Gamybos sistemos ir procesai ab utenos trikotažas
5 (100%) 1 vote

Gamybos sistemos ir procesai ab utenos trikotažas

TURINYS

Įvadas

Gamybos (paslaugų) charakteristika

Produkto kaina

Realizavimo rinkos

Žaliavos

Tiekimas

Technologiniai įrengimai

Gamybinių pajėgumų išnaudojimas

Konkurentai

Įmonės įstatinis kapitalas ir išleisti vertybiniai popieriai

Įmonės valdymo schema

Išvados

Naudota literatūra

ĮVADAS

Kiekviena įmonė siekia tam tikrų tikslų: ne vieno, o viso komplekso, kartais net tarpusavyje prieštaraujančių. Visų pirma organizacija suteikia savo nariams pragyvenimo šaltinį (socialinis tikslas). Tą pragyvenimo šaltinį organizacija galės suteikti tik tada, jei bendromis savo narių pastangomis sugebės vartotojams teikti reikalingą produktą, už kurį vartotojai mokės tiek, kad pakaks atsiskaityti su visais tiekėjais, valstybe ir dar liks pinigų savo darbuotojams bei perspektyvinei plėtrai. Tai yra įmonės paskirtis, tikslas, kuriam pati įmonė yra skirta, kuris pateisina jos buvimą. Tiesiai iš jo išplaukia komercinis tikslas – parduoti vartotojams pagamintą produkciją tam tikra kaina. Kad vartotojai gaminius pirktų, reikia, kad, kad gaminiai tenkintų tam tikrus vartotojų poreikius. Gera gaminių kokybė – tai jau techninis tikslas. Kad vartotojai pirktų, produkto kaina neturi prašokti tam tikros ribos, o kad įmonė galėtų gyvuoti, kaina neturi būti mažesnė už tam tikrą lygį – tai ekonominis tikslas. Kad organizacija išsilaikytų, ji turi pateikti rinkai tam tikrą produktų kiekį tam tikru laiku – tai jau gamybinis tikslas. Pagaliau įmonė savo veikla turi nekenkti aplinkai – čia ekologinis tikslas.

Nesunku pastebėti, kad praktiškai šie tikslai neretai prieštarauja vieni kitiems – kokybės gerinimas reikalauja papildomų išlaidų ir prieštarauja ekonominiam tikslui, gamybinis tikslas kartais prieštarauja ekologiniam tikslui, kartais techniniam, todėl norint įmonę valdyti racionaliai, reikia ne tik išsiaiškinti visą tikslų sistemą, bet ir nustatyti jų pirmenybes, nuspręsti, kurį iš tikslų aukosime kurio labui, jiems susikirtus.

Vartotojų poreikių nustatymas, rinkos tyrimai, produkto, bei konkurentų tyrimai bei teisingas tų tyrimų rezultatų įvertinimas yra svarbiausi sėkmingos įmonės veiklos veiksniai. Kiekvienas produktas, paslauga ar prekių grupė turi savo vartotojus, kurių skaičius laikui bėgant pakinta, bet nežymiai. Tačiau įmonė kurdama savo veiklos strategiją stengiasi įvertinti visus vidinės ir išorinės aplinkos poveikius, kurie turi įtakos produkto atsiradimui ir išsilaikymui rinkoje. Įmonės tikslus lemia ją supanti aplinka: veiklos ir bendroji aplinka. Veiklos aplinką sudaro: vartotojai, konkurentai, tiekėjai. Vartotojų svarba aiški nuo pat organizacijos suvokimo pradžios – jie išlaiko įmonę ir sudaro sąlygas nuolat atnaujinti veiklą. Greta vartotojų, įmonės veiklą lemia ir konkurentai. Bendroji aplinka apibūdinama gamtiniais, demografiniais, socialiniais, ekonominiais, kultūriniais, technologiniais, išsilavinimo, politiniais ir teisiniais bruožais.

