Finansų valdymo strategija
5 (100%) 1 vote

Finansų valdymo strategija

TURINYS

ĮVADAS 2

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ 3

2. BIUDŽETO FORMAVIMAS 5

3. KAPITALO VALDYMAS 8

3.1. Apyvartinio kapitalo valdymas 8

3.2. Sąnaudų valdymas 11

3.3. Atsargų valdymas 11

4. FINANSAVIMO STRATEGIJA 15

5. UAB „X “ FINANSINĖ ANALIZĖ 22

IŠVADOS 26

LITERATŪRA 27

ĮVADAS

Įmonės finansinė strategija traktuojama kaip ekonominė kategorija, apibūdinanti įvairius santykius tarp rinkos subjektų finansinėje srityje. Ši kategorija apibrėžia įmonės elgseną rinkoje, jos rinkos pozicijos formavimą, susiejant su finansinių išteklių būkle, panaudojimu aktyviai dalyvaujant piniginiams – kreditiniams instrumentams.

Strateginių ir finansinių įmonės tikslų turinio analizė rodo, kad jie glaudžiai susiję ir dažnai vieni kitus sąlygojantys.

Finansinė strategija turi įsilieti į bendrą įmonės strategiją, turi būti adekvati jai pagal savo tikslus ir uždavinius. Būdingas finansinės strategijos bruožas yra jos ryšys su bendravalstybiniais finansais makrolygyje ir įmonių finansais – mikrolygyje.

Finansinė strategija išreiškia veiksmų, būtinų įmonės tikslų pasiekimui jos misijos rėmuose, modelį koordinuojant, paskirstant ir panaudojant kompanijos finansinius išteklius.

Investicinė strategija suprantama kaip ilgalaikių įmonės investicinių tikslų, kuriuos apsprendžia bendrieji jos vystymo tikslai ir investicinė politika, visuma, o taip pat efektyviausių šių tikslų pasiekimo kelių atranka.

Investicinę strategiją galima traktuoti kaip generalinį veiksmų planą įmonės investicinės veiklos srityje, kuris apsprendžia jos krypčių ir formų prioritetus, investicinių išteklių formavimo pobūdį ir ilgalaikių investicinių tikslų, užtikrinančių numatytą bendrą įmonės vystymąsi, realizavimo etapų nuoseklumą.

Investicinės strategijos formavimo procesas yra svarbiausia bendros įmonės strateginio pasirinkimo sistemos sudėtinė dalis, kurios pagrindiniai elementai yra misija, bendrieji strateginiai vystymosi tikslai, funkcinių strategijų sistema atskirų veiklos rūšių atžvilgiu, išteklių formavimo ir paskirstymo būdai.

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ

Kas tai yra įmonės finansų valdymas?

Įmonės valdymas siekiant užsibrėžtų tikslų susijęs su priimamais sprendimais. Visus verslo valdymo sprendimus galima suskirstyti į tris pagrindines sritis.

1 pav. Finansų valdymo sprendimai

Finansinių resursų (kapitalo) Investavimas – verslui reikalingo turto, kuris bus naudojamas gamybinės-komercinės veiklos operacijose, įsigijimas. Kokį turtą įmonė turi turėti?

Investicijų Finansavimas – tinkamas kapitalo šaltinių, naudojamų reikalingo turto įsigijimui, parinkimas. Kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?

Gamybinės-komercinės veiklos valdymas – disponuojamų (įsigytų) resursų efektyvus panaudojimas, siekiant maksimalios naudos.

Tam, kad įmonė galėtų vykdyti kokią nors gamybinę-komercinę veiklą, jai reikalingas tam tikras turtas (investavimas). Bet kokio turtui įsigijimui reikalingi finansiniai ištekliai, t.y. kapitalas (finansavimas).

Įmonės finansų valdymas – lėšų judėjimo valdymas

Įmonės valdomą turtą ir kapitalą bendrai galima pavadinti fondais. Priimami sprendimai sukelia lėšų judėjimą, o tai ir yra kiekvienos įmonės veiklos esmė.

Įmonės finansų valdymas – fondų judėjimo valdymas

2 pav. Įmonės finansų judėjimas

Fondų judėjimo esmė – pridėtinės vertės kūrimas (pridėtinė vertė – skirtumas tarp produkto pardavimo vertės ir visų patirtų kaštų produktui sukurti). Išlikti gali tik verslas, kuris, parduodant produktą, gauna daugiau nei išleido jį sukurti.

2. BIUDŽETO FORMAVIMAS

Kas yra biudžetas?

Biudžetas – tai trumpalaikis planavimo instrumentas, kiekybiškai išreiškiantis organizacijos planus pajamų, išlaidų, pinigų srautų ir kitų finansinių rodiklių atžvilgiu.

