Galios vaidmuo tarptautinėje politikoje praeitis ir dabartis
5 (100%) 1 vote

Galios vaidmuo tarptautinėje politikoje praeitis ir dabartis

Paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje Amerikos po¬zicija pasaulyje yra paradoksali. Viena vertus, Jungtinės Vals¬tijos stūkso iškilusios pasaulio viršūnėje. Niekas neprilygsta jos visa apimančiai galiai, – galiai, kuri turi keturias dimensi¬jas: 1) globalinį karinį pajėgumą, 2) globalinę ekonominę įta¬ką, 3) globalinį kultūrinį ir ideologinį patrauklumą ir viso to rezultatą – 4) globalinę politine jėgą. Kita vertus, visuomeni¬nių permainų dinamika Amerikoje, kaip ir vertybinis Ameri¬kos misijos pasaulyje turinys, kelia pavojų, kad ypatingas Ame¬rikos, kaip pasaulio lyderės, vaidmuo gali sumenkėti.

Šiuo metu jokia kita valstybė nė iš tolo neprilygsta Jungti¬nių Valstijų prestižui pasaulyje ir jų globalinei galiai. Rusija tebeturi branduolinį supervalstybės arsenalą, tačiau negali pa¬saulio mastu išskleisti savo ginkluotųjų pajėgų, o jos didelė konvencionali kariuomenė yra demoralizuota ir skyla. Kitais atžvilgiais Rusijos galia yra akivaizdžiai nepakankama. Vokie¬tija ir Japonija turi ekonomine galią, tačiau neaišku, ar kuri nors iš jų greitu laiku galės paversti ją politine-karine galia. Suvienyta Europa galėtų tai padaryti tik tokiu atveju, jei di DELIS šuolis į priekį vienijant Europą pagimdytų atskirą politi-nį-karinį darinį.

Tuo (arpu Amerika turi ne tik viską nusverianči;} strategi¬ne galią, kurią nuolat stiprina technologinės naujovės, bet ir neprilygstamų galimybių permesti savo konvencionalių kariuo¬menę į tolimiausius regionus. Visam pasauliui vienas įspūdin¬giausių 1991 metų Persijos įlankos karo momentų buvo, kada Jungtinės Valstijos sugebėjo tolimame Arabijos pusiasalyje išskleisti ir viskuo aprūpinti savo didžiulę kelių šimtų tūkstan¬čių vyrų kariuomene. Šias unikalias karines galimybes palaiko vis dar pajėgiausia visame pasaulyje ekonomika, išlaikanti sa¬vo apytikriai 25-30% dalį pasaulinio BNP gamyboje beveik per visą šį šimtmetį (išskyrus gerokai aukštesnius rodiklius trumpu ir unikaliu dešimtmečiu po Antrojoje) pasaulinio ka¬ro). Būtent todėl Jungtinių Valstijų politinei įtakai pasaulyje nė iš tolo negali prilygti jokia kita tauta.

lodei nenuostabu, jog CNN ir Angus Reid Group apklau¬sos, atliktos 1992 metų viduryje Europoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, duomenys rodo, jog į Ameriką žiūrima ne lik kaip j šiuo melu pirmaujančią pasaulyje valstybe, – dauguma pa¬saulio žmonių mano, kad Amerika išliks tokia ir artimiausioje ateityje. Tačiau svarbu ne vien fizinė jėga. Dabartiniu istori¬jos laikotarpiu Amerikos dėmesys asmens laisvėms taip pat yra svarbus, jos unikalią padėtį lemiantis veiksnys. Kadaise Prancūzijos revoliucija – kaip jau minėta – pažadino Prancū¬zijos kaimynus europiečius. Iš jos išsiveržė utopinės idėjos, kurios viešpatavo XIX ir XX amžiaus politikoje. Dabar jau Amerika – su savo politinėmis laisvėmis ir masine kultūra -daro įtaką pasauliui, kuris modernių komunikacijų dėka tapo daug artimesnis.