Iš anksto numačius vartotojų reakciją į vienokį ar kitokį veiksnį, produkto savybes ir pan. galima prognozuoti, kokią rinkos dalį užims naujas į rinką įvestas gaminys, kaip į jį reaguos vartotojai ir konkurentai.

APIE AUDINIUS. . .

Audiniai – vienas seniausių žmogaus veiklos produktų. Pagal audinių gamybos technologijos tobulumą, jų sandaros bei išvaizdos įvairovę sprendžiama apie tam tikros civilizacijos gamybos lygį.

Austi pradėta neolito laikotarpiu. Tačiau, kad paprasčiausias audimas – karnų pynimas – išaugtų iki šiuolaikinės plataus asortimento įvairios paskirties audinių labai našios masinės gamybos, prireikė kelių tūkstantmečių.

Pastaraisiais dešimtmečiais mokslo bei technikos pažanga neaplenkė ir audinių gamybos. Buvo sukurta įvairių sintetinių pluoštų bei siūlų, iš kurių pradėti austi naujų struktūrų bei savybių audiniai. Audinio struktūrai gana daug įtakos turi ir nauja audimo technologija, ypač netradiciniai ataudo pratiesimo būdai.

TEKSTILĖS GAMINIŲ RŪŠYS

Tekstilės gaminys gali būti sudarytas iš plaukelių masės, vieno siūlo, vienos ar kelių tarpusavyje tam tikru būdu sujungtų siūlų sistemų. Pagal gamybos būdą tekstilės medžiagos skirstomos į 6 grupes:

audinius, mezginius (trikotažą), pintus gaminius, tiulius, tinklus, neaustines medžiagas.

Audiniai – tai audimo staklėmis austi gaminiai. Jie būna sudaryti iš dviejų arba kelių viena kitai statmenų siūlų sistemų, išdėstytų tam tikra tvarka, vadinama pynimu (1 pav.). Paprastos struktūros audiniai sudaryti iš dviejų siūlų sistemų: išilginiai siūlai vadinami metmenimis, skersiniai – ataudais. Sudėtingos struktūros audiniai sudaryti iš kelių siūlų sistemų, todėl būna savitos išvaizdos.

Pūkinius audinius (2 pav.) sudaro audinio pagrindas ir į jį įausti pūkų pluošteliai. Prie pūkinių priskiriami ir rištiniai audiniai, kurių pūko mazgai rišami rankomis (3 pav.).

1 pav. Paprasčiausios struktūros audinio piešinys:

m – metmenys; a – ataudai

Kilpinį audinį (4 pav.) sudaro pagrindo audinys, į kurį įaustos kilpelės. Jos gali būti vienoje arba abiejose audinio pusėse

Ažūriniuose audiniuose (5 pav.) yra suformuotos akutės, bet dėl ypatingo pynimo siūlai būna nepaslankūs.

2 pav. Pūkinio audinio pjūvis
Pagrindiniai trikotažo struktūros elementai yra kilpelės (6 pav.), suformuotos iš vieno siūlo ar vienos siūlų sistemos.

Pintų tekstilės gaminių struktūra (7 pav.) panaši į audinių, tik jų siūlai, sudarantys vieną sistemą, pinami įstrižai nuo vieno gaminio krašto iki kito. Šių gaminių plotis yra ribotas, nes kiekvienas siūlas tiekiamas atskirai.

Tiulis – lengvas audinys arba mezginys. Audžiamas iš dviejų siūlų sistemų – vienos jų siūlai apveja kiekvieną kitos sistemos siūlą, sudarydami tiuliams būdingas stačiakampes akutes. Pastaraisiais metais tiuliai vis dažniau mezgami trikotažinėmis metmeninėmis mašinomis.

3 pav. Rištinių pūkinių audinių mazgai:

a – turkiškasis; b – persiškasis; 1 – metmenys; 2 – ataudai

4 pav. Kilpinio audinio pjūvis 5 pav. Ažūrinio audinio sruktūra

6 pav. Trikotažo struktūra 7 pav. Pinto gaminio struktūraTinklas sudarytas iš dviejų siūlų sistemų, siūlai kryžiuojasi tam tikru kamnpu ir surišti mazgais.

