Fizinių bausmių įtaka vaiko ankstyvajame amžiuje
5 (100%) 1 vote

Fizinių bausmių įtaka vaiko ankstyvajame amžiuje

1121

Įvadas

Šiuolaikinėje visuomenėje vis dar labai aktuali problema yra vaikų auklėjime naudojamos bausmės. Gyvenant XXI a. yra vis dažniau pastebimas liberališkesnis auklėjimas bei keičiantis visuomenės požiūriui į žmogų, stiprėjant demokratinės vertybėms, bausmės, o ypač fizinės, imamos vertinti kaip tam tikras neigiamas socialinis reiškinys, kuris ne tiek auklėja, kiek žaloja žmogų.

Pagal nusistovėjusias kultūros normas vaikai jau nuo seno auklėjami gana griežtai. Tačiau nepaisant griežtų bausmių, vaikai ne visada tampa tokie, kokius juos tėvai norėtų matyti. Netinkamai pasirinktos auklėjimo priemonės auklėjant, ne tik ikimokyklinio amžiaus vaiką, gali duoti kartais net priešingą rezultatą. Bausmės yra neefektyvios arba žalingos ir gali turėti net sunkių padarinių, kai laikomos vienintele „auklėjimo“ priemone. Bausmės vaikui dažnai kelia baimę. Todėl griežtų tėvų vaikai yra daug bailesni ir užsisklendę, palyginti su tais, kurie auklėjami tolerantiškai, šie vaikai ateityje turi nemažai problemų įsiliejant į šiandieninį visuomenės gyvenimą.

Taigi, mano darbo tikslas yra atskleisti bausmių panaudojimo auklėjant vaiką šeimoje problemos ypatumus, įvykdant šiuos uždavinius:

– Pateikti ikimokyklinio amžiaus vaiko auklėjimo ypatumus;

– Apibrėžti bausmės sampratą bei rūšis;

– Išsiaiškinti bausmių taikymo sąlygas;

– Pateikti galimą bausmių poveikį.

Sritis: Psichologinis aspektas.

Fizinės bausmės vaikų auklėjime ir jų apibrėžimas

Fizinėmis bausmėmis baudžiami vaikai beveik visose visuomenėse. Fizines bausmes apibūdina du pagrindiniai bruožai: fizinis smurtas prieš vaiką ir nuostata, kad bausmė – tai atsakas į netinkamą vaiko elgesį. Tyrimai rodo, kad dažniausiai yra mušami labiausiai socialiai nuskriausti vaikai. Antra vertus, yra duomenų, kad kai kuriomis aplinkybėmis vaikai su negalia yra dažniau baudžiami fizinėmis bausmėmis, ypač mokymosi sunkumų turintys vaikai.

Kalbant apie fizines bausmes ir jų taikymą ikimokyklinukų auklėjime, svarbu tai, kaip fizinės bausmės yra apibrėžiamos. Pats paprasčiausias apibrėžimas, kurį pateikia Benatar (1998), išplaukiantis iš pačios fizinių bausmių sąvokos, yra toks: fizinės bausmės – tai bausmės taikomos kūnui. Tiksliau fizines bausmes apibrėžė vienas ryškiausių šios srities tyrinėtojų – A.Murray Straus. Pasak Straus, fizinės bausmės tai “fizinės jėgos panaudojimas, suteikiantis vaikui fizinį skausmą, bet fiziškai nežalojantis, siekiant modifikuoti ar kontroliuoti tam tikrą vaiko elgesį”.(Flynn, 1999, Kantor, Straus, 1994; Straus,1999; ir kt.).

Baudimas yra apibrėžiamas kaip negatyvių stimulų pateikimas siekiant sumažinti ar panaikinti tam tikrą elgesį. Dažniausiai yra išskiriamos dvi baudimo arba bausmių formos: žodinės bausmės, apimančios žodinius papeikimus ir nepritarimą ir fizinės bausmės, ne retai vadinamos kūno bausmėmis.

Fizinių bausmių sąvoka gali būti taikoma pačioms įvairiausioms kūno baudimo formoms: pradedant nuo nestipraus pliaukštelėjimo per vaiko rankas ar sėdmenis ir baigiant stipriu vaiko mušimu, kuris gali sukelti vaikui fizinę žalą ir atitinkamai gali būti laikomas fizine prievarta. Fizinės bausmės apima tokius vaikų tėvų ar globėjų veiksmus, kaip mušimas ranka ar kokiu nors daiktu, stumdymas, stiprus purtymas, plaukų pešimas, spardymas, plakimas ir t.t.

