Finansų rinkos plėtra
5 (100%) 1 vote

Finansų rinkos plėtra

Finansinių rinkų plėtra

Search: This Site Tripod Web by

Start Your Own Blog TodayBuild an online Photo Album

“FINANSŲ RINKOS VYSTYMASIS: BANKŲ SISTEMA”

Kai Kristoffersen

1. ĮvadasPerėjimas prie rinkos ekonomikos yra susijęs su žymiu išteklių ir nuosavybės

perskirstymu iš visuomeninio sektoriaus į privatų. Perėjimo iš komandinės

ekonomikos į rinkos valdomą ekonomiką proceso metu ypatingai svarbūs veiksniai

yra šie – tinkamai veikiančios finansinės institucijos ir finansinės rinkos.Paskelbus nepriklausomybę, sparčiai vystėsi bankai, tačiau bankų indėlis į

ekonomikos vystymąsi apskritai nėra toks, koks turėtų būti. Lyginant su daugeliu

Rytų Europos šalių privačių indėlininkų depozitų rodikliais, kurie sudaro 20 %

bendrojo nacionalinio produkto, ir Europos Sąjungos šalių rodikliais, kurie

sudaro vidutiniškai daugiau nei 65 %, Lietuvoje tokie rodikliai yra šiek tiek

didesni nei 10 %. Bendras kreditavimas išreiškiamas tokiu santykiu: Lietuvoje –

12 % BVP, o Europos Sąjungos šalyse – 85 %.Lietuvoje finansų srityje aiškiai vyrauja bankai, todėl visą šitą sritį reikėtų

apibūdinti kaip neišsivysčiusią. Pavyzdžiui, 1998 metais bendros draudimo įmokos

sudarė mažiau nei 1 % BVP, o Europos Sąjungos šalyse – vidutiniškai 12 %.

Kapitalo rinka praktiškai neegzistuoja.1990 m. vasario mėn. 13 d. Lietuvos Banko įstatyme, bent jau teoriškai, įsteigta

dvipakopė bankininkystės sistema, kurioje Lietuvos Bankas yra ir centrinis

bankas, ir bankininkystės sritį kontroliuojanti Institucija. Pirmasis komercinių

(akcinių) bankų įstatymas buvo priimtas 1992 m. liepos mėn. 2 d. Pirmasis komercinių bankų įstatymas buvo labai liberalus, todėl labai greitai

buvo įsteigta daug bankų. 1991 metų pradžioje buvo įsteigti 6 komerciniai

bankai, o 1993 metų pabaigoje – jau 27.Komercinių bankų vystymosi pradžioje jų veikla buvo labai žemos kokybės. Tokių

bankų veiklai buvo būdingas paskolų teikimas pažinčių pagrindu, stambių paskolų

teikimas vienam asmeniui. Jie stokojo valdymo įgūdžių bei korporacinio

vadovavimo.1996 metų pabaigoje išryškėjo minėtos veiklos rezultatas – daugiau nei pusė

bankų buvo uždaryti, ir tik 12 bankų liko veiklūs.1997 metų spalio mėnesio leidinyje “Lietuvos Banko plėtra ir perspektyvos” buvo

paminėta, kad “to periodo teisinė sistema buvo per daug liberali tokiai

konservatyviai pramonės šakai kaip bankininkystė”.Kai 1995 metų gruodžio mėnesį buvo sustabdyta dviejų stambesnių privačių bankų

veikla, bankininkystės srityje iškilo rimtų sunkumų. Dėl krizės buvo

sugriežtinta bankų priežiūra, o centrinis bankas ėmė taikyti griežtesnius

reikalavimus.Kita šitos bankų krizės pasekmė – sprendimas įkurti Turto banką, kuris visiškai

priklausytų valstybei. Tokio banko paskirtis – pervesti pradelstas paskolas iš

valstybei priklausančių bankų, kai pastarieji bus rengiami privatizacijai.Šio pranešimo autorius neturėjo tikslo analizuoti individualių bankų veiklos.

