Fransize
5 (100%) 1 vote

Fransize

11213141



ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

VADYBOS KATEDRA

FRAŠIZĖS SUTARTIES SAMPRATA, JOS ŠALYS IR SUDARYMO BEI VYKDYMO YPATUMAI

Verslo teisės kursinis darbas



Darbo vadovė:

G. Šatienė

Šiauliai

2006

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………….3

Frančizės samprata………………………………………………………………………………..4 Frančizės sutarties samprata………………………………………………………………….6

Franšizės sutarčių tipai……………………………………………………………………..8

Franšizės sutarties registravimas…………………………………………………………..9

Franšizių rūšys…………………………………………………………………………………….10 Franšizės įsigyjimo privalumai…………………………………………………………..11 Franšizės įsigyjimo trūkumai………………………………………………………………12

Franšizės įsigyjimo sunkumai…………………………………………………………….13 IŠVADOS……………………………………………………………………………………………17

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………….18

ĮVADAS

Franšizės biznis auga didžiuliais tempais, todėl netrukus sunku bus rasti verslo sritį, kuri nebūtų susijusi su šia veiklos rūšimi. Daugelis žino, kad tai patogus būdas pradėti verslą, ypač pradedančiam verslininkui. Žmonės turi supratimą apie frančizės esmę, bet jie net neįsivaizduoja kaip yra sudaroma franšizės sutartis. Juk kiekviena sutartis turi savo reikalavimus ir įvairius niuansus.

Tikslas. Išnagrinėti franšizės sutarties sudarymo sąlygas, frančizės tipus ir rūšis.

Uždaviniai. Išsiaiškinti frančizės sutarties privalumus ir trūkumas.

Frančizės samprata

Franšizė – (angl. franchise) tai gali būti ir nedidelis greito maisto restoranas, ir artimiausias supermarketas, ir užsienio firmos gaminamų automobilių distributoriaus teises turinti kompanija. Franšizės biznis auga didžiuliais tempais, todėl netrukus sunku bus rasti verslo sritį, kuri nebūtų susijusi su šia veiklos rūšimi.

R. Stanislovaitis teigia, kad žodis “franchise” prancūzų kalba reiškia lengvatą, leistiną nukrypimą pristatytų prekių kiekio. Šis nukrypimas apskaičiuojamas procentais. Daugelyje šalių įstatymais nereglamentuojama ir laikoma komercinės koncesijos atmaina arba distribucijos rūšimi. Rusijos civilinis kodeksas distribuciją ir franšizę reglamentuoja tais pačiais kodekso straipsniais, išskirdamasjas atskiromis kodekso straipsnių dalimis. Lietuvos civilinis kodeksas šią sutartį reglamentuoja 6.766 – 6.779 straipsniais.

Terminas franšizė (franšizė) kildinamas iš senosios prancūzų kalbos žodžio franc, kuris reiškė „laisvas nuo vergijos“. Senojoje anglų kalboje žodis fraunchise reiškė „privilegiją“ arba „laisvę“. O šiuolaikinėje verslo kalboje franšizė – tai susitarimas, pagal kurį franšizės teikėjas suteikia teisę nepriklausomoms firmoms ar verslininkams naudoti jo prekės ženklą, marketingo sistemą ir/arba gamybos technologiją už nuolatinį mokestį, vadinamą rojalčiu (angl. royalty).

Pirmoji šią verslo formą dar 1850 metais pradėjo naudoti žymioji Amerikos „Singer“ siuvimo mašinų gamybos kompanija. XX a. pradžioje franšizės paplito automobilių, degalinių ir gaiviųjų gėrimų pramonėje, o šiuo metu pasaulyje be jų neįsivaizduojama nė viena verslo sritis. Visiems žinomos firmos „GoodYear“, „Holiday Inns“, „McDonald’s“, „Avis“ – tik keli nepriklausomiems verslininkams franšizės siūlančių kompanijų pavyzdžiai.