Tačiau staigiai besikeičiančiame pasaulyje taip pat būtina paklausti: ar dar ilgai Amerika išlaikys savo išskirtinę padėtį? Ar horizonte tikrai nesimato nieko, kas galėtų ją pakeisti? (Pavyzdžiui, apie 10% respondentų per minėtą apklausą pa¬reiškė, kad, jų nuomone, amžiaus pabaigoje Japonija gali iš¬kilti kaip Amerikos įpėdinė.) Ir svarbiausia – kiek dabartinės Amerikos vertybės ir realijos siejasi su kitu, visai skirtingu pasauliu, pasižyminčiu masiniu politiniu pabudimu? Išties -koks yra kultūrinis Amerikos misijos visam likusiam pasauliui

turinys?

Istorija moko, jog supervalstybė negali viešpatauti ilgai, jeigu ji nepasiūlo – pasitikėdama ir didžiuodamasi savimi -visam pasauliui reikšmingos misijos. Tokia buvo Romos, Pran¬cūzijos, Didžiosios Britanijos patirtis. Tačiau jei Si misija ne¬turi vidinio moralinio kodekso, apibrėžiančio bendras elgesio normas kaip pavyzdį kiliems, tautinis pasididžiavimas gali išsi¬gimti į tuščią ir nepatrauklių tautinę puikybę. Galiausiai ji bus kitą atmesta – labai panašiai žlugo Sovietų imperija. Šiai kodėl vidinė šių laiką Amerikos dinamika – ne vien ekonominė, bet ir kultūrinė, – yra tiesiogiai susijusi su Amerikos galimybėmis da¬ryli konstruktyvią [laką globalinių permainų tėkmei.

Tarptautinės politikos ypatumų permainos, kurios vis la¬biau niveliuoja tradicinius tarptautinės ir vidaus politikos skir¬tumus, dar labiau padidina Amerikos vidaus būklės svarbą jos pasaulinei padėčiai. Suprasti ir pripažinti šių permainų tsmę bei pasekmes yra būtina ketinant ištirti Amerikos, kaip Šiuo metu pasaulyje pirmaujančios valstybės, ištvermę, taip pat tikrąsias bet kokio iššūkio Amerikos pranašumui ateityje galimybes.

Globalinės galios paradoksas

Siame šimtmetyje tris karius vyko įnirtinga kova dėl pra¬našumo pasaulyje: tarp Vokietijos ir Prancūzijos-Didžiosios Britanijos Antantės, tarp Vokietijos su Japonija ir Jungtinių Valstijų su SSRS ir galiausiai tarp Jungtinių Valstijų ir SSRS. Taigi XX amžius tarptautiniu požiūriu daug neramesnis už XIX, kuris, sutriuškinus Napoleonų, buvo palyginti stabilus, Britanijos imperijai atliekant vyriausiojo galios teisėjo vaid¬menį vis dar konservatyvioje pasaulinėje sistemoje.

Tačiau trečiosios kovos tarp Jungtinių Valstijų ir SSRS pa¬baiga sutampa su esmine tarptautinės politikos prigimties
transformacija. Si transformacija, kurių spartina šių laikų eko¬nomikos ir komunikacijų poveikis, susijusi su tautines valsty¬bės primato silpnėjimu ir daug glaudesnėmis tiek nacionali¬nės, tiek pasaulinės ekonomikos ir politikos sąsajomis. Tarp¬tautinius reikalus vis labiau lemia vidaus tendencijos, nepai¬sančios sienų ir reikalaujančios kolektyvinių veiksmų iš vy¬riausybių, kurios pamažu praranda galimybes veikti „suverc-

Šis proeesas nepaklūsta dogmatiškoms ideologinėms for¬muluotėms, kuriomis ilgesnį laika, XX amžiuje pasaulis buvo

skirstomas į „gėrio“ ir „blogio“ visuomenines sistemas. IŠ tik¬rųjų pasauliui būdinga stiprėjanti ideologinio homogenišku¬mo tendencija, kai biurokratiškai valdomas viršnacionalinis kapitalizmas tampa visuotine socialine sistema. Tokiame pa¬saulyje valstybių sienas peržengiantys biurokratiniai ir finan¬siniai saitai, sustiprinti transnacionalinių visuomenės infor¬mavimo priemonių nulemtų politikos tendencijų, palaipsniui nuvertina tradicines išimtinio valstybės „suverenumo“ idėjas.