Tačiau, pažvelgus į metines Turto Banko ataskaitas, aišku, kad pervedamų į šį

banką paskolų kokybė yra labai žema. Šios ataskaitos taip pat atspindi

nekokybišką paskolų portfelio tvarkymą, kuris per pirmąjį bankininkystės

gyvavimo penkmetį Lietuvoje apima didesnę šios veikos sritį.Tokios veiklos išdavoje dėl netinkamo paskolų paskirstymo tiek privatus, tiek

visuomeninis kapitalas patyrė stambių piniginių nuostolių, santaupos buvo

mobilizuojamos netinkamai, nes visuomenė liovėsi pasitikėti bankais.Labai svarbu nekartoti šitokių klaidų, tuomet bus užtikrintas teigiamas

finansinės veiklos srities vystymasis. Atsižvelgdami į šį faktą, priežiūrą

vykdantys asmenys, bankų savininkai ir bankų valdytojai turi imtis iniciatyvos

tolimesnei šios srities veiklos plėtrai ir turi būti atsakingi už savo

sprendimus.Antroje šio pranešimo dalyje yra pateikta pagrindinė informacija apie

bankininkystės plėtrą. Trečioje dalyje yra aptariami pagrindiniai sunkumai,

kylantys bankininkystės srityje. Ketvirtoje dalyje yra pateikiami baigiamieji

komentarai.1998 metų spalio mėnesį Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas išleido

leidinį “Pranešimas apie Pereinamąjį Laikotarpį, 1998 m.”. Jame yra pateikta

išsami Lietuvos finansinės veiklos srities plėtojimo bei sunkumų analizė,

lyginant su finansų sritimi Rytų ir Centrinėje Europoje, kitose Baltijos šalyse

ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalyse.

2. Bankininkystės plėtra Lietuvoje

2.1. Teisinė bazė ir priežiūraJau nuo 1990 m. Lietuvos Bankas buvo įgaliotas kontroliuoti bankų veiklą, tačiau

tik 1994 m. gruodžio 1 d. priimtas naujasis Lietuvos Banko įstatymas, o gruodžio

21 d. priimtas Komercinių Bankų įstatymas iš tikrųjų nustatė modernią dvipakopę

bankų reguliavimo tvarką. Naujieji įstatymai nustatė bankininkystės plėtojimo pagrindus, kuriais remiantis

būtų galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylančiomis problemomis bei

panaudoti atsiradusias galimybes.Ankstyvoje bankų sistemos vystymosi stadijoje priežiūros dokumentai nebuvo labai

išsamūs ir niekas nevertė griežtai jų laikytis, nes bankams buvo
leidžiama

funkcionuoti net ir tuo atveju, kai nebuvo vykdomi pagrindiniai reikalavimai.1995-1996 metais, įvykus bankų krizei, Lietuvos Bankas žengė svarbų žingsnį

bankų kontrolei stiprinti.Nuo 1996 metų visi komerciniai bankai privalo vadovautis Tarptautiniais

Apskaitos Standartais, o ataskaitų auditą turi atlikti tarptautiniu mastu

pripažintos audito firmos. 1995 metais buvo patvirtinti komercinių bankų

nuostatai dėl vidaus audito funkcijų.Europos Sąjungos Direktyvų įgyvendinimas bankininkystės srityje beveik baigtas.

Reikia baigti įgyvendinti dar kelias ES direktyvas, pvz., Kapitalo pakankamumo

direktyvą, susijusią su rinkos rizika, ir Indėlių draudimo direktyvą.Dėl užsienio bankų filialų kontrolės Lietuvos Bankas pritaikė Europos Sąjungos

reikalavimus dėl “vieningos licencijos” ir “priežiūros šalies teritorijoje”. Tai

reikalauja pasirašyti dvišales sutartis bei tampriai bendradarbiauti su šalies,

kurioje registruota užsienio banko buveinė, įstaigomis, atliekančiomis bankų

priežiūros funkcijas.1996 m. vasario mėnesį buvo priimtas Indėlių draudimo įstatymas, kuris skelbė,

kad asmenų, gyvenančių Lietuvoje, indėliai privačiuose bankuose yra apdrausti.

