Fiziniai asmenys jų teisnumas ir veiksnumas
5 (100%) 1 vote

Fiziniai asmenys jų teisnumas ir veiksnumas

112131

Turinys

1. Įvadas

2. Civilinės teisės sąvoka

3. Fiziniai asmenys

4. Civilinis veiksnumas

5. Civilinio veiksnumo apribojimas

6. Fizinių asmenų teisnumas

7. Išvados

8. Literatūra

1. Įvadas

Civilinė teisė yra labiausiai paplitusi teisės šaka. Civilinė teisė su kitomis teisės šakomis sudaro bendrą teisės sistemą. Tai viena pagrindinių teisės šakų, kuri yra skirstoma į savarankiškus civilinės teisės institutus. Su šios teisės reguliuojamais santykiais mes susiduriame kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiimame, kokį darbą dirbame. Todėl kiekvienas asmuo turėtų būti susipažinęs su civilinės teisės normomis, jos reguliuojamais teisiniais santykiais bei atskirais institutais. Civilinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja lygių ir vienas kitam nepavaldžių subjektų visuomeninius turtinius santykius ir su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius neturtinius santykius.Studijuojant civilinės teisės kursą, reikėtų suprasti jos pagrindinių institutų sandarą: fizinius bei juridinius asmenys, daiktinės teisės elementus, paveldėjimo teisės pagrindus.

Referate daugiausia dėmesio skirsiu fiziniam asmeniui, jo teisnumui ir veiksnumui. Be to apžvelgsiu Civilinio Kodekso fizinių asmenų kai kurias civilines teises ir jų įgyvendinimą.

2. Civilinės teisės sąvoka

Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didėlė, nes su kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti šios teisės reguliuojamais santykiais. Tokie santykiai yra gyventojų nuolat sudaromos maisto prekių, pramonių prekių, valgyklose patiekalų pirkimo-pardavimo sutartys, rangos sutartys dėl avalynės, rūbų taisymo, valdymo, pervežimo sutartys ir pan.

Civiliniai teisiniai santykiai visuomenėje plačiai paplitę.

Jie gali būti:

1. tarp fizinių asmenų:

2. tarp fizinių ir juridinių asmenų:

3. tarp juridinių asmenų.

Civilinė teisė iš esmės yra reguliacinio pobūdžio, tačiau ji vykdo ir apsaugos funkciją. Pažeidus civilinės teisės normas bei kitų asmenų subjektines teises, tos normos numato ir sankcijas, kurių tikslas – atstatyti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

Civiline teise – tai teises normų sistema, skirta teisiškai reguliuoti vienas kitam nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių objektas turi tiesiogiai išreikštą ar numatomą vertę, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrįsta visuomenės ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius bei dvasinius poreikius.

Civilinio teisinio santykio subjektai yra tie asmenys tarp kurių susidaro civilinis teisinis santykis.

Civilinio teisinio santykio subjektai yra:

1. fiziniai asmenys

2. juridiniai asmenys

3. valstybė ir savivaldybė.

Dabar plačiau išnagrynėsim fizinius asmenys.

3. Fiziniai asmenys

Civilinė teisė ankščiau vartojo ne „fizinio asmens“, o „piliečio“ terminą.

Pilietis yra tam tikros valstybės narys, o civiliniame teisiniame santykyje subjektas gali būti atitinkamos valstybės pilietis, kitos valstybės pilietis ir žmogus be pilietybės. Todėl jį tiksliau apibūdina „fizinio asmens“ terminas.

Teisinėje literatūroje vyrauja nuomonė, kad fizinių asmenų teisinį subjektiškumą sudaro civilinis teisnumas ir veiksnumas. Draudžiama riboti teisnumą ir veiksnumą kitaip negu įstatymo numatomais atvejais ir tvarka. Asmens teisnumas ir veiksnumas pripažįstami svarbia sutarties galiojimo sąlyga. Negalioja sandoriai kuriais siekiama riboti teisnumą ir veiksnumą. Šios normos įtvirtina du principinius dalykus. Pirma, teisnumo ir veiksnumo ribojimo galimybę ir, antra, reikalavimą, kad būtų ribojama tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Vadinasi teisnumo ar veiksnumo negali riboti nei Vyriausybės, nei kiti įstatymo galios neturintys aktai.

