tai padėjo jiems
sukurti pagrindą užtikrintai bei sparčiai šių bankų plėtrai.Tuo tarpu valstybinių bankų veikloje nebuvo galima pastebėti jokių ryškesnių
pokyčių. Be to, 1996 metais buvo priimtas specialus įstatymas, kuris leido
valstybiniams bankams nevykdyti Lietuvos Banko nustatytų reikalavimų, o
centriniam bankui nebuvo leidžiama imtis atitinkamų priemonių prieš valstybinius
bankus.Valstybinių bankų plėtros procesas buvo nepatenkinamas, nes vyriausybė darė
įtaką šių bankų veiklai (ta įtaka buvo itin pastebima, sprendžiant paskolų
skyrimą), trūko valdymo įgūdžių bei korporacinio vadovavimo.Lietuvos Valstybinio komercinio banko rekapitalizacija bei tolimesnis
likvidavimas, Lietuvos žemės ūkio banko ir Lietuvos taupomojo banko balansinių
ataskaitų tvarkymas būtų vykę su mažesniais nuostoliais, jeigu iškilę sunkumai
būtų pašalinti laiku.To pasėkoje valstybiniai bankai netenka rinkos dalies. Tačiau dėl Lietuvos
taupomojo banko panaudojimo vyriausybinėje depozitų atstatymo programoje
valstybiniai bankai vis dar turi daugiau nei 50 % visų depozitų. Valstybinių
bankų dalis paskolų rinkoje nukrito žemiau 40 %, o bendra 2,2 milijardų litų
suma yra mažesnė, negu bendra suma 1995 metų pabaigoje. Viena iš priežasčių,
kaip yra paaiškinta 2.2.5 paragrafe, yra ta, kad, lyginant su privačiais
bankais, valstybiniai bankai buvo ir vis dar yra nepakankamai kapitalizuoti.
2.2.3 Indėliai
Nors bendros indėlių apimtys žymiai išaugo, bankų indėlių ir BVP santykis yra
žemesnis, negu daugelyje Rytų Europos šalių ir dar žemesnis, negu ES šalyse.
ES šalyse privataus sektoriaus indėlių apimtys sudaro 65 % BVP.80 % indėlių litais yra indėliai iki pareikalavimo ir daugiau nei 40 % visų
indėlių yra užsienio valiuta.Nors paskutinė apklausa parodė, kad tik 14 % apklaustų žmonių pasitiki
komerciniais bankais, tačiau asmeniniai indėliai ir namų ūkio indėliai nuo 1997
metų pradžios iki 1998 metų pabaigos išaugo daugiau nei dvigubai ir sudaro 3
milijardus litų, o per pirmą 1999 metų pusmetį padidėjo dar 800 milijonų litų.Toks spartus indėlių augimas 1999 metais, iš dalies, priklausė nuo vyriausybinės
programos, pagal kurią buvo atstatomi gyventojų rubliniai indėliai. Dėl krizės
Rusijoje privačių įmonių indėliai mažėjo. Nuo 1998 m. vidurio jie sumažėjo
maždaug 300 milijonų litų.
2.2.4 Paskolos
Paskolų augimo tempai buvo lėti ir tik 1997 ir 1998 metais jų skaičius sparčiai
padidėjo. Tuo pat metu bankai nustatė mažesnius atidėjimus nuostolingoms
paskoloms padengti, o tas rodė, kad pagerėjo
paskolų portfelio kokybė. 1998 m.