TurinysĮvadas
………………………………………………………………….
.2
1. Kas yra finansų valdymas? ………………………………..3
1.1 Finansų valdymo esmė ir funkcijos ……………………………
1.2 Finansų valdymo tikslas
…………………………………………
1.3 Finansų sistemos apžvalga ir finansų rinkos ………………….2. Finansimės ataskaitos ir jų turinys ……………………..
2.1 Sąskaitų balansų lentelė
………………………………………..
2.2 Pelno ir pinigų srautų ataskaita
…………………………………
3. Trumpalaikio turto ir skolų finansinis valdymas …..
3.1 Pinigų finansinis valdymas
………………………………………
3.2 Finansinis prognozavimas
……………………………………….
3.3 Trupalaikio turto valdymas
………………………………………
3.4 Trumpalaikio turto finansavimas
………………………………..
4. Ilgalaikio turto ir nuosavybės finansinis valdymas ..
4.1 Ilgalaikio turto finansinis valdymas
…………………………….
4.2 Investicinių projektų įvertinimo būdai
………………………….
4.3 Nuosavybės kaštai
…………………………………………………
4.4 Dividendų politika
…………………………………………………
Išvados
………………………………………………………………….
..
Literatūros sąrašas
………………………………………………….
Įvadas
Rinkos sąlygomis įmonių finansų valdyms nulemia veklos sekmę. Ilgainiui
mūsų įmonių finansų tvarkytojai, nepasikliau-dami savo patyrimu ir
intuicija, darydami finansinius sprendi-mus analizuos turto, nuosavybės (1
akcijos) uždirbamą pelną, nuosavybės struktūrą, pelno „kokybę“ ir kitus
veiklą apibūdi-nančius rodiklius. Be abejo, analizei, sprendimams teks
naudo-tis rinkos šalyse pripažintomis metodikomis. Tačiau gyvenimas nestovi
vietoje ir per paskutiniuosius du dešimtmečius finansų teorijos labai
sumodernėjo. Darant finansinį sprendimą jau nebe taip svarbi yra
retrospektyvi analizė. Svarbiau yra rizika ir būsimi pinigų srautai.
Įmonių finansai yra finansų sistemos sudėtinė dalys. Jie pinigine
forma apibūdina ekonominius santykius, atsirandan-čius pagrindinių ir
apyvartinių lėšų apytakos, produkcijos, darbų ir paslaugų gamybos bei
realizacijos, jų piniginių išteklių sudarymo ir panaudojimo procese. Taigi
įmonių finansai apibūdina jų gamybinės-komercinės veiklos finansinę pusę.
Teigiama, jog visoje finansų sistemoje įmonių finansų vaidmuo yra
svarbiausias. Butent įmonių-gamybos, transporto, statybos, komercijos,
prekybos ir panašių rūšių – ūkinės-komercinės veiklos procese yra
sukuriamas bendrasis vidinis produktas. O jį skirstant yra formuojami
centralizuoti piniginių lėšų fondai. Tai yra nemaža dalis įmonių pelno ar
pajamų ar išlaidų yra sumokama į nacionalinį biudžetą ir valstybinio
socialinio draudimo biudžetą.
1.Kas yra finansų valdymas?
1.1 Finansų valdymo esmė ir funkcijosNorint suvokti, kas yra finansų valdymas pirmiausiai, reikė-tų
suprasti šios sąvokos ir „finansų“ skirtingumą. Finansai – tai finansų
rinkos. Tačiau konkrečios įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsiestas
nuo finansų rinkų. Jis veikia naudodamasis vidine(įmonės) ir išorine(rinkų)
informacija. Be to, juk finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo
rezultatai. Tačiau finansų rinkos veikla pagal savus dėsningumus
nepriklausomai nuo įmonės finansų tvarkytojų.