Šios naujos ekonominės ir socialinės realijos keičia globa¬linį politinį procesą. Jis transformuoja ir atnaujina tradicinę tarptautinę politiką. Amerika šiame procese yra ne tik pa¬grindinis veiksnys, bet išsiskiria dar ir tuo, kad jos vidinė struk¬tūra ir varomosios jėgos organiškai atitinka kaitos procesą. Amerikos atvirumas užsieniui, leidžiant prisidėti prie jos rei¬kalų tvarkymo – toleruojant kitų šalių lobistus, leidžiant savo nuosavybei pereiti į užsienio rankas ir net sutinkant, kad už¬sienis dalyvautų nustatant spręstinus jos vidaus klausimus, -daro ją vis labiau „akytos“ tautinės valstybės egzemplioriumi ir pranašu. Si realybė dar labiau skatina Ameriką žiūrėti į pasaulį kaip į dalį bendro politinio proceso, kuriame ji turi teisę prisidėti prie kitų valstybių vidaus reikalų sprendimo, kartais skelbiam net ir erzinančius pareiškimus apie šių šalių ekonominius prioritetus ar žmogaus teises.

Šia transformacija itin skatina lai, kad pasaulinis politinis masių pabudimas sutampa su dalies Azijos, Lotynų Ameri¬kos ir buvusio sovietinio bloko politine vidaus demokratizacija. Demokratinė politika savo prigimtimi yra atvira. Didėjant per¬žengiančių valstybes sienas masinių komunikacijų vaidmeniui, demokratiniai procesai kai kuriose šalyse vis labiau pasiduo¬da išorės idėjų ir net asmenybių įlakai. Beveik visos demokra¬tinės politinės partijos luo pat metu yra įvairių „internaciona¬linių“ koalicijų narės, tad jų tarpusavio „kryžmiškas apdulki¬nimas“ dar labiau užtriną tarptautinio padalijimo ribas.

Tačiau pasaulis, nepaisant ryškėjančiu globalinio politinio proceso užuomazgų, vis dar yra susiskirstęs j lyderius ir se¬kančius iš paskos. Politinių permainų greitį ir pobūdį nustato valstybės, kurias būtų galima pavadinti katalizuojančiomis: jos daro įtaką savo artimiausioms kaimynėms, tolimesnes skatina sekti jomis ir tik keii izoliuoti regionai lieka nepaveikti naujų politinių srovių ir idėjų. Fizinis ir psichologinis šių dienų pa-sauiio artimumas ir spartina, ir piečia šių katalizuojančių vals¬tybių poveikį.

Ilgą laiką naujaisiais amžiais katalizuojančios valstybės vaidmcnį atliko Prancūzija. Prancūzijos revoliucija davė postūmį tautinės valstybės idėjai ir du vėlesnius šimtmečius buvo jos modeliu. Net Napoleonas, užgniaužęs revoliuciją pačioje Prancūzijoje, skleidė Europoje naujas politines idėjas, pri¬klausomai nuo aplinkybių įpindamas į jas idealizmo, naciona¬lizmo ir pasaulietiškumo elementų.

Todėl Prancūzija tapo pirmąja katalizuojančia tautine vals¬tybe, veikusia kaip istorijos tarpininkė ir kitus transformavu¬sių idėjų, kurioms davė postūmį, dvasia. Net palyginti tolimus Europos pakraščius paveikė skvarbi jos įtaka, paakinusi pa¬mėgdžioti ir pritaikyti Prancūzijos politinę retoriką bei insti- . tucijas. Naujas valstybės organizavimo būdas, kai „pilietis“ tapo pagrindiniu vienetu, o teritorija buvo padalyta į daug¬maž lygias „prefektūras“ (arba apskritis), atsirado dėl pran¬cūzų polinkio i logiką ir simetriją. Valstybė, oficialiai kalbanti viena tautine kalba, tapo tautos įsikūnijimu.

