TURINYS
ĮVADAS 3
1. TAYLOR’O KILIMAS KARJEROS LAIPTAIS 4
2. MOKSLINIO VALDYMO TEORIJA 5
2.1. Diferencijuotų kainų sistema 7
2.2. Darbo kontrolės sistemos 8
2.3. Diferencinė darbo užmokesčio sistema 8
2.4. Mokslinio valdymo principai 9
2.5. F. W. Taylor’o įnašas į mokslinį valdymą 10
2.6. Mokslinio valdymo teorijos ribotumas 10
2.7. F. W. Taylor’o įnašas organizacinei teorijai 11
IŠVADOS 12
LITERATŪRA 13
ĮVADAS
Frederick Winslow Taylor gimė 1856 metų kovo 20 d. Germantown, Pensilvanijoje, jis buvo antras iš trijų Franklin Taylor ir Emily Winslow vaikų. 1884 metais vedė Lousie Spooner ir jie įsivaikino tris vaikus. Taylor’o tėvas yra kilęs iš Pensilvanijos Kvakerių (Pennsylvania Quaker) šeimos ir jis buvo gerai išsilavinęs teisininkas, kuris sugebėjo, dėka paveldėto turto, išeiti anksti į pensiją ir tęsti intelektualiai ir kultūriškai praturtintą gyvenimą. Jo motina buvo mokytoja, kilusi iš Naujosios Anglijos šeimos. Jaunystėje Taylor lankė Germantown akademiją. Būdamas dvylikos metų jis su savo šeima trejus metus keliavo po Europą. Turizmas nebuvo vienintelis ir mėgstamiausias jaunojo F. Taylor’o užsiėmimas. Jis taip pat užsiiminėjo sportu, vaidino mėgėjų teatre, domėjosi menu. Grįžęs iš kelionės, Taylor’as du metus lankė privačią mokyklą, Phillips Exeter akademiją Niu Hampšyre. Vėliau jis išlaikė Harvard stojamuosius egzaminus su apdovanojimais.
Taylor’as buvo labai įdomus paauglys, kuris visada daiktus įvertindavo ir matuodavo taip, kad kažką nuveiktų kuo naudingiau. Dvylikos metų amžiaus jis išrado sau komplektą, kad galėtų miegoti ant nugaros ir išvengtų jį kamuojančių košmarų. Būdamas to paties amžiaus Taylor’as gavo Stevens technologijos instituto laipsnį, dirbdamas pilną darbo dieną. Iki šiol niekas neperlaužė tokio rekordo. Dar vienas jo pasiekimas, tai JAV lauko teniso porinių varžybų laimėjimas (1881 m.), kuriose jis naudojosi savo sukonstruota ir patentuota teniso rakete. Iš viso yra užpatentuota apie 100 jo išradimų.
Nepaisant atletiškumo, Taylor’as kentėjo nuo chroniškų ligų. Mokydamasis Exeter, Taylor’as kentėjo galvos skausmus ir regėjimo sutrikimus, dėl kurių jis negalėjo lankytis Harvard’o universitete. Silpnas regėjimas, nemigos ir košmarų naktys kamavo jį visą likusį gyvenimą.
Darbinę karjerą Taylor’as pradėjo mechaninių dirbtuvių mokiniu. Taip nutiko, kai jis ruošėsi studijuoti Harvard’o universitete, tačiau, aplinkybėms susiklosčius, Taylor’as buvo priverstas 1873 m. įstoti į Midvale Steel Company dirbtuves Filadelfijoje. Per visą savo darbo karjerą jis perėjo visas pakopas – nuo paprasto darbininko iki didelės metalurgijos gamyklos vyriausiojo inžinieriaus.
Pats Taylor’as buvo tvirtos sveikatos. Daug dėmesio skyrė savo žmonos ligoms. Tačiau jo energija pamažu išseko. 1915 metais vienoje kelionėje JAV centrinėje dalyje, jis susirgo gripu. Taylor’as gydėsi Filadelfijos ligoninėje ir čia atšventė savo 59-ąjį gimtadienį. Sekančią dieną jis mirė.
1. TAYLOR’O KILIMAS KARJEROS LAIPTAIS
Jam įstojus į dirbtuves, greitu laiku buvo atleistas klerkas, o jo vietą užėmė Taylor’as. Gan greitai jis perėjo ir į kitas pareigas – šaltkalvio, meistro, eksploatacijos meistro ir galiausiai projekto autoriaus. Per šešerius metus Taylor’as gavo tyrimų direktoriaus pareigas, o tada vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Čia dirbdamas jis pristatė vienetinio darbo struktūrą. Jo pagrindinis tikslas buvo rasti efektyviausius būdus atliekant užduotis. Jis atidžiai stebėdavo kaip buvo daromas darbas ir tik tada įvertindavo pagamintą kiekį.