Teisnumo ir veiksnumo sąvokos vartojamos ne visuose valstybėse. Kai kuriose iš jų asmens teisinis statusas apibrėžiamas viena – veiksnumo sąvoka, kai kuriose kalbama apie pasyvujį ir aktyvujį veiksnumą, trečiose teisnumas ir veiksnumas analizuojami kaip savarankiški institutai. Daugumoje valstybių asmens teisnumą ir veiksnumą nustatančios normos išdėstytos asmens teisinį statusą reglamentuojančiose teisės aktų dalyse. Pavyzdžiui, kodifikuotos civilinės teisės valstybėse asmens teisnumą ir veiksnumą reguliuoja civilinių kodeksų normos, esančios fizinių ir juridinių asmenų teisinį statusą nustatančiuose skyriuose ar knygose. Naujojo Civilinio kodekso

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse antrame skirsnyje, draužiama riboti fizinio asmens civilinį teisnumą ar veiksnumą kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad sandoriai, valstybės institucijų aktai, kuriais nateisėtai siekiama riboti civilinį teisnumą ar veiksnumą, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius leidžia įstatymas.

Fizinio asmens samprata atsirado naetsitiktinai ir ne vien dėl teisnumo ir veiksnumo apibūdinimo būtinumo. Daugelio šalių civiliniai kodeksai, kalbėdami apie fizinius asmenis, atsižvelgdami į šalies interesus pabrėžia piliečio statusą.

Žemiau yra pateikta
supaprastinta fizinių asmenų teisnumo ir jų teisių schema, kuri leis papraščiau suprasti nagrinejamą temą.

4. Civilinis veiksnumas

Civiliniu veiksnumu vadinamas galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, pavyzdžiui, sudarinėti ir vykdyti sutartis, priimti palikimą ir t.t. Tam reikia, kad žmogus sugebėtų sąmoningai vertinti savo veiksmus, suprasti jų reikšmę ir numatyti jų padarinius. Toks sugebėjimas priklauso nuo žmogaus amžiaus ir psichinės būklės. Tik ką gimęs žmogus nesuvokia aplinkos, bet jis jau gali turėti civilines ir pareigas, t.y. būti civilinių teisinių santykių dalyvis, tačiau teisių ar pareigų jis negali įgyti savo veiksmais.

Fiziniai asmenys pagal jų veiksnumo apimtį skirstomi į keturias grupes:

1) Visiškai veiksnūs asmenys (sulaukę 18 metų);

2) Iš dalies veiksnūs asmenys (nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų amžiaus);

3) Ribotai veiksnūs asmenys (jų veiksnumą teismas apribojo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis);

4) Neveiksnūs asmenys (asmenys iki 14 metų ir asmenys, kuriuos dėl silpnaprotystės ar kitos psichikos lygos teismas pripažino neveiksniais).

Nepilnamečiai iki 18 metų gali tapti visiškai veiksnūs, jei jie įstatymo numatyta tvarka sudaro santuoką. Nuo santuokos sudarymo momento, kai vadovaudamasis CK 3.14 straipsniu teismas sumažina santuokinį amžių, nepilnametis tampa visiškai veiksniu. Jeigu vėliau ši santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia dėl priežaščių, nesusijusių su santuokiniu amžiumi, nepilnametis įgyto veiksnumo nenustoja.

Nepilnametis gali įgyti visišką veiksnumą ir emancipacijos būdu, t.y. nepilnametis asmuo gali būti pripažintas veiksniu tais atvejais, kai yra pagrindas leisti nepilnamečiui, sulaukusiam šešiolikos metų amžiaus, savarankiškai įgyvandinti visas pilnamečio asmens teises ir vykdyti pareigas. Pavyzdžiui, nepilnametis gauna darbo užmokestį, turi pakankamai lėšų, iš kurių gali įsigyti nekilnojamojo turto ar kitaip savarankiškai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tokio nepilnamečio asmens, norinčio įgyti visišką veiksnumą, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų pareiškimu teismas, vadovaudamasis CK 2.9 straipsniu, gali nepilnametį pripažinti visiškai veiksniu (emancipuoti). Visais atvejais nepilnametis gali būti pripažintas visiškai veiksniu tik esant paties nepilnamečio sutikimui. Jeigu emancipuotas nepilnametis įgyvendindamas savo teises ar vykdydamas pareigas daro žalos sau ar kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, teismas, remdamasis nepilnamečio tėvų, rūpintojo ar globos institucijos pareiškimu, gali panaikinti tokį visiško veiksnumo pripažinimą.

Iki pilnametystės nepilnamečiai gali turėti tik dalinį civilinį veiksnumą, išskyrus anksčiau nurodytas išimtis.