Toje žmonijos politinės istorijos fazėje valstybė tapo svar¬biausiu „suvereniu“ tarptautinių santykių elementu. Savo ruož¬tu tarptautiniai santykiai priklausė nuo galingiausių elemen¬tų, daugiausia nuo Europos valstybių sukurtų imperijų. Svar¬biausias vaidmuo garantuojant pusiausvyrą ir užkertant kelią vienos valstybės įsiviešpatavimui pasaulyje XIX amžiuje teko Didžiajai Britanijai, kuri tada buvo ekonomiškai ir finansiškai pajėgiausia pasaulio valstybė. Pavyzdžiui, 1880 metais Euro¬poje buvo gaminama 61% pasaulio pramonės produkcijos, o Didžioj i Britanija viena gamino 23% (tuo tarpu Jungtinės Vals¬tijos – mažiau nei 15%). Didžiosios Britanijos ekonominė bei finansinė galybė ir vandenynų kontrolė leido Londonui daryti lemiamą įtaką to meto politikai. Tad esant gana konservaty¬viai tarpvalstybinei janl Didžiajai Britanijai, pasaulio valstybių rikiuotės tvarka buvo visiems aiški.

Amerikos iškilimas XX amžiuje į pirmą viela pasaulyje sutapo su palyginti konservatyvios, pagrįstos suverenių valsty¬bių hierarchija pasaulio tvarkos krize ir vėlesniu jos suirimu. O
šimtmečio pabaigoje ankstesniąją išskirtinio valstybės su¬verenumo idėją jau pakeitė populiaresnė tarptautinės valsty¬bių tarpusavio priklausomybės koncepcija. Šis akcentų pakei¬timas rodo, kad prasideda naujas globalinis politinis proce¬sas, kai niveliuojami griežti skirtumai tarp užsienio ir vidaus sričių.

Siame globaliniame procese Amerika akivaizdžiai daly¬vauja kaip valstybė-kalalizatorius – žavėjimosi, neapykantos, pamėgdžiojimo objektas – ir, negana to, tiesioginio poveikio kitų tautų visuomeniniams papročiams veiksnys. Amerikos bal¬sas dominuoja globaliniuose pašnekesiuose, ji daro didžiau¬sią įtaką globaliniam mąstymui ir globaliniams švietimo mai¬nams. Daugiau nei 500 (ūksi. visų sričių užsienio studentų (apie 200 tūkst. jų – iš Azijos) Šiuo metu studijuoja Jungtinė¬se Valstijose (tai 7 karius daugiau nei bet kurioje kitoje .šaly¬je). Apytikriai apskaičiuota, kad daugiau nei 80% pasaulyje perduodamos ir apdorojamos informacijos sklinda iš Ameri¬kos, kad daugiau nei 50% visame pasaulyje žiūrimų filmų (ir dar didesnė TV serialu dalis) yra sukurti Amerikoje. Jokia tauta nė iš tolo negali lygintis su Jungtinių Valstijų televizijos programų užsieniui transliavimu ir pardavimu. (Pastaraisiais melais Jungtinė Karalystė ir Prancūzija buvo antroje vietoje, bet jų parduodamos programos nesiekė 15% visų Amerikos eksportuojamų programų valandų, nors abi tradiciškai iuri pasaulinio masto kultūrinių ambicijų.) Tad Amerikos patei-kiami įvaizdžiai ir vertybės daro įtaką (kai kas sako, kad už¬krečia) visiems žemynams. Tokia padėtis neretai verčia užsie¬niečius būgštauti, kad Amerikos „kultūrinis imperializmas“ kelia grėsmę natūraliai pasaulio kultūrų įvairovei.

Negana to, pati Amerika iš tikrųjų yra sumažintas pasau¬lio bendruomenės modelis. Dėl jos atvirumo kultūrų įvairo¬vei (Niujorkas panašus į europietiška metropolį, Majamis pri¬mena Lotynų Amerikos miestą, Los Andželas sparčiai virsta Rytų miestu) dar labiau tvirtėja organiški jos ir viso kito pa¬saulio saitai. Net Amerikos miestų rasiniai bruzdėjimai it veid¬rodis atspindi neramią socialinę ir filosofine pasaulio būklę, o Amerikos vidaus tendencijos užsienyje yra ne tik Žavėjimosi objektas, bet ir suvokiamos kaip savo ateities – geros ar blo¬gos – pranašai.