Taylor’o darbo metu vyko nemažai pasikeitimų, kurie vyko po Pilietinio karo. Nacionalinės pramonės gamyklos išaugo iš vietinės prekybos – plienas, stiklas, tekstilė ir mažos gamyklos tapo didžiuliais fabrikais. Kapitalo savininkai gavo vis didesnį pelną iš masinės gamybos, o darbuotojai už savo pastangas gaudavo mažą atlygį. Darbuose iškildavo ir tokių problemų kaip neatsargumas, saugumas, trūkumai, išsisukinėjimas nuo darbo. Taylor’as siekė atrasti skatinančias premijas, kurias vadovybė mokėtų problemų išsprendimui. Jis manė, kad paskatinančios algos nebus veiksmingos tol, kol jos nebus suderintos su rūpestingai suplanuotomis ir lengvai pasisavinamomis užduotimis.
Taylor’as tikėjo, kad produktyvumo paslaptis yra tinkamos motyvacijos suteikimas kiekvienam darbuotojui, o ne didesnės algos mokėjimas už didesnį išdirbį. Midvale kompanijoje jis naudojo laiko tyrimus, kad galėtų nustatyti kasdienines gamybos normas. Paskatinantis atlygis būtų mokamas tiems, kurie pasiektų kasdieninius tikslus. Tie, kurie tikslo nepasiektų, gautų daug mažesnį užmokestį. Taylor’as dvigubino produktyvumą, naudodamas laiko tyrimus, sistemines kontroles ir priemones, funkcionalų valdymo tipą ir naują algų planą. Jis mokėjo žmogui, o ne darbui.
Trisdešimt septynerių metų amžiaus jis tapo konsultaciniu inžinieriumi. Deja, jis nesuprato žmonių pasipriešinimo, kuriuos daugiausiai gąsdino jo sistema – “prižiūrėtojų ir vadovų”. Jis telkė dėmesį į kaštų sumažinimo metodus, kai atsirasdavo problema dėl naujų klientų ir produktų. Simonds Roller Bearing kompanijoje jis padidino našumą pagerinant greitį ir
tikslumą. Taylor’o kritikai teigė, kad jis buvo labai griežtas, kadangi jo inovacinis planas sukėlė darbo praradimą, kai jis Simonds kompanijoje 120 darbuotojų pakeitė tik 35 darbuotojais.
Praktiškai, Taylor’as ėmėsi griežto, dažniausiai negailestingo metodo, siekdamas sumažinti įmonės kaštus. Jis darbuotojų gretas įmonėje sumažindavo iki minimumo.
Kaip konsultanto, Taylor’o svarbiausias klientas buvo Bethlehem Iron kompanija, vėliau žinoma kaip Bethlehem Steel Company. 1901 metais jis ir dar vienas darbuotojas, baigęs Stevens institutą, Bethlehem kompaniją pavertė moderniausia pasaulio gamykla ir prototipu kitų pramonės šakų gamintojams bei inžinieriams, įvedant gamybos planavimą, diferencinius vienetinius užmokesčius bei funkcionalų valdymo tipą. Tarp kitų Taylor’o įnašų į Bethlehem kompaniją 1901 metais buvo kasdienių rezultatų ir kaštų realaus laiko analizė, moderni kaštų apskaitos sistema, sumažintos darbuotojų gretos nuo 500 iki 140, dvigubas smulkintuvo našumas, bei pernešamų medžiagų kainos už toną sumažinimas nuo 8 iki 4 centų. Jis sėkmingai pritaikė kaštų taupymo priemones, nors papildomai įvedė pardavėjų, mokytojų, laiko tyrimo inžinierių, prižiūrėtojų ir personalo valdytojų pozicijas. Dirbant Bethlehem kompanijoje Taylor’as su Manusel White sukūrė Taylor – White sistemą, skirtą chromo – volframo rėžimo karščiui valdyti, už kurią Frederick’as gavo tarptautinį pripažinimą.
Nepaisant savo įspūdingų pasiekimų, Taylor’as įsigijo gan nemažai priešų. Todėl po ginčų su nauja vadovybe Bethlehem kompanijoje Taylor’as buvo atleistas iš pareigų 1901 metų gegužės mėn.
Nors praradęs darbą Taylor’as neturėjo finansinių sunkumų, tačiau tai sužeidė jo savimeilę. Jis daugiau dėmesio pradėjo skirti savo namams, šeimai, pomėgiams, ir su savo žmona Louise Spooner įsivaikino tris našlaičius vaikus. Vėliau Taylor niekada nedirbo dėl pinigų.
Didžiąją jo knygos “Mokslinio valdymo principai” dalį sudarė Taylor’o kalbų įrašai, kai Taylor’as buvo brandaus amžiaus ir buvo nustojęs dirbti dėl pinigų. Jo knygoje pristatoma sistema susideda iš viso to, ką jis išmoko dirbdamas įvairiose kompanijose. Taylor’as stengėsi suderinti savo mąstymą su kliento problemomis ir motyvais skirtingose situacijose. Konsultantai šį proceso tipą naudoja ir šiandien. Jis buvo pirmasis asmuo istorijoje, kuris siekė pagerinti produktyvumą ir darbo gyvavimą gamyklose.
2. MOKSLINIO VALDYMO TEORIJA
Mokslinio valdymo teorija – tai vadybos kryptis, suformuluota Frederick W. Taylor’o ir kitų 1890 –1930 m., siekusi moksliškai nustatyti geriausius bet kokios užduoties atlikimo metodus, taip pat parinkti, apmokyti ir motyvuoti darbininkus.