Pagal Civilinio Kodekso nuostatus indėliai, esantys valstybei priklausančiuose

bankuose, vis dar buvo apdrausti 100%. 1997 m.sausio 1d. šis sąžiningos

konkurencijos taisyklių pažeidimas buvo panaikintas, nes minėtas Indėlių

Draudimo įstatymas yra taikomas ir valstybiniuose bankuose esantiems indėliams.Nors indėlių draudimo limitai dar nesiekia ES Direktyvose nustatytų limitų, bet,

lyginant su taupomųjų sąskaitų kiekiu Lietuvos bankų sistemoje, yra ganėtinai

dideli. Nuo 1999 m. sausio mėnesio didžiausia draudimo suma yra 45 000 litų

(indėlio suma iki 10 000 yra apdraudžiama 100 %, o likusios sumos draudimas

graduojamas). Nuo 2001 m. sausio mėnesio šie limitai bus didinami iki 65 000

litų, o indėlio suma iki 25 000 litų bus apdrausta 100 %.1997 metais buvo priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas. Visiems bankams

buvo duoti nurodymai nustatyti kontrolės tvarką, bet apie šio įstatymo

įgyvendinimo rezultatus yra mažai žinoma.1998 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Banko valdyba priėmė nutarimą dėl “Bazelio

Komiteto Bankų priežiūrai patvirtintų esminių principų, skirtų bankų priežiūros

veiksmingumui užtikrinti, įgyvendinimo”.Nuo 1995 m. dėl įvestų tikslesnių reikalavimų bankų ataskaitoms, aukštesnės

Kredito įstaigų priežiūros departamento darbuotojų įgytos kvalifikacijos ir, iš

galiausiai, dėl nuoseklesnio bei tikslesnio priežiūros taisyklių taikymo,

pastebimai pagerėjo bankų priežiūros kokybė.Bankininkystės bei individualių bankų plėtojimui didelę reikšmę turėjo Lietuvos

Banko aiškesnė ir tikslesnė visuomenei pateikiama informacija. Tokia

informacija, suprantama, dėl rizikos sukelti nereikalingą sąmyšį kuriame nors

konkrečiame banke arba apskritai bankininkystėje turi būti kruopščiai apmąstyta.Bendrai galima teigti, kad bankų priežiūros ir kontrolės sistema yra tinkama ir

atitinka tarptautinius standartus bei reikalavimus.

2.2 Sektoriaus plėtra

3.2.1 Bendro pobūdžio plėtraFinansų sistema Lietuvoje dar nėra tiek išsivysčiusi, kad galėtų būti visiškai

integruota į realią ekonomiką.Žemo lygio integracija į ekonomiką yra labiausiai pastebima draudimo srityje ir

kapitalo rinkoje. Netgi bankų paslaugos į ekonomiką skverbiasi daug lėčiau nei

ES bei kandidačių į ES šalyse, nors pastaraisiais metais bankininkystės plėtra

buvo gana įspūdinga tiek kiekybiniu, tiek ir kokybiniu požiūriu.Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos bei Rytų Europos valstybėse, cirkuliuoja

didelis grynųjų pinigų kiekis. Grynųjų pinigų suma už bankininkystės sistemos

ribų, lyginant su vidutiniškai 8 % ES šalyse, sudaro maždaug 60 % BVP.Kaip pažymėta žemiau, 2.2.2 ir 2.2.3 paragrafuose, tai atsispindi indėlių ir

paskolų santykyje su BVP.Per pastaruosius trejus metus žymiai sumažėjo licencijuotų bankų skaičius.

Pačioje pradžioje užsienio bankams buvo leidžiama kurtis kaip kapitalizuotiems

filialams. Tačiau 1996 m. spalio mėnesį priimti teisiniai dokumentai užsienio

bankams leido steigti savo skyrius.