Pagrindinė įmonių finansų tarnybos funkcija – turto investi-cijos ir
pinigų reikalingų, sumokėti už šias investicijas, paješka. Finansų vadūnas
atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu. Vykdantys finansų
valdymo funkcijas finansi-ninkai naudojasi informacija, kuria parengia
apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau ir
teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudoja
informacija finansiniam sprendimui padaryti. Taigi finansų vadūno
svarbiausias veklos bruožas – finansiniai sprendimai. Finansinis sprendimas
– tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš daugelio galimų. Visus
finansinius sprendimus galima apibendrinti taip:
Investavimo sprendimai: Kokį turtą įmonė turi turėti?
Finansavimo sprendimai: Kokiu būdu turi būti finansuoja-
mas įmonės turtas?
Finansinis sprendimas – viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų.
Po to seka veiksmas. Pagaliau reikia įvertinti sprendi-mo efektyvumą – tai
jau kontrolinė valdymo funkcija.
Finansiniai sprendimai būna dviejų tipų: strteginiai ir opera-
tyviniai (gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja situacija,
susidariusi tarp įmonės ir jos ekonominės aplinkos. Jeigu įmonės ekonominės
aplinkos situacija keičiasi, finansų tvarky-tojas padaro strateginį
sprendimą. Operatyviniai (gamybiniai) sprendimai iš esmės būna
trumpalaikiai. Jie dažniausiai susiję su vidinių
išteklių racionaliu
paskirstymu.
Taigi finansų funkcija siaurąja prasme – aprūpinti versla pinigais.
Plačiąja prasme – didinti įmonės vertę.
1.2 Finansų valdymo tikslas
Finansiškai suinteresuotųjų įmone asmenų yra kelios grupės: tai
savininkai (akcininkai), samdomi darbuotojai, kreditoriai. Šiuolaikinės
finansų teorijos skelbia, kad svarbiausias finansų valdymo tikslas –
tenkinti įmonės savininkų interesus. Taigi koks yra įmonės savininkų
tikslas? Akcinėse bendrovėse – tai visų paprastųjų akcijų savininkų turto
dalinimas. Jeigu didėja akcininkų turtas, kiekvienas akcininkas turi naudą
– kyla jo turimų akcijų kaina.
Akcininkų turtas = Turimų akcijų sk. ( Vienos akcijos kaina.
Akcininkų turimų akcijų skaičių galima padidinti skiriant akcinius
dividendus arba suskaidant akcijas į smulkesnius vienetus, tačiau vienos
akcijos rinkos kainos didėjimas visada yra susijęs tik su akcininkų turto
didėjimu įmonėje. Todel finansų valdymo tikslas įmonėje – maksimizuoti
akcininkų turtą.
Tačiau ne taip paprasta suderinti akcininkų ir samdomų darbuotojų
interesus. Didesnėse akcinėse bendrovėse savininkai nesikiša į kasdieninius
finansininkų darbus. O finansininkai, darydami sprendimus, gali pasirinkti
tokia alternatyvą, kuri yra susijusi su maža rizika, bet ir su gerokai
mažesniu pelnu. Todėl jeigu finansų tvarkytojų ir įmonės savininkų
interesai labai skirsis, nebus pasiektas svarbiausias tikslas –
maksimizuoti akcininkų tutrą.
Sprendžiant tokias konfliktiškas problemas, negalima užmiršti, kad
įmonės valdytojai yra atsakingi ne vien prieš savininkus, bet ir prieš
pirkėjus, tiekėjus, visuomenę. Atsako-mybės veiksmai priklauso nuo
aplinkybių, negali būti visada vienodi.Kadangi finansų valdymo tikslas yra maksimizuoti savininkų turtą, tai
svarbiausi veiksniai darant finansinį sprendimą, yra rizika ir planuojamas
pelningumas. Rizika ir planuojamas pelningumas – tai kintamieji,
nulemiantys ir akcijų kainą. Investorius, prieš pirkdamas arba parduodamas
akcijas, nustato investicijų rizikos laipsni bei pelningumą ir tada
paaiškėja akcijų kaina. Planuojamą pelningumą apibūdina pinigų srautai,
kuriuos investorius tikisi gauti iš investicijų, o riziką – šių pinigų
srautų tikimybė.