Vaizdžiai galima teigti, jog biudžetas – tai metinis planas, išreikštas litais ir centais, tačiau šis planas prasideda ne nuo skaičiavimų, bet nuo pagrindinių sprendimų – strateginių tikslų formulavimo bei uždavinių tiems tikslams pasiekti nustatymo. Taigi biudžetą galima apibūdinti kaip strateginio plano realizavimo valdymo įrankį, efektyviai paskirstantį finansinius išteklius tarp atskirų organizacinių vienetų.

Apie biudžetus reikėtų kalbėti viso biudžetavimo proceso kontekste, nes vien tik pats plano paruošimas neužtikrins įmonei sėkmės. Biudžetas yra tik vienas iš viso biudžetavimo proceso elementų. Biudžetas bus tinkamai paruoštas ir bus naudingas firmai efektyviai paskirstant išteklius bei siekiant užsibrėžtų tikslų tik tada, kai tinkamai veiks visas biudžetavimo procesas, kuris be biudžeto sudarymo apima ir biudžeto kontrolę: faktinių duomenų rinkimą, raportavimą, nukrypimų nuo plano analizę ir atitinkamą koregavimą.

Dažniausiai biudžetai sudaromi vienerių metų laikotarpiui, detalizuojant kiekvieną mėnesį. Tačiau biudžeto periodas dažnai priklauso nuo verslo specifikos, pavyzdžiui, informacinių technologijų bendrovės kartais sudaro biudžetus ketvirčiams.

Kada biudžetavimo procesas yra efektyvus?

Gali būti išskiriami šie esminiai momentai, užtikrinantys efektyvų biudžetavimo proceso valdymą:

· aukščiausios vadovybės parama bei įsitraukimas į biudžetavimo procesą;
· koordinuojančio biudžeto procesą asmens – biudžeto vadovo – paskyrimas;

· atsakingų už biudžeto vykdymą asmenų paskyrimas;

· tinkama apskaitos sistema ir geras sąskaitų planas;

· biudžeto modelio ir standartinių biudžeto paketų sukūrimas bei parengimas;

· biudžetavimo darbų laiko grafiko parengimas.

Vienas svarbiausių dalykų rengiant biudžetus – tai paskirstyti atsakomybę. Viena iš pagrindinių biudžeto taisyklių yra ta, jog kad ir kas atsitiktų, kažkas už tai turi būti atsakingas. Tačiau paskirstant atsakomybę įmonės vadovai turėtų atsižvelgti į tai, jog asmuo gali būti paskirtas atsakingu tik už tas sąnaudas, pajamas ir investicijas, kurias jis su savo personalu gali kontroliuoti.

Siekiant užtikrinti didesnį biudžetavimo proceso efektyvumą turėtų būti paruošti biudžeto paketai ir kartu su instrukcijomis, kuriose nurodyta, kaip tuos paketus pildyti, pateikti atsakingiems asmenims. Taip pat turėtų būti pateikiamas kalendorius – kokiais terminais, kam ir kaip pristatyti užpildytą paketą. Biudžeto paketą reikėtų sukurti naudojant standartines formas. Tokių procedūrų laikymasis garantuotų, kad darbas bus padarytas ir kad į biudžeto sudarymą bus žiūrima rimtai.

Svarbus vaidmuo biudžetavimo procese taip pat tenka įmonės apskaitos sistemai. Ji turi užtikrinti ne tik teisingą mokesčių apskaičiavimą, kurio reikalauja mokesčių inspekcija, bet taip pat turi padėti vadovams priimti savalaikius sprendimus. Tai reiškia, kad tiek pardavimai, tiek išlaidos turi būti pakankamai detalizuotos ir paskirstytos tarp atsakomybės centrų. Sąskaitų planas turi būti susietas su biudžetu. Geriausia, kai biudžetas yra integruotas su apskaitos sistema.

Kokie yra biudžetų tipai?

Dažniausiai, kai kalbama apie ateinančiųjų metų biudžetus, turima omenyje pelno (nuostolio) atskaitos, pinigų srautų bei balanso biudžetai. Tačiau šie biudžetai yra tik galutinis produktas. Norint juos parengti pirmiausiai turi būti sudaromas pardavimų biudžetas. Šis biudžetas yra svarbiausias įmonei, nes jis nustato parametrus kitų biudžetų parengimui. Paskui, atsižvelgiant į pardavimų biudžetą, parengiami gamybos bei kapitalinių investicijų biudžetai, administracinių ir diskretinių išlaidų biudžetas.

