Gaisrai
5 (100%) 1 vote

Gaisrai

11

Įžanga

Gaisras – tai sudetingas fizikinis bei cheminis reiskinys,kuris daznai padaro daugybe materialiniu nuostoliu, sukelia gresme zmoniu gyvybei ir sveikatai.

Uzsidegti gali gamybiniai ir ukiniai pastatai , technologiniai irenginiai, sandeliai, gyvenamieji namai, butai, taip pat tvartai su gyvuliais, darzines su pasaru atsargomis.

Daugeliu atveju gaisras kyla del labai paprastu priezasciu: del neatsargaus elgesio su ugnimi ,ypac rukant uzdraustose ar pavojingose vietose (44%),del netvarkingu elektros irenginiu ir ju naudojimo taisykliu pazeidimo (14%), del neatsargaus elgesio su sildymo prietaisais (5,4%), vaikams isdykaujant su degtukais (9%),del paprasciausio aplaidumo,abejingumo ir kt.Apie 12% gaisru priezastys nenustatytos.Gaisrai kyla del savaiminio uzsidegimo,zaibo ir elektrostatiniu kruviu.Pastaruoju metu padaznejo ivairiu sprogimu, kuriuos neretai lydi gaisras.Sukelia gaisrus ir gamybines avarijos,naftotiekiu bei dujotiekiu sprogimai,neretai pasitaiko dideliu gaisru miskuose ir durpynuose.

Apie 33% gaisru kyla kaime.Daugeja tyciniu padegimu.Gaisru skaiciu galima butu sumazinti: tereikia pasalinti paprastas,dazniausiai netvarkos sukeltas priezastis.

3.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento

operatyvi informacija

2004 metais per 1O mėnesių Lietuvoje kilo 17506 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų sumažėjo 13,35 proc. Juose žuvo 223 žmonės ( pernai per tą patį laikotarpį – 191), iš jų 13 vaikų (11), 199 gyventojai ( 191) buvo traumuoti. Gaisrų ir gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo 557 gyventojų gyvybes. Miestuose žuvo 80 žmonių, o kaime – 143 žmonės. 24 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė Vilniaus mieste, 14 gyventojų žuvo Vilniaus rajone, 13 – Klaipėdoje, 9-Kaune, po 8 –Varėnos ir Mažeikių rajonuose, po 7- Ignalinos, Šalčininkų ir Lazdijų rajonuose. Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 134 žmonės, iš jų 88 – dėl neatsargaus rūkymo, 21 gyventojo žūties priežastimi buvo netvarkinga elektros įranga bei buitinių elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimai, 19 žmonių žuvo dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimo. Šiemet jau kilo 20 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, po 2 gaisrus, kurie nusinešė po 3 bei 4 žmonių gyvybes. Per 11 šių metų mėnesių ugnis sunaikino 988 pastatus, 248 autotransporto priemones, 3112 tonų pašarų, 1448 tonas grūdų ir kitų techninių kultūrų, 19444 kv. m gyvenamojo ploto ir 28353 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Liepsnose ir dūmuose žuvo 280 naminių gyvulių ir 1497 paukščiai. Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 9853, t. y. 56,28 proc. visų gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 15,26 proc. Ugniagesiai 7187 kartus vyko gesinti degančios žolės plotų (pernai – 8510), užgesino 583 miškų (1089) bei 54 durpynų (214) gaisrus. Gyvenamajame sektoriuje užregistruotas 4831 gaisras, t.y. 27.6 proc. bendro gaisrų skaičiaus. Miestuose užgesinti 7792 gaisrai, o kaimo vietovėse –9714.10 tūkstančių šalies gyventojų teko 50,15 gaisro.

4.

Degimas

Degimui reikalingos trys salygos: degi medziaga, isiliepsnojimo saltinis ir deguonis.Paprastai ore deguonies yra apie 21%.Dauguma medziagu nustoja degti,kai deguonies ore sumazeja iki 14%, todel pagrindiniai gaisro gesinimo metodai pagristi siuo principu.Yra medziagu, kurios degdamos pacios isskiria deguoni (pvz.,parakas);fosforas bromo aplinkoje dega ir visiskai be deguonies; varies dega sieros garuose ir pan.Tokiu atveju nedaug, ir specialistai privalo juos zinoti.