1999 m. liepos mėn. pabaigoje Lietuvoje veikė vienas užsienio banko filialas ir

2 užsienio bankų skyriai, buvo registruotos 4 užsienio bankų atstovybės. 1995 ir 1996 metais daug bankų nutraukė savo veiklą ir bankrutavo. Tai buvo

daugiausia nedideli bankai, ir jų uždarymas bankininkystei neturėjo jokio

poveikio.1995 m. gruodžio mėn. 1 d. Lietuvos Bankas sustabdė dviejų pagrindinių privačių

“Akcinio Inovacinio” ir “Litimpeks” bankų veiklą. Privačių bankų tarpe šie

bankai užėmė atitinkamai pirmą ir penktą vietą ir bankiniame sektoriuje sudarė

20 % visų bankų veiklos. Todėl šiuose bankuose kilusios problemos atitinkamai

kėlė problemas ne tik šių bankų klientams. Keblumai kilo visoje bankininkystės

sistemoje.1997 m. spalio mėnesį “Akcinis Inovacinis” bankas buvo likviduotas, tuo tarpu

“Litimpeks” bankas buvo rekapitalizuotas užsienio investuotojų pagalba ir 1996

m. birželio mėnesį jis vėl
savo veiklą. Tačiau bankas nuo pat pradžių

turėjo sunkumų, nes jo veikla nebuvo tinkamai reorganizuota ir nebuvo tinkamai

pakeista struktūra. 1999 m. rugpjūčio mėnesį banko operacijos buvo vėl

sustabdytos, o rugsėjo mėnesį panaikinta jo licencija ir pradėta bankroto

procedūra.Netrukus po “Akciniam Inovaciniam” ir “Litimpeks” bankams kilusių sunkumų

valstybiniuose bankuose dėl pradelstų paskolų ir dėl nuosavo kapitalo trūkumo

taip pat iškilo keblumų. Susidarius tokiai situacijai, buvo įgyvendintas 1996

metų įstatymas, kuris draudė Lietuvos Bankui taikyti sankcijas valstybiniams

bankams, kurie tuo metu sudarė 60 % Lietuvos bankinio sektoriaus.1996 m. dėl Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui kilusių problemų jo veikla

buvo sustabdyta, “geri” aktyvai buvo pervesti į Lietuvos taupomąjį banką, o

“neveiksnūs” aktyvai – į naujai įsteigtą “Turto Banką”. Po to Lietuvos

valstybinis komercinis bankas buvo likviduotas.Dėl 1995/96 metais bankus ištikusios krizės vyriausybė nusprendė įsteigti

valstybinį “Turto Banką”, kuris buvo įsteigtas reorganizavus vieną iš

probleminių bankų – “Aurabanką”. “Turto Banko” paskirtis – valdyti pradelstas

paskolas, kurios buvo pervestos iš valstybei priklausiusių bankų rengiant šiuos

bankus privatizacijai.Pirmoji “Turto Banko” užduotis buvo perimti ir valdyti “Akcinio Inovacinio”

banko paskolas. Šio banko veikla buvo sustabdyta 1995 m. gruodžio mėnesį, o 1997

m. spalio mėn. jis buvo likviduotas.Vėliau, 1998 metais, pradelstos paskolos iš Lietuvos žemės ūkio banko ir

Lietuvos taupomojo banko buvo pervestos į “Turto banką” rinkos kaina padengiant

ją valstybines obligacijomis ir tokiu būdu sutvarkant minėtų bankų balansines

ataskaitas.“Turto Bankui” pervestos paskolos buvo atgaunamos lėtai iš esmės dėl žemos jų

kokybės, pvz., dėl sunkios skolininkų finansinės būklės, atviro skolininkų

sukčiavimo ir nedidelio apyvartumo nekilnojamo turto rinkoje.