Nemaža dalis įmonių apsiriboja vien tik pardavimų ir išlaidų biudžetų sudarymu. Tačiau labai svarbu suprasti, kad reikėtų planuoti ir valdyti ne tik pajamas ir išlaidas, bet ir balansą: atsargų, pirkėjų įsiskolinimo, skolų tiekėjams ir kitų balanso straipsnių lygį. Balanso planavimas ir kontrolė įgalintų geresnį pinigų srautų valdymą, kas, savo ruožtu, didintų firmos vertę.

Labai svarbus įmonėms yra ir pinigų srautų biudžetas. Jis leidžia iš anksto suplanuoti perteklinių pinigų srautų atsiradimą, kurie gali būti nukreipti trumpalaikėms investicijoms, arba suteikia galimybę iš anksto tinkamai pasiruošti galimiems pinigų trūkumams, tuo būdu išvengiant nemalonių siurprizų metų eigoje.

Galimi ir kiti biudžetų klasifikavo būdai. Pagal sudarymo periodą biudžetai gali būti skirstomi į periodinius ir besitęsiančius. Periodinis biudžetas – tai toks biudžetas, kuris parengtas tam tikram apibrėžtam laiko tarpui. Besitęsiantis biudžetas – tai toks biudžetas, kai pasibaigus vienam subperiodui (mėnesiui ar ketvirčiui) jis išimamas iš biudžeto ir į jo vietą įstatomas naujas subperiodas.

Pagal išlaidų planavimo atskaitos tašką biudžetus galima skirstyti į priaugantį biudžetą, kai išlaidų planavimo atskaitos taškas yra praėjusių metų išlaidos, ir nulinį biudžetą, kai išlaidų planavimo atskaitos taškas yra nulis.

Kokia yra biudžetų teikiama nauda?

Pirmiausiai įmonės, turinčios gerą biudžeto sistemą, veikia efektyviau, nes prieš ką nors nusprendžiant visi sprendimai pamatuojami ir įvertinami. Situacijos yra patikrinamos parengtame biudžeto modelyje, todėl per metus yra daroma mažiau klaidų. Tuo būdu mažiau sugaištama laiko „gaisrų gesinimui“, o labiau orientuojamasi į tikslų pasiekimą.

Be šios aiškios naudos dar galima išskirti šiuos biudžeto sistemos teikiamus privalumus:

· padeda paskirstyti finansinius išteklius tarp atskirų organizacinių vienetų;

· leidžia įvertinti darbuotojų veiklą ir juos motyvuoti;

· skatina koordinaciją ir komunikaciją tarp atskirų organizacijos padalinių;

· paskirsto atsakomybę ir tuo pačiu užtikrina veiklos kontrolę.

3. KAPITALO VALDYMAS

Daugelis įmonių, susidurdamos su apyvartinių lėšų trūkumu, ieško papildomo kapitalo už įmonės ribų. Dažniausiai skolinamasi iš bankų, naudojamasi tiekėjų kreditais, neretai prireikia ir naujų akcininkų injekcijų į kapitalą.

Tačiau prieš ieškant kapitalo išorėje, vertėtų atsakyti į tokius klausimus: „Ar papildomai pritrauktas kapitalas sukurs įmonei pridėtinės vertės?“ bei „Ar yra vidinių rezervų, kuriuos galėtume mobilizuoti efektyviau valdydami turimą kapitalą?“ Užsienio kapitalo valdymo ekspertai pažymi, jog dažnai įmonė, įdiegusi efektyvius valdymo procesus, gali išlaisvinti nuo 10 iki 30 procentų investuoto kapitalo be jokio pardavimų sumažėjimo ar teikiamų paslaugų kokybės pablogėjimo.

Sprendimai, kurie įtakoja kapitalo poreikį ir jo kaštus, priimami daugelyje įmonės veiklos sferų: pirkėjų kreditavimas,
ilgalaikio turto valdymas, investicinė veikla ir kitos. Pateiksiu keletą pavyzdžių, kaip vieni ar kiti sprendimai bei įmonės valdymo trūkumai įtakoja kapitalo poreikį ir kaštus .

3.1. Apyvartinio kapitalo valdymas

Viena iš pagrindinių problemų, su kuria susiduria daugelis, ypač sparčiai augančių Lietuvos įmonių, yra apyvartinių lėšų trūkumas. Jų įmonėms reikia atlyginimams mokėti, žaliavoms įsigyti, kitoms veiklos išlaidoms padengti.

O įmonės, nejaučiančios apyvartinių lėšų trūkumo, dažnai net nežino, kad efektyviame šių lėšų panaudojime slypi jų augimo ar pelno didinimo potencialas. Apyvartinių lėšų įvertinimui dažnai naudojamas apyvartinio kapitalo rodiklis. Šio rodiklio išskaidymas identifikuoja pagrindinius apyvartinio kapitalo komponentus.