Pagal degimo greiti degimas buna letas, arba difuzinis (pvz., degant kietoms ar skystoms medziagoms), ir greitas,arba kinetinis (degant oro-duju ,oro-garu misiniams ir pan.).Jis dar vadinamas degimu su sprogimu.

Priklausomai nuo degiu medziagu rusiu, gaisrai skirstomi i sias klases:

– A (kai dega kietos medziagos);

– B (kai dega lengvai isiliepsnojantys degus skysciai);

– C (kai dega dujos – vandenilis, propanas ir kt.);

– D (kai dega metalai).

Gaisro zidinys gali plestis,taciau gali islikti ir nepakites.Pagal masta gaisrai gali buti pavieniai ir masiniai, o pagal poveiki sienoms, pastatams – lokaliniai ir turiniai.Lokaliniai gaisrai kitaip dar vadinami uzdarais, o turiniai – atvirais gaisrais.

Visa erdve, kurioje vyksta gaisras , skirstoma i tris zonas: degimo, siluminio poveikio ir uzdumijimo zona.

Degimo zona – tai erdve, kurioje vyksta terminio skilimo procesai ir issiskiria siluma bei sviesa, kitaip sakant, tai vieta , kurioje vyksta degimas.

Siluminio poveikio zona ribojasi su degimo zona.Ji pavojinga tuo, kad joje del aukstos temperatures negali buti zmones,be to ,nuo jos gali uzsidegti gretimi objektai.

Uzdumijimo zonoje zmones,jeigu nenaudoja specialiu kvepavimo organu apsaugos priemoniu,taip pat negali buti.Siluminio poveikio ir uzdumijimo zonos trukdo aktyviai gesinti gaisra, ypac kai gesina negaisrininkai.Labai pavojinga uzdumijimo zona virsutiniuose namu aukstuose, kur susitelkia itin daug dumu.Be to, dumuose yra daug ivaisiu nuodinguju medziagu,susidaranciu gaisro metu,ir jeigu ju sankaupa pakankamai didele ,galima mirtinai
apsinuodyti.

Gaisro procesas skirstomas i tris pakopas: pirmine, pagrindine ir galutine – nesvarbu, koks gaisras ir kur jis vyksta.

Pirmine pakopa trunka nuo uzsidegimo tol,kol visa patalpa apsiaciama liepsnos.Tuo metu kyla temperatura, mazeja duju tankis , susidaro perteklinis slegis, is patalpos pro visus plysius ir nesandarumus verziasi dumai.Kai patalpa sandari, degimas del deguonies stokos vystosi leciau.Si pakopa, atsizvelgiant I konkrecias aplinkybes,trunka nuo 5 iki 40 minuciu, taciau kartais net iki keliu valandu.Pavojus zmonems kyla per pirmasias 1-6 minutes.

Temperaturai pakilus iki maksimalios, prasideda pagrindine gaisro pakopa.Jos metu paprastai sudega iki 80-90% visu degiuju medziagu , o duju issiverzimas is degancios patalpos esti mazdaug lygus sviezio oro patekimui i ja.Vyksta pagrindinis degimas.

Galutineje pakopoje degimas po truputi slopsta, krinta temperatura ir sumazeja duju kiekis.Tad gaisrus geriausia gesinti ,jiems tik prasidejus.

5.

Kokie pagrindiniai vos prasidejusio gaisro gesinimo budai?Ju yra keturi:

a) saldyti degancias arba saveikaujancias gesinimo medziagomis (vandeniu, putomis,dujomis ir kt.)

b) skiesti saveikaujancias medziagas (azotu,angliarugste, vandeniu), kad sumazetu deguonies kiekis;

c) stabdyti degimo reakcija specialiomis cheminemis medziagomis – slopintojais (inhibitoriais);

d) atskirti saveikaujancias medziagas nuo degimo zonos,gesinimo medziagomis sudarant izoliuojansius sluoksnius arba tarpus tarp ju.

Veiksmingiausi, todel labiausiai paplite, gesinimo budai – degios zonos atsaldymas ir jos atskyrimas,juo labiau ,kad daugeliu gesinimo atvjeu abu sie budai taikomi kartu.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 905 žodžiai iš 1765 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.