Fizinių bausmių įtaka vaiko raidai, bausmių rūšys

Paskutiniu metu yra atliekama gausybė tyrimų, kurių tikslas yra nustatyti fizinių bausmių įtaką vaiko asmenybės raidai, jo socialinei adaptacijai, psichinei sveikatai, o taip pat nustatyti mušančių tėvų charakteristikas, ypatybes. Jie rodo, kad fizinių bausmių taikymas skirtingu laipsniu paveikia visas vaiko vystymosi sritis: intelektinį vystymąsi, socialinę adaptaciją, psichologinį funkcionavimą, gali sutrikdyti ir vaiko fizinę sveikatą – ypač, kai vaikui yra taikomos sunkesnės kūno bausmės. Fizinės bausmės gali būti taikomos įvairiais vaiko amžiaus tarpsniais. Dažniausios fizinės bausmės būna ikimokykliniame amžiuje, vėliau vaikai yra kiek mažiau baudžiami fizinėmis bausmėmis. Nepaisant to, kad dažniausios fizinės bausmės būna vaikystėje, jos gali sukelti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius efektus, kurie ne retai pasireiškia ir suaugusiojo elgesyje. M.A.Straus atlikti tyrimai rodo, kad suaugusieji, kurie vaikystėje buvo baudžiami fizinėmis bausmėmis, turi žymiai didesnį polinkį į priklausomybes nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų, ir turi daugiau kitų eksternalizuotų elgesio problemų. Kuo jaunesniame amžiuje yra taikomos fizinės bausmės, tuo didesnių ir destruktyvesnių pasekmių jos gali palikti. Svarbūs yra ir fizinių bausmių dažnumas bei trukmė – kuo ilgiau ir dažniau baudžiamas vaikas, tuo gilesni galimi pažeidimai; vaiko santykiai su baudžiančiu asmeniu – kuo labiau vaikas yra prisirišęs ir emociškai labiau susijęs su baudžiančiu tėvu ar globėju, tuo stipresnė neigiama bausmių įtaka.

Remdamasis savo ir kitų mokslininkų darbais Miškinis (2003) išskiria dažniausiai naudojamas šias bausmių rūšis:

1. Natūralios bausmės, kai vaikas, neįvykdęs tam tikrų sąlygų, nubaudžia pats save: neišmoko
pamokos – gavo blogą pažymį ir pan.

2. Apribojimai. Už neklausymą ar už nusižengimą taikomi apribojimai (neleidžiama eiti į kiną, į kiemą ir t.t.)

3. Baudimas darbu. Tėvai ne retai baudžia vaikus darbu (prišiukšlinai – išvalyk, suplėšei drabuži – susiūk).

4. Grupinės bausmės. Kartais tėvai baudžia ne nusikaltusį vaiką, bet visus (du, tris ar pan.) vaikus.

5. Fizinės bausmės. Fizinėmis bausmėmis galima priversti vaiką paklusti tėvų reikalavimams atlikti tam tikrą darbą, bet sąmoningai paveikti vaiko sąmonę – neįmanoma. Mušamas vaikas ir pats išmoksta paleisti kumščius.

Tolerantiškas elgesys yra ypač svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikui, vaikas geriau supras ką padarė blogai bei bus didesnė tikimybė, kad jis daugiau taip nesielgs, jei su vaiku bus elgiamasi žmogiškai. Tėvams nėra lengva pasiekti, kad vaikai laikytųsi jų pateikiamų reikalavimų ir taisyklių. Todėl jie dažniausiai kontroliuoja vaiko elgesį taikydami bausmes – tiek fizines, tiek žodines.

Fizinės bausmės nemoko vaikų kaip elgtis ateityje. Fizinės bausmės vaiką veikia labai neigiamai. Mušdami vaiką jau nuo mažų dienų mokome daugiau negu paklusti taisyklėms ir saugoti save, mušdami įdiegiame baimės ir menkavertiškumo jausmą, savęs nevertinimą, keršto troškimą ir kartu mokome, jog galima mušti mylimus žmones.

Laikotarpis, kai vaikas dar tik pradeda pažinti jį supantį pasaulį yra ypač svarbus tolesniam jo vystymuisi, jo charakterio savybėms. Tai ar vaikas mokės bendrauti su bendraamžiais. Apsprendžia aplinka, kurioje jis auga tėvų priežiūros bei žinoma auklėjimo stilius. Ketverių – penkerių metų vaikas dar ne visada pateisina savo elgesį bei supranta ko iš jo reikalauja tėvai, todėl jie turi būti ypač atsargūs, nes pavyzdžiui nubausti jį fizine bausme būtų ypač pavojinga, vaikas šiuo laikotarpiu yra labai trapi asmenybė, reikalaujanti priežiūros bei supratimo.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1148 žodžiai iš 2185 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.