Frankų valstybe
Tai pirmoji FEODALINĖ VALSTYBĖ. Feodalai valstiečiai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta III a. Per didįjį tautų kraustymasi frankai padarė didelę įtaką Romos imperijos žlugimui.
Pirmąją germanų valstybę Romos imperijos buvusioje teritorijoje įkūrė 418 m. V a. antroje pusėje savo valstybes sukūrė Frankai, Burgundų gentys. 476 m. germanų vadas Odoarchas nuvertė paskutinį Romos imperatorių Romulą Augustulą ir tokiu būdu Romos teritorijoje susikūrė barbarų valstybės. V a. pabaigoje frankų gentys užgrobė didžiulę Romos teritorijos dalį ir 486 m. ties Suasono miestu galutiniai sumušė paskutinius romėnus ir sukūrė frankų valstybę. Įkūrėjas – karalius Chlodvigas. Jis pradėjo Merovingų dinastiją (486 – 768m. truko ši dinastija).
Frankai buvo labai tolerantiški (496 m. frankai priima Krikščionybę). Chlodvigas tikėjo ir teigė, kad Dievas skyrė jam valdžią vadovauti.Teisinis Frankų valstybės pasaulis:
• Gyventojų sluoksniai: Feodalai ir valstiečiai (laisvieji, baudžiaviniai).
• Priverstinis darbas – lažas.
• Pirmiausia buvo laisvieji valstiečiai, bet kai jie pradėjo nepaisyti ponų, tai ponai juos įbaudžiavino.
• Salijų teisynas – pats Chlodvigas jį patvirtino.
• Salijai – Reino žemupio gyventojai.
• Ripoarijai – Reino aukštupio gyventojai.
• Salijų teisyno straipsniai rodo, kad: Frankai vertėsi dvilauke žemdirbyste. Gyvulininkyste, medžiokle, bitininkyste (drevininkyste). Arkliai nebuvo priskiriami prie kinkomų gyvulių. Arklius frankai naudojo kao žygiams, žemę dirbo jaučiais.
• Frankų valstiečių šeima turėjo: 12 – 25 raguočių, 7 – 12 arklių, 50 kiaulių, 40 avių.
• Įstatymiškai numatyta didžiulės baudos už gyvulių vogimą..
• Privati žemės valda – alodas
• Labiausiai buvo ginamas laisvasis frankas, už jo nužudymą – 200 solidų bauda. Solidas – romėnų auksinė moneta.
• Buvo pusiau laisvi žmonės – litai, už jų nužudymą buvo skiriama 100 solidų bauda.
• Už burgundo, bavaro nužudymą – 160 solidų bauda.
• Už romėno – 100 solidų bauda.
• Nužudžius vergą reikėjo tik atlyginti nuostolius. Vergams priklausė: amatininkai, ir tarnai. Vergai nebuvo pagrindinė darbo jėga. Ne visų tautybių žmonių padėtis buvo vienoda.
• Moters padėtis Frankų valstybėje buvo labai aukšta, už moters nužudymą buvo skiriama 3 kartus didesnė bauda negu už vyro – 600 solidų bauda. Salijų teisynas gynė moters orumą. Vien už prisilietimą prie krūtinės – 45 solidų bauda. Vyras, suviliojęs svetimą moterį gaudavo 200 solidų baudą.
• Salijų teisyne aukščiausia valdžia priklausė karaliui, jis priimdavo svarbiausius sprendimus. Paprastiems frankams buvo priimta sužinoti apie naujus potvarkius iš pavasarinių patikinimų.
• Iš liaudies sušaukimų perėmė teismines funkcijas. Užkariautoms teritorijoms vadovaudavo grafai (rinko mokesčius, vadovavo vietiniams teismams.).Už kariauninko ar karaliaus valdininko nužudymą buvo skiriama 600 solidų bauda. Jei jis žūdavo vykdydamas tarnybinę pareigą, žudikas mokėdavo 1800 solidų baudą.
Po Chlodvigo mirties:
Karalių valdžia pradėjo silpnėti. Mirdamas Chlodvigas padalijo karalystę 4 savo sūnums. Frankų valstybėje susidarė 4 nepriklausomos dalys:
• Šiaurės Vakarų – NEUSTRIJA
• Šiaurės Rytų – AUSTRAZIJA
• Pietvakarių – AKVITANIJA
• Pietryčių – BURGUNDIJA
Frankų valstybėje iš karalių valdžią perėmė MAYORDOMAI. 715 metais Frankų valstybę pradėjo valdyti pirmasis karolinių dinastijos atstovas KAROLIS MARTELIS. Jis vedė karus su arabais, ir 732 m. mūšyje ties Puatjė sumušė arabus. Po šio mūšio MARTELIS įvykdė karinę reformą, kur kariams už tarnybą duodavo žemę (iki gyvos galvos). Žemės davimas už karinę tarnybą – beneficija. Beneficijų dalijimu buvo sustiprinta karalių valdžia, ją sustiprino MARTELIO sūnus PIPINAS TRUMPASIS.