Genai programa
5 (100%) 1 vote

Genai programa



Tai pirmoji Saulės planeta, atrasta pro teleskopą. Jos atradėja – anglų astronomas Viljamas Heršelis. 1781 m. kovo 13-osios naktį Dvynių žvaigždyne jis pastebėjo spindint mažytį diskelį. Jau po kelių dienų buvo aišku, kad jis skrieja toliau už Saturną. Septintosios planetos krikštatėviu tapo vokiečių astronomas J.Bodė, pasiūlęs jai senovės graikų dievo – dangaus valdovo Urano vardą. 44 metų V. Heršelis už šį atradimą gavo Karališkojo astronomo titulą. Ir visą likusį gyvenimą atsidėjo teleskopų gamybai bei dangaus šviesulių stebėjimui.

Uranas skrieja vidutiniškai 19 kartų toliau nuo saulės negu Žemė. Žiūrint iš Urano, Saulė atrodytų 19 kartų mažesnė už mums įprastą. Jos spinduliai iki Urano skrieja 2,6 valandos ir atneša jam 360 kartų mažiau šviesos ir šilumos negu Žemei ar Mėnuliui. Afelyje Uranas būna 270 milijonų kilometrų toliau nuo Saulės negu perihelyje ir gauna dar 10 proc. Mažiau jos energijos. Tai niūrus ir labai šaltas pasaulis: Urano išorinių debesų temperatūra siekia vos -210 C°.

Mažiausias atstumas tarp Žemės ir Urano – 2582 milijonai kilometrų. Opozicijoje Urano spindesys siekia 5,5 ryškio. Vadinasi, gerai žinant jo buvimo vietą ir esant itin palankiam orui, Uraną imanoma pamatyti plika akimi. Nenuostabu, kad iki atradimo 1781 m. Uranas, kaip silpnai spindinti žvaigždutė, buvo pažymėtas bent dvidešimtyje žvaigždėlapių ir katalogų. Pavyzdžiui, 1690 m. Džono Flemstydo sudarytame katalogeUranas buvo pažymėtas žvaigžde Tauro 34 Didžiausias regimasis Urano diskelio skersmuo 4°, jame ničnieko neįmanoma įžiūrėti, tad tarp astronomų mėgėjų Uranas nėra populiarus.

Pagal dydį Uranas – trečioji Saulės planeta: jo skersmenyje eilute tilptų 4 Žemės dydžio planetos. Tačiau iš Urano medžiagos išeitų tik 14,5 Žemės masės rytulių. Jo vidutinis tankis 1,27 g/cm3 artimas Jupiterio tankiui. Taigi Urane taip pat vyrauja lengviausios vandenilio ir helio dujos, nors esama amoniako, metano ir kitokiu junginių. Žydrai melsvą atspalvį jam suteikia metanas, sugeriantis raudonuosius Saulės spindulius. Urano vidinė sandara panaši į Jupiterio ir Saturno: 11 000km. gylyje atmosfera pereina į vandens, metano ir amoniako okeaną. Jo gylis – 8000km. Dugne – maždaug Žemės dydžio silikatinis branduolys, kurio centre temperatūra siekia 11 000K.

Erdvėje lėkdamas 6,8 km/s greičiu, Uranas vieną kartą Saulę apskrieja per 84 mūsų Žemės metus. Jeigu šioje planetoje keistųsi metu laikai, kiekvienas sezonas truktų 21 metus. Tačiau Urane viskas kitaip: tarp jo pusiaujo ir orbitos plokštumų – 98° kampas. Taigi Uranas nesisuka kaip žaislinis vilkutis, šildydamas prieš Saulę tai vieną tai kitą šoną, o rieda orbita tarytum sviedinys, kas 42 metai atsukdamas Saulei vieną iš savo ašigalių. Tokiu metu viename Urano pusrutulyje būna labai ilga diena, o kitame – naktis. Ilgiausia diena – ašigalyje, čia ju trunka 42 mūsų metus. 60° platumose diena trunka 28, o 30° platumose – jau tik 14 mūsų Žemės metų. Kai į Saulę atsigręžia Urano pusiaujo sritys, diena susilygina su naktimi ir trunka maždaug 8,5 valandos. Šiaurės ašigaliu susitarta vadinti tą, kuris yra virš orbitos plokštumos.

Kai 1986 m. sausio 24 d. Urano apylinkes po 8,5 metų kelionės pasiekė „Voyager 2“, į Saulę buvo atgręžtas planetos pietų pusrutulis. Stotis 20 km/s greičiu artėjo statmenai pusiaujo plokštumai, vadinasi, norint kuo daugiau sužinoti apie Uraną, įdėmiai buvo galima apžiūrėti tik jo artimiausius palydovus. Stebėjimai truko 6 valandas: gauta 4300 Urano, jo palydovų ir žiedų nuotraukų, daug kitos informacijos.

Žydrai žalsvame Urano diske, kuris, žiūrint iš „Voyager 2“, būtų užėmęs kone trečdalį dangaus, nebuvo matyti nei spalvingų dėmių kaip Jupiteryje, nei švelnių atspalvių juostų kaip Saturne. Virš Urano debesų kybojo tirštas metano smogas. Tik fotografuojant pro specialius filtrus, o paskui smarkiai didinant vaizdų kontrastą, pavyko įžiūrėti kelias dėmes. Didžiausia – ties pietų ašigaliu. Ji tamsi, apjuosta šviesaus oranžinio žiedo. Spėjama, kad čia iš gilesnių sluoksnių kylančios šiltos dujosišneša aerozolių , kurie geriau atspindi Saulės šviesą. Iš kelių dėmelių judėjimo vidutinėse platumose buvo nustatytas išorinių atmosferos sluoksnių sukimosi periodas (16,8 h) taip pat vėjo greitis (vidutiniškai 100m/s). Stoties infraraudonūjų spindulių imtuvais išmatuota, kad Uranas į aplinkinę erdvę išspinduliuoja 13% daugiau šilumos, negu gauna iš Saulės. Vadinasi, ir ši planeta turi vidinį energijos šaltinį.

„Voyager 2“ duomenimis, Uranas turi maždaug dvigubai stipresnį negu Žemė magnetinį lauką. Jo ašis su planetos sukimosi ašimi sudaro 58,6° kampą ir eina ne per geometrinį planetos centrą, o 7700 km arčiau šiaurės ašigalio. Galimas dalykas, kad Urano magnetiniai poliai keičiasi vietomis. Planetai sukantis, lauko poliškumas kinta, – tai padėjo nustatyti vidinį planetos sukimosi periodą – 17 h 14 min. Taigi planetos branduolys atsilieka nuo sparčiau besisukančios atmosferos. Dėl spartaus sukimosi Uranas per ašigalius susiplojęs 1172 km.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 799 žodžiai iš 1450 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.