Santykis tarp planuojamo pelningumo ir rizikos yra labai svarbus visų
finansų rodiklis. Juk išmintingas investorius visuomet vengia rizikos,
todėl, darydami finansinius sprendi-mus, žmonės tikisi, kad didėjant
pelningumui didėja ir rizika. Kuo didesnio pelningumo tikisi investorius,
tuo didesnė ir rizika. Finansų tvarkytojams gana sudėtinga išspręsti šias
problemas. Jie susiduria su informacijos apie būsimus dalykus problemomis.
Juk visi finansiniai sprendimai turi būti daromi remianties ateities
požiūriu, o ne retrokspektyva.
1.3 Finansų sistemos apžvalga ir finansų rinkos
Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti dviems
dalyviams: pinigų savininkams ir tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jų
nusipirkti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei, o
gyventojai, norintys savo santaupas investuoti, – antrajai pusei. Dažnai
šias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėn
finansiniai tarpininkai: bankai, investicijų kompanijos ir kitokios
įstaigos. Taigi finansų rinkos, kurios susideda iš įvairių tarpininkų, gali
žymiai greičiau „perpumpuoti“ pinigus iš juos sutaupiusių, tiems, kam jų
trūksta.
Pinigų skolininkai – pirkėjai turi tikslą padidinti savo pelną
įsigydami papildomai turto. Turto įsigijimo finansavimui rekalingi pinigai.
Skolininkai nori, kad jų laikinai laisvi pinigai taip pat sugrįžtų su
atlyginimu. Finansų rinkos ir sudaro galimybes pinigams transformuoti
greičiausiai ir efektyviai. Pinigai iš skolintojų gali patekti pas
skolininkus tiesioginiu ir netiesioginiu būdu. Tiesioginio būdo pavyzdys –
akcinių bendrovių akcijos arba obligacijos yra parduodamos tiesiai
investoriams. Tačiau jų santykiose gali atsirasti ir tarpininkas,
atnešdamas naudą abiem pusėm.
Finansų rinkos – tai vieta, kur prekiaujama finansiniu turtu. Finansų
rinkų tikslas – efektyviai paskirstyti santaupas pinigų naudotojams. Rinkos
sudaro galimybę įsigyti ir investuoti pinigus, skatina nuosavybės
finansavimą. Rinkoje pasireiškia rinkos kainos. Finansų rinkos apima:
– pinigų rinkas,
– nuosavybės rinkas.
Pinugų rinka – tai trumpalaikių (iki vienerių metų) vyriausybi-nių ir
korporacijų skolų vertybinių popierių rinka, o taip pat finansinių
investicijų rinkos. Pinigams, kaip investicijoms, turi būti būdingas
greitas jų grąžinimas, didelis jų saugumo laipsnis, likvidumas bei
pelningumas. Pasaulio pinigų rinkose prekiau-jama: valstybės iždo
vertybiniais popieriais, depozitais, komerciniais popieriais.
Nuosavybės rinkos – tai ilgalaikių finansinių investicijų rinkos. Jos
dar yra vadinamos ir kapitalo rinkomis. Šiose rinkose yra skolinami pinigai
ilgam laikui, už investuotus pinigus perkamas
turtas – fabrikai,
įrenginiai. Pasauli-nėse nuosavybės rinkose yra prekiaujama: obligacijomis,
privilegijuotomis ir paprastosiomis akcijomis, konvertuojamai-siais
verybiniais popieriais.
Visos finansų rinkos taip pat yra dar skirstomos į pirmines ir
antrines. Pirminės – tai naujai išliaistų į apyvartą vertybinių popierių
rinkos. Todėl pirminių rinkų dalyviais dažniausiai būna akcinės bendrovės,
norinčios išleisti į apyvartą vertybinių popierių, taip pat ir investoriai,