Deja, dažnai Lietuvos įmonių vadovų su apyvartinio kapitalo valdymu susiję veiksmai apima tik pinigų surinkimo ar mokėjimo priemonių pasirinkimą, patiriamų kaštų įvertinimą bei gautinų ir mokėtinų sumų planavimą laike. Tokia veikla dar nėra apyvartinio kapitalo valdymas, tam labiau tiktų sąvoka – grynų pinigų valdymas.

Apyvartinio kapitalo valdymas neapsiriboja tik grynų pinigų valdymu. Efektyviam apyvartinio kapitalo valdymui būtinas ir rinkos, klientų bei tiekėjų veiklos specifikos išmanymas, įmonės veiklos prioritetų (gaminiui, paslaugai) nustatymas, o taip pat atsargų, gautinų ir mokėtinų sumų palaikomo lygio planavimas ir kontrolė bei faktinių rezultatų analizė. Visa tai yra realizuojama planuojant trumpalaikį finansavimą, vedant derybas dėl palankesnių kreditavimo sąlygų, vykdant grynų pinigų judėjimo kontrolę, gautinų sumų administravimą ar atsargų lygio kontrolę. Akivaizdu, kad efektyviam apyvartinio kapitalo valdymui nepakanka vien tik finansinių žinių – būtinas ir komercinis įžvalgumas.

Apyvartinio kapitalo valdymo veiksmai nėra lengvai pastebimi iš šalies, kadangi sprendimai dėl atsargų lygio palaikymo ir valdymo, pirkimų politikos ar pajamų gavimo kontrolės yra priimami ir įgyvendinami įmonės viduje. Sunkoka pateikti visiems gerai žinomų apyvartinio kapitalo valdymo pavyzdžių iš Lietuvos įmonių veiklos, kadangi jie retai yra paviešinami, ypač jei tai liečia tik vienos įmonės veiklą.

Tarkim įmonė gamina nestandartinius produktus pagal individualius pirkėjų užsakymus, todėl darbas su pirkėjais vyksta tokia eile: pardavimas – gamyba – atsiskaitymas. Ištyrus situaciją paaiškėjo, jog šioje bendradarbiavimo grandyje po antrojo etapo dažnai nutrūkdavo komunikacija su pirkėjais. Pardavėjai manė, jog atliko didžiausio prioriteto darbą pardavę prekę (pirmame etape), o gamybininkai – kai ją pagamino ir perdavė pirkėjui (antrame etape).

Pardavėjai buvo skatinami tik parduoti prekę. Perdavę kliento užsakymą gamybos padaliniui, visą laiką ir pastangas jie mobilizuodavo naujų klientų paieškai ir kartais net savaite ar dviem uždelsdavo pateikti sąskaitas tiems klientams, kuriems prekės jau pagamintos.

Po sąskaitos pateikimo bendravimas dažniausiai nutrūkdavo iki tol, kol klientas nesumokėdavo pats arba įsiskolinimo uždelsimas neperžengdavo vadovų kantrybės ribų. Akivaizdu, jog klientai labai delsdavo apmokėti pateikiamas sąskaitas, o jų skolos viršijo 50 proc. viso įmonės kapitalo.

Padėčiai ištaisyti buvo nuspręsta mokėti pardavėjams premijas už parduotas prekes tik po to, kai pirkėjams išrašomos sąskaitos, o atsiskaitymų kontrolė perduodama už tai atsakingam asmeniui buhalterijoje. Vidutinis laikotarpis nuo prekės perdavimo pirkėjui iki galutinio apmokėjimo sutrumpėjo nuo 60 iki maždaug 40 dienų – daugiau kaip 30 proc.! Ir tai nė kiek negadinant santykių su pirkėjais.

Bendra apyvartinio kapitalo valdymo taisyklė būtų tokia: „minimizuoti apyvartinio kapitalo poreikį tam, kad padidinus įmonės pinigų srautus, atlaisvintas lėšas būtų galima panaudoti įmonės veiklai suaktyvinti ar verslo plėtrai finansuoti“. Galutinis šios taisyklės taikymo rezultatas būtų įgytas įmonės sugebėjimas dirbti efektyviai su kuo mažesniu apyvartiniu kapitalu.

Valdymo efektyvumo įvertinimas. Kadangi neįmanoma valdyti to, ko negalima išmatuoti, todėl apyvartinio kapitalo valdymui įvertinti būtina pasirinkti tam tikrus rodiklius. Bendram šios veiklos įvertinimui dažnai naudojami finansiniai rodikliai yra apyvartinio kapitalo apyvartos trukmė – DWC (angl. days of working capital) ir pinigų srautų iš įmonės veiklos ir pardavimų santykis – CCE (angl. cash conversion efficiency). Jie apskaičiuojami tokiu būdu :

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2174 žodžiai iš 7190 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.