Nepilnamečiai iki 14 metų amžiaus yra visiškai neveiksnūs. Už juos sandorius jų vardu sudarinėja jų tėvai arba globėjai. Įstatymas nustato, jog nepilnametis iki 14 metų gali sudaryti smulkius buitinius sandorius (pavyzdžiui, nusipirkti mokyklos reikmenų, maisto produktų ir pan.), sandorius susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai, taip pat sandorius, susijusius su uždirbtų lėšų panaudojimu, jeigu šiems sandoriams nėra nustatyta notarinė arba speciali forma. Sutartys, sudarytos nepilnamečių iki 14 metų amžiaus, negalioja, išskyrus tas, kurias, pagal įstatymą, jie gali sudaryti savarankiškai

Pagal tokio nepilnamečio sutartines prievoles atsako ne pats nepilnametis, o jo atstovai pagal įstatymą, jeigu neįrodo, kad prievolė buvo pažeista ne dėl jų kaltės

Nepilnamečiai, sulaukę 14 metų, įgyja dalinį veiksnumą ir patys atsako pagal savo sutartines prievoles. Sulaukę šio amžiaus, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, jie įgyja teisę sudaryti bet kokius sandorius. Sandoriai, kuriuos šie nepilnamečiai sudaro be tėvų ar rūpintojų sutikimo, galioja, jeigu toks sutikimas gaunamas sudarius sandorį. Siekiant paskatinti tokių nepilnamečių kūrybinį aktyvumą, jiems yra suteikta teisė savarankiškai disponuoti savo uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti autorines teises į savo kūrinius, atradimus, išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus. Jiems taip pat leidžiama sudarinėti smulkius buitinius sandorius

Tais atvejais, kai nepilnametis švaisto, neprotingai naudoja turimas lėšas, vaikų globos institucijos ar kiti suinteresuoti asmenys gali kreiptis į teismą, prašydami apriboti ar atimti iš tokio nepilnamečio teisę savarankiškai disponoti savo pajamomis bei turtu.

5. Civilinio veiksnumo apribojimas

Pilnametis asmuo gali būti teismine tvarka pripažintas neveiksniu, jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Šiuo atveju tokio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras gali kreiptis į teismą prašydami pripažinti tokį asmenį neveiksniu. Teismas skiria ekspertizę ir remdamasis teismo psichiatrinės ekspertizės išvada gali pripažinti tokį asmenį neveiksniu, jeigu asmuo serga psichikos liga ar yra silpnaprotis ir todėl negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiam piliečiui steigiama globa, ir jo vardu visus sandorius sudarinėja jo globėjas.

Jei pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta, Civilinio Kodekso 2.10

dalyje numatytų asmenų prašymu teismas pripažįsta tokį asmenį veiksniu. Įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatyta asmens globa panaikinama.

Teismo tvarka gali būti apribotas fizinio asmens veiksnumas, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Piktnaudžiavimas suprantamas kaip fizinio asmens priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų. Prašymą apriboti asmens civilinį veiksnumą turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos institucija arba prokuroras. Pripažinus asmenį ribotai veiksniu, teismo sprendymu jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Toks asmuo gali sudaryti sandorius disponuoti turtu, atsiimti darbo užmokestį, pensiją ar kitų rūšių pajamas tik turėdamas rūpintojo sutikimą. Smulkius buitinius sandorius jam leidžiama sudarinėti savarankiškai. Teismas gali nustatyti, kad rūpintojo sutikimas būtinas sudarant ir kitus sandorius, negu tuos kurie paminėti aukščiau. Rūpintojas gali duoti sutikimą sudaryti sandorį ir jį sudarius, jeigu sandoris yra naudingas asmeniui, kurio veiksnumas apribotas. Fizinio asmens, kurio veiksnumas apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis, be rūpintojo sutikimo sudaryti turto ar daiktynės teisės perdavimo sandoriai, išskyrus smulkius buitinius sandorius, yra nuginčyjami. Teismas tokį sandorį pripažįsta nagaliojančiu pagal rūpintojo ar prokuroro ieškinį. Tačiau rūpintojas gali tokią sutartį patvirtinti, jeigu ji yra naudinga asmeniui, kurio veiksnumas apribotas, o kita sutarties šalis buvo sąžininga.

Asmuo, sudaręs sutartį būdamas veiksnus, tačiau sudarymo momentu buvęs tokios būsenos, kad negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali reikalauti teismine tvarka tokią sutartį pripažinti negaliojančia. Tai gali būti atvejai, kai asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, vaistų, trumpam sutrikusi jo psichika ir pan. Tačiau asmuo, buvęs tokios būsenos, vėliau sutartį gali patvirtinti. Teismas taip pat gali atsisakyti sutartį pripažinti negaliojančia, kai kita šalis yra sąžininga, o asmuo pats kaltas dėl tokios savo būsenos.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1868 žodžiai iš 3666 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.