Užsienio šalių sekimas Amerika dabar yra plačiai paplitęs pasaulyje reiškinys. Tai pasakytina ne tik apie kultūros madas, socialinius stilius ar vartojimo įpročius. Jis reiškiasi ir politi¬koje – tiek rimtais, tiek nereikšmingais klausimais. Akylesnis pasaulio dėmesys žmogaus teisėms, kaip neišvengiama globa¬linio politinio pabudimo pasekmė, labai padidėjo dėl to, kad šį klausimų akcentavo Amerika. Užsienyje imama uoliai mėg¬džioti gana priešišką Amerikos žiniasklaidos požiūrį į vyriau¬sybę, o ypač žurnalistinius politikos tyrimus. Na, o asmenybi¬nis rinkimų kampanijų dėl aukščiausių vykdomosios valdžios postų stilius daugelyje valstybių vis labiau primena Amerikos prezidento rinkimus. Dar svarbiau, kad nepaprastus iaiko iš¬bandymus ištvėrusios JAV Konstitucijos vaidmuo greitai be¬sikeičiančioje visuomenėje nulėmė stabilių ir gerbiamų kon¬stitucijų, kaip legitimaus nacionalinės politikos pagrindo, reikš¬mės daugelyje valstybių pripažinimą.

Viso to pagrindas nuo pat JAV sukūrimo yra jos susieji¬mas su asmens laisve. Sis susiejimas ne tik pavertė Ameriką valstybe-katalizatoriumi, bet ir suteikė jos politinei santvar¬kai magnetinę traukų, per visą istoriją veikusią milijonus žmo¬nių ir tebeveikiančią Šiandien. Negana to, ši magnetinė Irau-ka didina kitose šalyse spaudimą sukurti istalymus, Įtvirtinan¬čius piliečių teises ir kitas laisvos politinės individo saviraiš¬kos garantijas.

Lygiai taip pat mėgdžiojanti formalūs ir nereikšmingi po-lilinio gyvenimo aspektai – tačiau lai irgi rodo katalizuojantį Šių dienų Amerikos vaidmenį. Vis daugiau valstybių – ir po¬komunistinė Rusija, ir Tolimųjų Rytų šalys – savo vyriausybi¬nėse struktūrose steigia aiškiai iš JAV nusižiūrėtą instituciją, vadinamą Nacionalinio saugumo taryba; jai net vardas pa¬prastai paliekamas tas pats dėl kerinčios aureolės, kuria spauda apgaubė šią ypatingą Jungtinių Valstijų prezidento tarybą. Pa¬našiai vis daugiau valstybių kopijuoja Jungtinių Valstijų kari¬nes uniformas, nes laiko Ameriką – kaip seniau Prancūziją ir Didžiąją Britaniją – ateities karinės organizacijos pavyzdžiu. Net Jungtinių Valstijų prezidentą saugančios slaptosios tar¬nybos išvaizda ir manieros uoliai kopijuojamos užsienyje!

Šie lyg ir nereikšmingi pavyzdžiai atspindi gilesnes reali¬jas: skirtingais istorijos tarpsniais tarptautinės politikos esmę ir metodus nustato valstybės, kurių elgesyje, organizacijoje ir etose atsispindi gimstanti ateitis. Trumpa laikotarpį – lik kur kas mažesnei žmonijos daliai ir kur kas labiau naudojanl prie¬vartą – Sovietų Sąjunga taip pal alrodė esanti tokia jėga. Ją atkakliai mėgdžiojo komunistinis pasaulis. Ar lai būlų politi¬nis biuras kaip svarbiausias sprendimus priimantis organas, ar sovietinio stiliaus uniformos, jau nekalbant apie socialisti

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2376 žodžiai iš 7894 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.