2.2.2 Valstybiniai bankai versus privatūs bankai

Bankininkystės sistemos plėtojimas Lietuvoje buvo labiau sėkmingas privatiems

bankams, kadangi valstybinių bankų reforma buvo kur kas sudėtingesnė.Šio proceso pradžioje valstybei priklausantys bankai turėjo palankesnių

galimybių plėtoti savo veiklą, tačiau nors 1995/96 metais tvirtėjantis įstatymų

leidybos mechanizmas, gerėjanti komercinių bankų priežiūra paskatino silpniausių

privačių bankų išnykimą, problemos valstybiniuose bankuose išliko. Tuo pat metu

pažangesnių privačių bankų valdymas tapo profesionalus ir tai padėjo jiems

sukurti pagrindą užtikrintai bei sparčiai šių bankų plėtrai.Tuo tarpu valstybinių bankų veikloje nebuvo galima pastebėti jokių ryškesnių

pokyčių. Be to, 1996 metais buvo priimtas specialus įstatymas, kuris leido

valstybiniams bankams nevykdyti Lietuvos Banko nustatytų reikalavimų, o

centriniam bankui nebuvo leidžiama imtis atitinkamų priemonių prieš valstybinius

bankus.Valstybinių bankų plėtros procesas buvo nepatenkinamas, nes vyriausybė darė

įtaką šių bankų veiklai (ta įtaka buvo itin pastebima, sprendžiant paskolų

skyrimą), trūko valdymo įgūdžių bei korporacinio vadovavimo.Lietuvos Valstybinio komercinio banko rekapitalizacija bei tolimesnis

likvidavimas, Lietuvos žemės ūkio banko ir Lietuvos taupomojo banko balansinių

ataskaitų tvarkymas būtų vykę su mažesniais nuostoliais, jeigu iškilę sunkumai

būtų pašalinti laiku.To pasėkoje valstybiniai bankai netenka rinkos dalies. Tačiau dėl Lietuvos

taupomojo banko panaudojimo vyriausybinėje depozitų atstatymo programoje

valstybiniai bankai vis dar turi daugiau nei 50 % visų depozitų. Valstybinių

bankų dalis paskolų rinkoje nukrito žemiau 40 %, o bendra 2,2 milijardų litų

suma yra mažesnė, negu bendra suma 1995 metų pabaigoje. Viena iš priežasčių,

kaip yra paaiškinta 2.2.5 paragrafe, yra ta, kad, lyginant su privačiais

bankais, valstybiniai bankai buvo ir vis dar yra nepakankamai kapitalizuoti.

2.2.3 Indėliai

Nors bendros indėlių apimtys žymiai išaugo, bankų indėlių ir BVP santykis yra

žemesnis, negu daugelyje Rytų Europos šalių ir dar žemesnis, negu ES šalyse.

ES šalyse privataus sektoriaus indėlių apimtys sudaro 65 % BVP.80 % indėlių litais yra indėliai iki pareikalavimo ir daugiau nei 40 % visų

indėlių yra užsienio valiuta.Nors paskutinė apklausa parodė, kad tik 14 % apklaustų žmonių pasitiki

komerciniais bankais, tačiau asmeniniai indėliai ir namų ūkio indėliai nuo 1997

metų pradžios iki 1998 metų pabaigos išaugo daugiau nei dvigubai ir sudaro 3

milijardus litų, o per pirmą 1999 metų pusmetį padidėjo dar 800 milijonų litų.Toks spartus indėlių augimas 1999 metais, iš dalies, priklausė nuo vyriausybinės

programos, pagal kurią buvo atstatomi gyventojų rubliniai indėliai. Dėl krizės

Rusijoje privačių įmonių indėliai mažėjo. Nuo 1998 m. vidurio jie sumažėjo

maždaug 300 milijonų litų.

2.2.4 Paskolos

Paskolų augimo tempai buvo lėti ir tik 1997 ir 1998 metais jų skaičius sparčiai

padidėjo. Tuo pat metu bankai nustatė mažesnius atidėjimus nuostolingoms

paskoloms padengti, o tas rodė, kad pagerėjo
paskolų portfelio kokybė. 1998 m.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2219 žodžiai iš 7391 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.