G w allport o dispozicinė asmenybės teorija
5 (100%) 1 vote

G w allport o dispozicinė asmenybės teorija

11

Turinys 1. Asmenybės apibrėžimas

2. Asmenybės struktūra

2.1. Bruožų savybės

2.2. Individualių dispozicijų tipai

2.3. Propriumas

3. Elgesio motyvacija

3.1. Funkcinės autonomijos tipai

G. W. Allport dispozicinė asmenybės teorija

Asmenybės apibrėžimas

Allportas pateikė tokį asmenybės apibrėžimą: asmenybė – tai vidinė dinaminė individo psichofizinių sistemų organizacija, lemianti jo unikalų elgesį ir mąstymą. Tuo jis norėjo pasakyti, kad žmogus ne tik prisitaiko prie aplinkos, bet ir įprasmina ją bei sąveikauja su ja taip, kad aplinka yra priversta prisitaikyti prie žmogaus. Dabar paaiškinsiu porą sudėtingesnių sąvokų atskirai.

Dinaminę organizaciją reikia suprasti taip, kad asmenybė yra organizuota pagal šablonus, tačiau ta struktūra nuolat kinta, t.y. asmenybė nėra statiška, ji auga ir keičiasi.

Terminas „psichofizinės sistemos“ pabrėžia psichinių (protas) ir fizinių (kūnas) asmenybės aspektų svarbą.

Asmenybės struktūra

Bruožas – tai polinkis elgtis panašiai plačiame situacijų diapazone. Pvz., jei žmogus yra drovus, tai jis droviai elgsis daugelyje situacijų: klasėje ar kavinėje, bendraudamas su draugais. Daugybė situacijų žmogaus yra suvokiamos kaip lygiavertės ir todėl išsivysto bruožas, kuris reguliuoja elgesį tose situacijose. Bruožas lyg jungia stimulą ir reakciją.

Bruožų savybės

• Bruožas yra labiau apibendrinta savybė nei įprotis. Pvz., valytis dantis, tvarkyti kambarį – tai įpročiai. Jie gali būti apibendrinti bruožu – tvarkingumas.

• Žmogus ieško situacijų, kur galėtų pasireikšti jo bruožai. Pvz., komunikabilus žmogus ieškos kontaktų, kalbins žmones.

• Bruožų buvimą galima patvirtinti empiriškai nustatant, kaip dažnai reakcija atitinka stimulą.

• Nėra aiškios ribos, skiriančios vieną bruožą nuo kito. Bruožai iš dalies sutampa.

• Jei įpročiai prieštarauja asmenybės bruožui, tai dar neįrodo, kad tokio bruožo asmenybėje nėra. Pvz., išvaizda ir apranga žmogaus tvarkinga, bet jo kambarys netvarkingas.

Bruožus galima suskirstyti taip:

1. Bendri visiems tam tikros kultūros asmenims bruožai. Kaip adaptacija jiems išsivysto panašūs elgesio modeliai. Pagal tas savybes vienus žmones galima palyginti su kitais. Pvz., vieni žmonės yra labiau užsispyrę nei kiti.

2. Individualūs – tai unikalūs kiekvieno žmogaus bruožai. Tik šiuos bruožus tyrinėjant, galima suprasti asmenybės unikalumą ir elgesio motyvus. Pvz., drovumas kaip bendras bruožas reiškia, kad visi žmonės daugiau ar mažiau drovūs, o drovumas kaip individualus bruožas reiškia, kad kiekvieno žmogaus drovumas yra kitoks. Individualius bruožus dar galima vadinti individualiomis dispozicijomis.

Individualių dispozicijų tipai:

1. Kardinalinės dispozicijos. Tai dominuojanti žmogaus dispozicija. Ji yra užvaldžiusi asmenybę ir beveik visą žmogaus elgesį galima paaiškinti jos įtaka. Allportas mano, kad šią dispoziciją turi tik nedaugelis. Pvz., tokie žmonės kaip Don Kichotas ar Žana d‘Ark turėjo tokias ryškias kardinalines dispozicijas, kad ilgainiui jų vardai tapo bendriniais. Dispozicija yra unikali ir būdinga tik vieninteliam žmogui – taigi tik Don Kichotas elgėsi donkichotiškai. Šios savybės tampa bendrais bruožais, jei jomis apibūdinami kiti žmonės.

2. Centrinės dispozicijos. Tai tokios elgesio tendencijos, kurias lengvai pastebi aplinkiniai. Jei jūs pagalvotumėte apie savo pažįstamą ir pamėgintumėte apibūdinti pagrindinius jo bruožus, tai ir būtų centrinės dispozicijos. Jų yra 5 – 10.

3. Antrinės dispozicijos mažiau pastebimos, apibendrintos ir stabilios. Tai pirmenybės teikimas pasirenkant maistą, drabužius ar situacijos nulemtas elgesys. Pvz., žmogus, nebūnantis paklusnus, išskyrus atvejus, kai tenka susidurti su policija.

Propriumas

Dispozicijos asmenybėje yra susijusios ir sudaro visumą, suteikiančią asmenybei unikalumą. Allporto nuomone, visas asmenybės dalis į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Propriumas – tai pozityvi, kūrybinga ir besivystanti žmogaus prigimties savybė. Tai asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės, kurios suvokiamos kaip pačios reikšmingiausios ir centrinės. Tai, apie ką kiekvienas gali pasakyti – „mano“. Tai savastis.

Nuo propriumo priklauso asmenybės unikalumas. Allportas skyrė 7 savasties aspektus (propriumo funkcijas), kurie dalyvauja vystantis nuo kūdikystės iki brandos:

1. Savo kūno suvokimas. Pirmais gyvenimo metais kūdikis pradeda suvokti jutimus, einančius iš jo kūno, kurie formuoja kūno savastį. Kūdikis pradeda atskirti save nuo kitų objektų.

2. Asmeninis identitetas. Vystantis kalbai, vaikas suvokia save kaip tam tikrą, nekintantį asmenį. Išmokęs savo vardą vaikas pradeda suprasti, kad jis lieka tuo pačiu žmogumi įvairiose kintančiose situacijose. Savęs identifikacija vystosi, kol stabilizuojasi brandžiame amžiuje.

3. Savigarba. Kai vaikui 3 m., savigarba – tai išdidumas, kad jis kažką padaro savarankiškai. Tuo metu vaikas gali priešintis bet kokiai suaugusiojo pagalbai. 4 – 5 metais savigarba
įgauna rungtyniavimo atspalvį. Tampa svarbi bendraamžių nuomonė.

4. Savasties plėtra. 4 – 6 m. vaikas pradeda suprasti, kad jam priklauso ne tik jo fizinis kūnas, bet ir tam tikri aplinkos daiktai bei žmonės. Atsiranda savininkiškumas – „mano žaislas“, „mano mama“.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 800 žodžiai iš 1569 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.