Naujausi tekstilės gaminiai yra neaustinės medžiagos. Jų struktūra labai įvairi – neaustines medžiagas galima formuoti iš plaukelių masės, kuri sutvirtinama klijinėmis medžiagomis, susiuvama arba sumezgama siūlais. Jos gali būti sudarytos ir vien tik iš įvairiais būdais sujungtų siūlų.

Trikotažas – tai megzta medžiaga ar gaminys iš siūlų (vieno ar daugelio), mezgimo mašina sujungtų kilpomis tam tikru pynimu. Dėl kilpų paslankumo ši medžiaga yra minkšta, puri, gerai sulaiko šilumą, šiek tiek įvairiomis kryptimis deformuojasi ir glaudžiai prigula prie kūno, nevaržo judesių.

Pagal paskirtį būna :

 buitinis (viršutinis ir baltinių trikotažas, kojinės, pirštinės, galvos apdangalai, šalikai, užuolaidos, kilimai, apmušalai) ;

 techninis (tinklai, filtrai, tarpikliai, dirbtinės kraujagyslės, tvarsčiai).

Iš baltininio trikotažo siuvami vaikiški, moteriški ir vyriški baltiniai, sportiniai kostiumai ir kiti drabužiai. Jis mezgamas įvairiais pynimais ir gali būti viengubas arba dvigubas, skersinis arba metmeninis.

Baltininis trikotažas gaminamas iš medvilninių, viskozinių, acetatinių, putliųjų sintetinių nir mišrių siūlų. Šilti baltiniai siuvami iš šiaušto, dažniausiai medvilninio trikotažo.

Baltininis trikotažas pasižymi geromis higieninėmis ir dėvėjimosi savybėmis: jo pralaidumas orui 8-9 kartus didesnis už audinių oro pralaidumą, trikotažas geriau už audinius sugeria drėgmę, yra minkštas, elastingas, nevaržo judesių, atsparus dilimui, lengvai skalbiamas ir laidomas, mažai glamžosi. Trikotažas, palyginus su audiniais, turi ir kitokių privalumų. Jo gamyba pigesnė ir našesnė. Paprastesnė drabužių siuvimo technologija.

Iš trūkumų pažymėtinas didelis susitraukimas išilgine ir tąsumas skersine kryptimi; viskozinėms ir acetatinėms baltininėms medžiagoms būdingas ir didesnis pramušamumas adata.

Trikotažas viršutiniams drabužiams gaminamas beveik iš visų rūšių pluoštų.

Šilti drabužiai – suknelės, moteriški ir vaikiški kostiumėliai, džemperiai, chalatai – gaminami iš vilnonių, pusvilnonių, medvilninių ar sintetinių putliųjų siūlų, o vyriški marškiniai – iš kaproninių ir acetatinių siūlų arba jų mišinių.

Daug viršutinio trikotažo gaminama ne audeklo, o siuvinio detalių pavidalo. Tokia gamyba šiek tiek panaši į mezgimą rankomis ir yra gana ekonomiška, nes detalių nebereikia kirpti; be to, esti mažiau medžiagos atliekų.

Viršutiniai drabužiai iš trikotažo yra pakankamai šilti, minkšti, gerai drapiruojasi ir mažai glamžosi.

Tačiau viršutinis trikotažas turi ir trūkumų: jis sunkesnis už audinius, skalbiant traukiasi ir dažnai išsitampo dėvint..

Be to, trikotažas yra daugelio dirbtinių kailių ir neaustinių medžiagų pagrindas. Iš trikotažo ir porolono gaminamos dubliuotos medžiagos, plačiai taikomos lengvų šiltų viršutinių drabužių gamybai. Tačiau trikotažinės medžiagos retai patenka į prekybos tinklą. Paprastai trikotažo fabrikai dėl šių medžiagų specifinių savybių (tąsumo, irstamumo ir kt.) iš jų iš karto siuva gaminius.