Už franšizės mokestį franšizę įsigijusi firma įgauna tam tikras privilegijas, pvz., teisę pardavinėti žinomą produktą, naudotis biznio metodais, paremtais motininės kompanijos patirtimi, gauti pradinį apmokymą ir nuolatinę kompanijos paramą. Tačiau franšizės pirkėjai turi ir įsipareigojimų kompanijai. Tai ne tik royalty mokesčio mokėjimas, bet ir parduodamų prekių bei paslaugų kokybės išlaikymas, parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų asortimento bei veiklos apribojimai, reikalavimai patalpų vietai bei dizainui ir draudimas užsiimti bet kokia panašia veikla franšizės kontrakto galiojimo metu arba jam pasibaigus.

Franšizę įsigijusi firma įgauna tam tikrą pranašumą prieš kitus nepriklausomus konkurentus: prekių ženklus, autorines teises, komercines paslaptis ir patentus. Vienoda reklama, parduotuvių dizainas bei interjeras padeda jiems patraukti potencialių klientų dėmesį. Laikydamosi kompanijos aptarnavimo ir kokybės standartų, franšizę įsigijusios firmos teikia vartotojams aukštos kokybės prekes bei paslaugas.

Dauguma
franšizės tiekėjų yra didelės korporacijos, turinčios daug finansinių išteklių. Jos dažnai investuoja dideles sumas į produkto tyrimus bei tobulinimą; turi didelius marketingo skyrius, kurie užsiima plačia reklama; yra sukūrusios apmokymo programas naujiems franšizės pirkėjams. Taip pat šios kompanijos teikia įvairią nuolatinę paramą. Taigi, laikydamiesi franšizės kontrakto sąlygų, franšizės pirkėjai gali gauti daug naudos turėdami savo biznį ir gaudami paramą iš patyrusios bei pripažintos kompanijos.

Taigi, trumpai galima apibrėži, jog Franšizė – tai dalykinis susitarimas tarp „motininės“ kompanijos – franšizės savininko ir individo –verslininko arba , paprastai susijęs su tam tikrais finansiniais ir kitokiais įsipareigojimais siekiant abipusės naudos. Franšizės savininkas arba teikėjas parduoda franšizės pirkėjams teisę pardavinėti jo prekes ar paslaugas ir naudotis jo sukurtais biznio metodais, prekiniais ženklais. Franšizės pirkėjas paprastai moka teikėjui pradinį mokestį ir nustatytais terminais (kontrakto galiojimo metu) – pardavimo pajamų procentą arba royalty (pagal susitarimą).

Franšizė – tai viena iš galimybių pradėti savo verslą. Verslininkas, vykdantis veiklą pagal franšizės sutartį, įgyja teisę naudotis franšizės pardavėjo sukurtu verslo modeliu, įmonės vardu, prekiniu ženklu, gamybos technologijomis, teikti tokias pačias paslaugas ir kita.

Už galimybę naudotis šiomis teisėmis franšizės pirkėjas franšizės pardavėjui moka atlygį, numatytą sutartyje. Jis gali susidėti iš pradinio mokesčio ir/arba reguliariai mokamos procentinės dalies nuo franšizės naudotojo pajamų. Atlygis yra susitarimo objektas.

Franšizė yra patraukli mažesne verslo rizika. Franšizės pardavėjas sutartyje numatyta tvarka teikia pagalbą (konsultacijas) franšizės pirkėjui pradedant ir plėtojant verslą. Kartu su franšize jos pirkėjas įgyja ir dalį vartotojų, kurie jau naudojasi franšizės tinklu.

Verslas pagal franšizės sutartį turi ir trūkumų. Franšizės naudotojas yra labai priklausomas nuo franšizės pardavėjo. Veikla vykdoma griežtai laikantis franšizės sutarties. Taip ribojama verslininko saviraiška. Franšizės teisių įsigijimas gali pareikalauti didelių investicijų.

Frančizės sutarties samprata

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.766 straipsnį, franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Franšizės sutartis numato teisių turėtojo išimtinių teisių visumos, dalykinės reputacijos ir komercinės patirties panaudojimą tam tikru mastu (nustatant minimalų ar maksimalų panaudojimo būdą arba kitą formą). Franšizės sutartis taip pat gali numatyti tokių išimtinių teisių, dalykinės reputacijos ar komercinės patirties panaudojimo teritoriją arba verslo sritį, kurioje tai bus naudojama (prekių pardavimas, paslaugų teikimas ir t. t.).

