Genetiškai modifikuoti organizmai1
5 (100%) 1 vote

Genetiškai modifikuoti organizmai1

TURINYS

ĮVADAS 3

Kas yra GMO ir kaip gaminami 4

Genetiškai modifikuotų organizmų pavojus 5

Genetiškai modifikuotų produktų ženklinimas 6

LITERATŪRA IR KITI ŠALTINIAI 8

ĮVADAS

Aktualumas. Genetiškai keisti maisto produktus pradėta maždaug prieš 20 metų, o masiškai parduoti – beveik prieš dešimtmetį. Šiandien jie vartojami labai plačiai įvariose šalyse: genetiškai pakeistų sudedamųjų dalių gali būti konditerijos gaminiuose, majoneze, aliejuje, margarine, dribsniuose, prieskoniuose, sultyse, džemuose, sūriuose, žuvų, daržovių ir mėsos konservuose.

Dabar beveik šeštadalis planetos gyventojų badauja arba gyvena pusbadžiu. Genetiškai pakeistiems javams, daržovėms, ar vaisiams nereikia ypatingų auginimo sąlygų ir priežiūros, jie atsparūs kenkėjams, be to, pasižymi didesne maistine verte už išaugintus natūraliai. Pasaulyje tokių produktų kasmet parduodama vis daugiau.

Problemos. Iki šiol niekas negali pasakyti, kaip genetiškai pakeisti organizmai ateityje paveiks žmonių sveikatą. Ar GMO nepažeis imuninės, genetinės, kitų sistemų? Ar nesukels naujų vėžio formų, iki šiol nežinomų ligų? Pagaliau ar genetiškai patobulinti organizmai, patekę į aplinką ir savaip joje besidaugindami, neiškreips gyvosios gamtos evoliucijos? Nauji kūriniai gali imti daugintis, ir nesulaikomai plisti, jų poveikis aplinkai ir gamtai gali būti negrįžtamas.

Motyvai. Jau kurį laiką domiuosi sveika gyvensena, apie genetiškai modifikuotus produktus buvau girdėjusi tik labai nedaug, todėl nusprendžiau pasidomėti šia visuomenei aktualia problema plačiau.

GENETIŠKAI MODIFIKUOTI MAISTO PRODUKTAI

Kas tai yra GMO?

Perkėlus, tarkim, pupelės geną į pomidoro, gaunamas naujas pomidoras. Jis mėsingesnis, kietesnis ir ilgiau išsilaiko. Genetiškai pakeistos sojos gerokai baltymingesnės, bulvės – krakmolingesnės, atsparesnės ligoms ir kenkėjams, nei išaugintos natūraliai. Dėl genų inžinerijos šiandien nesunkiai galima perkelti genus iš vieno augalo į kitą ir išauginti naują. Toks kūrinys ir vadinamas genetiškai modifikuotu organizmu (GMO). Iš maisto produktų dažniausiai genetiškai keičiamos sojų pupelės, pomidorai, bananai, ryžiai, kukurūzai, kviečiai. Pasak mokslininkų, genetiškai pakeisti galima beveik bet ką. Tad pasinaudojus šiuolaikine genų inžinerija galima sukurti tokius organizmus, kurių natūraliai gamtoje niekaip neatsirastų.

Kaip gaminami GMO:

• Reikalingas genas „iškerpamas“ fermentų restriktaze.

• Bakterijos plazmidė atveriama naujam genui.

• „Iškerpamas“ atsparumą antibiotikams sąlygojantis genas.

• Naujas genas įterpiamas fermentų lakaze.

• Plazmidė įterpiama į bakteriją, naudojant elektros arba karščio šoko metodą.

• Bakterijos auginamos terpėje su antibiotikais. Išlieka tik tos bakterijos, kuriose įsitvirtina antibiotikams atspatumą sąlygojantis genas.

• Kai dirvos bakterija užkrečia šaknies ląsteles, reikalingas genas kartu su selekciniu genu įsiterpia į augalo chromosomą.

• Genetiškai modifikuotos augalo ląstelės yra aktyvuojamos ir auginamos selektyvioje terpėje. Ląstelės, kuriose genas neįsitvirtina – žūsta.

• Iš ląstelių išauginami GM augalai.

Genetiškai pakeistus produktus žmonija valgo jau labai seniai. Vienas iš pirmųjų biotechnologijos pritaikymų – alaus rauginimas naudojant mieles. Du žymiausi XX a. atradimai genų modifikavimo pagrindu – tai penicilinas ir insulinas. Išvesdami geresnes, derlingesnes augalų rūšis, selekcininkai manipuliavo genais. Kryžmindami gyvūnų veisles, atlikdami fermentacijos ir rektifikacijos reakcijas, jie taip pat naudojosi biotechnologijos principais. Tik tie procesai vykdavo lėčiau, ne taip plačiai ir aktyviai kaip šiuo metu. Daugelis bandymų užtrukdavo, nes augalai buvo auginami natūraliai, stebimos jų savybės, fiksuojami rezultatai ir daromos išvados. Buvo gana sunku prognozuoti ir valdyti šį procesą.

2004 metais vien JAV sukurta per 3 000 genetiškai pakeistų augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų atmainų. Pasaulyje genetiškai pakeista 36 proc. sojos. 16 proc. medvilnės, 11 proc. rapsų, 10 proc. kukurūzų, 13 rūšių vaismedžių ir vaiskrūmių. Europos Sąjungoje auginama 21 genetiškai pakeista kultūra, JAV – per 40. Per pastaruosius šešetą metų visame pasaulyje genetiškai patobulintų pasėlių plotai padidėjo 30 kartų! Didžiausios GMO tiekėjos pasaulio rinkai yra JAV, Argentina, Kanada ir Kinija, Europoje daugiausiai genetiškai pakeistų žemės ūkio kultūrų auginama Bulgarijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje. Ir nors šiandien išleidžiamų į aplinką GMO srautai mėginami kontroliuoti, šie procesai, ko gero, jau nelabai valdomi. Juk ir ne mokslininkui aišku, kad masiškai auginamų pakeistų augalų žiedadulkės veikiausiai susikryžmino su natūraliais augalais.

Šiandien beveik šeštadalis planetos gyventojų badauja arba gyvena pusbadžiu. Genetiškai pakeistiems javams, daržovėms ar vaisiams nereikia ypatingų auginimo sąlygų ir priežiūros. Kodėl nepasinaudoti naujausiais mokslo laimėjimais žmonių labui? Tačiau ar ne pinigai čia svarbiausi? Daugiausiai genetiškai pakeistų žemės ūkio
produktų auginančios kompanijos ir šalys, pirmiausia JAV, iš to gauna didžiulį pelną. Pasaulyje tokių produktų kasmet parduodama vis daugiau. Paprastai GMO vežami į besivystančias šalis.

Žalieji įspėja: GMO gali būti pavojingas Jūsų…

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 784 žodžiai iš 1436 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.