Trikotažas gaminamas iš bet kurios tekstilės žaliavos (natūralaus, cheminio pluošto arba jų mišinio siūlų). Atsižvelgiant į pluošto sudėtį, trikotažas skirstomas į medvilninį, grynavilnį, pusvilnonį, trikotažą iš dirbtinių ir sintetinių pluoštų verpalų ir siūlų.

Dažniausiai trikotažo gaminiai mezgami iš verpalų (medvilninių, vilnonių, cheminių ir mišrių pluoštų) ir iš kompleksinių siūlų (sintetinių ir dirbtinių) bei įvairių siūlų derinių.

Verpalai – tai siūlai, sudaryti iš palyginti trumpų pluoštelių, kurie sujungiami tarpusavyje juos susukant. Verpalai yra pirminė medžiaga įvairios rūšies trikotažo gaminiams. Reikiamo plonumo ir stiprumo verpalai (siūlai) iš pluoštelių suverpiami verpimo fabrikuose, o perdirbami į mezginius – trikotažo įmonėse.

Pagrindinis struktūrinis trikotažo elementas yra kilpa. Kilpos, esančios vienoje eilėje (horizontalėje) skersai trikotažinės
medžiagos, sudaro kilpų eilutę, o kilpos, esančios viena virš kitos (vertikalėje) išilgai trikotažinės medžiagos, sudaro kilpų stulpelį.

Pagal tai, kiek yra kilpų sluoksnių, trikotažas skirstomas į:

 viengubą;

 dvigubą;

 trigubą.

Dvigubas yra sunkesnis ir tankesnis už viengubą, nesisuka iš kraštų. Viengubi pynimai sudaromi vienos adatinės, o daugiasluoksniai – dviejų ar daugiau adatinių mezgimo mašinomis. Trikotažo pynimas – tai tam tikras kilpų išsidėstymas. Atsižvelgiant į tai, trikotažinė medžiaga skirstoma į skersinio ir metmeninio pynimo, o mašinos atitinkamai – į skersinio ir metmeninio mezgimo mašinas.

Skersinis pynimas – tai toks pynimas, kai viena kilpų eilutė gaunama, atitinkamai išlanksčius vieną siūlą. Kai eilutės kilpos yra sudarytos iš atskirų siūlų ir vienai tokiai eilutei sudaryti reikia ištisos siūlų sistemos, toks pynimas vadinamas metmeniniu.

Trikotažo struktūra pagal mezgimo būdą būna:

 Skersinė;

 Metmeninė;

 mišri.

Trikotažo pynimai klasifikuojami į:

 pagrindinius;

 išvestinius;

 kombinuotus pagal Vokietijos standartą.

Trikotažo struktūra ir savybės priklauso nuo pynimo būdo, kilpų geometrinių parametrų (ilgio, modulio – kilpos ilgio ir siūlo storio santykio, eilutės aukščio, kilpų žingsnio), siūlų linijinio tankio, apdailos, struktūros (lygūs, tekstūruoti, fasoniniai).

Apdailos požiūriu trikotažas būna balintas, lygiai dažytas, margintas, šiauštas arba megztas iš spalvotų siūlų. Trikotažo paviršius būna lygus arba su pūkine danga, sudaryta iš pailgintų kilpų dalių (pliušinė medžiaga), iškarštos sluoksnos pluoštelių (dirbtinis kailis), pašiauštų siūlų (šiaušta medžiaga). Iš medžiagos su pūkine danga dažniausiai siuvama sportinė apranga, šilti baltiniai ir viršutinis trikotažas. Vieni trikotažo gaminiai daromi iš trikotažinės medžiagos (kerpami ir siuvami iš detalių), kiti – iš specialios formos suprojektuotų ir numegztų pusgaminių (kuponų), arba mezgimo mašina mezgamas visas gaminys. Diduma baltinių ir viršutinio trikotažo yra siuvami. Antruoju būdu dažniausiai gaminamas viršutinis trikotažas. Trečiuoju būdu gaminama kojinės, pėdkelnės, pirštinės, beretės, kelnės, megztiniai.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1900 žodžiai iš 5967 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.