Franšizės sutarties šalmis gali būti įmonės (verslininkai).

Franšizės sutarties forma reglamentuojama Civilinio kodekso 6.767 straipsnyje:

1. Franšizės sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas franšizės sutartį daro negaliojančią.

2. Tretiesiems asmenims sutartis gali būti panaudota tik įregistravus franšizės sutarties sudarymo faktą įstatymų nustatyta tvarka juridinių asmenų registre, kuriame yra įregistruotas teisių turėtojas. Jeigu teisių turėtojas įregistruotas užsienio valstybėje, franšizės sutarties sudarymo faktas turi būti registruojamas juridinių asmenų registre, kuriame įregistruotas naudotojas.

3. Jeigu franšizės sutarties dalykas yra pramoninės nuosavybės teise saugomas objektas, franšizės sutarties sudarymo faktas taip pat turi būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka atitinkamoje institucijoje, registruojančioje pramoninės nuosavybės teisės objektus ir teises į juos.

Franšizės sutartis iš esmės kontrahentą padaro pardavėjo prekybos tinklo grandimi su tam tikru savo verslo rizikos laipsniu. Tai dar vienas teisėtas būdas steigti vertikaliuosius prekybinius susivienijimus, apeinant antimonopolinės veiklos reglamentavimą. (R. Stanislovaitis 223psl.). Tai parodo ir subfranšizės galimybė (Lietuvos Civilinio kodekso 6.768 straipsnis) :

1. Franšizės sutartis gali numatyti naudotojo teisę leisti kitiems asmenims naudotis visomis jam suteiktomis išimtinėmis teisėmis ar kai kuriomis iš jų subfranšizės sąlygomis. Subfranšizės sutarties sąlygos turi būti iš anksto aptartos franšizės sutartyje arba vėliau suderintos su teisių turėtoju. Franšizės sutartis taip pat gali numatyti naudotojo pareigą po sutarties sudarymo suteikti kitiems asmenims teisę naudotis tam tikrą laiką tomis teisėmis subfranšizės sąlygomis.

2. Subfranšizės sutartis negali būti sudaryta ilgesniam terminui nei franšizės sutartis.

3. Jeigu negalioja franšizės sutartis, negalioja ir subfranšizės sutartis.

4. Kai terminuota franšizės sutartis nutraukiama prieš terminą,
subnaudotojo teisės ir pareigos pagal subfranšizės sutartį pereina teisių turėtojui, jeigu jis sutinka prisiimti teises ir pareigas pagal subfranšizės sutartį, išskyrus atvejus, kai franšizės sutartis nustato ką kita. Šios taisyklės taip pat taikomos ir nutraukiant neterminuotą franšizės sutartį.

5. Jeigu franšizės sutartis nenustato ko kita, naudotojas atsako teisių turėtojui už subnaudotojų veiksmus subsidiariai.

6. Subfranšizės sutarčiai taikomos šio skyriaus taisyklės, jeigu subfranšizės ypatumai leidžia tą daryti.Franšizės teteisių turėtojas pagal Civilinio kodekso 6.770 straipsnį privalo :

1. Teisių turėtojas privalo:

1) perduoti naudotojui techninius ir komercinius dokumentus ir suteikti kitą informaciją, kuri yra būtina naudotojui, kad šis galėtų įgyvendinti jam suteiktas pagal franšizės sutartį teises, taip pat instruktuoti naudotoją ir jo darbuotojus visais klausimais, susijusiais su perduotų teisių įgyvendinimu;

2) išduoti naudotojui sutartyje numatytas licencijas ir užtikrinti jų įforminimą nustatyta tvarka.

2. Jeigu franšizės sutartis nenustato ko kita, teisių turėtojas privalo:

1) užtikrinti franšizės sutarties įregistravimą;

2) teikti naudotojui nuolatinę techninę ir konsultacinę pagalbą, padėti apmokyti naudotojo darbuotojus;

3) kontroliuoti naudotojo pagal franšizės sutartį gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybę.

Naudotojas, atsižvelgdamas į veiklos pobūdį ir ypatumus bei franšizės sutarties sąlygas, pagal Civilinio kodekso 6.771 straipsnį privalo :

1) franšizės sutartyje nustatytu būdu savo veikloje naudoti teisių turėtojo firmos vardą, prekių ir paslaugų ženklą;

2) užtikrinti pagal franšizės sutartį gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų tinkamą kokybę;

3) laikytis teisių turėtojo nurodymų ir instrukcijų dėl teisių naudojimo, naudotojo komercinių patalpų vidaus ir išorės apipavidalinimo ir kitokios franšizės sutartyje nustatytos veiklos sąlygų;

4) teikti pirkėjams (užsakovams) papildomų paslaugų, kurių jie galėjo protingai tikėtis įsigydami (užsakydami) prekes (darbus, paslaugas) tiesiai iš teisių turėtojo;

5) neatskleisti kitiems asmenims iš teisių turėtojo gautų komercinių (gamybinių) paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos;

6) sudaryti subfranšizės sutartį, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franšizės sutartyje;

7) informuoti pirkėjus (užsakovus) labiausiai jiems akivaizdžiausiu būdu apie tai, kad naudotojas veikia pagal franšizės sutartį ir naudoja teisių turėtojo firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą ar kitokį teisių turėtoją individualizuojantį simbolį.

Franšizės sutarčių tipai

V. Sūdžius savo knygoje „Sutartys: principai ir praktika“ cituodamas I. Dainauskienę, aprašo keturis franšizės sutarčių tipus:

1. produkcijos (prekių ir paslaugų) pardavimo sutartis;

2. mažmeninės prekybos sutartis;

3. tarptautinė sutartis;

4. kompleksinė pramoninė – prekybinė sutartis.

Pirmojo tipo (produkcijos pardavimo) franšizės sutartys artimos prekybos agentų ir kitų tarpininkų pavedimams su išskirtine teise į teritoriją ar produkciją. Tokia sutartis sudaroma tarp produkcijos gamintojo ir pardavėjo. Pardavėjas, palaikomas franšizės teisių turėtojo reklama, prekių ženklu, gerai sukomplektuotomis ir paruoštomis prekybai prekėmis, daug greičiau įsitvirtina rinkoje nei pavieniai komersantai. Pardavėjas privalo griežtai laikytis franšizės teisių turėtojo instrukcijų, nurodytų prekybos metodų ir priemonių. Parduotuvės ar paslaugos teikiančios įmonės įranga, interjeras ir eksterjeras, darbuotojų apranga ir aptarnavimas dažniausiai taip pat reglamentuojami franšizės sutartyje.

Mažmeninės prekybos įmonės gali palaikyti antrojo tipo franšizės sutartinius ryšius su didmeninės prekybos firma. Tokiu atveju lengviau palaikyti platesnį ir sudėtingesnį bei pastovesnį prekių asortimentą. Naudojamasi bendra reklama, tuo pačiu prekybos ženklu, pigiau atsieina prekių asortimento formavimas. Tačiau privaloma bendra asortimento ir kainų politika, apribojams savarankiškumas pasirenkant prekių šaltinius, prekybos priemones ir būdus.

Tarptautinės trečiojo tipo franšizės sutartys paplitusios visose gamybos, paslaugų teikimo ir kitose komercinės veiklos srityse. Gana dažnai franšizės paslaugos taikomos tarptautinio turizmo, kitų šalių restoranų, greito maitinimo įmonėms, automobilių nuomai ir t.t.

Ypač sudėtingos ketvirtojo tipo kompleksinės pramoninės prekybinės franšizės sutartys, kurios apima licencijų, bendradarbiavimo, tyrimo, reklamos, rangos ir diegimo, nuomos ir lizingo bei kitas sutartis.Franšizės sutarties registravimas

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2055 žodžiai iš 4049 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.