Genetiškai
modifikuoti augalai
deividas vasiliauskasskatinamosios premijos laimėtoja
Nuo pat seniausių laikų žmonės savo reikmėms atsirinkdavo augalus, duodančius didžiausią derlių ir atspariausius aplinkos sąlygoms. Šimtmečius ieškant tokių augalų buvo taikoma ir hibridizacija, kitos genetinės modifikacijos [1]. Šeštajame dešimtmetyje įvyko pirmoji žalioji revoliucija – pradėta auginti kviečių, ryžių, kukurūzų mutantus, kurie augdavo mažesni, bet subrandindavo daugiau grūdų. Vėliau paaiškėjo, kad daugiausia tai buvo mutantai, negalintys sintetinti augalų augimo hormonų giberilinų arba į juos reaguoti [2]. Tačiau nuo seno taikomi metodai dažnai užima daug laiko, brangiai kainuoja ir ne visada yra efektyvūs, o žmonių skaičius vis auga, ir 2030 metais turėtų pasiekti 10 bilijonų. Manoma, kad tam, kad 21 amžiuje užtektų maisto, turėtų įvykti antroji žalioji revoliucija, susijusi su biotechnologija [1, 2].
Pirmieji transgeniniai augalai pasirodė 1983 metais, atsiradus metodams, kaip įvesti tam tikrus genus į augalų ląsteles, panaudojant Agrobacterium bakterijas, ir regeneruoti augalus iš audinių kultūrų. Biotechnologijos metodais tapo įmanoma augalams įvesti ne daug genų kaip tradiciniais hibridizacijos metodais, o tik tam tikrus reikalingus genus. Taip gali būti gaunami augalai, atsparūs ligoms, kenkėjams, herbicidams, sausroms ar šalčiams, duodantys didesnius derlius [3]. Be to, parodyta, kad, įvedus reikiamus genus, augalus galima panaudoti kaip bioreaktorius gauti medicinai skirtiems baltymams: antikūnams, hormonams, fermentams. Tokia technologija galėtų būti žymiai efektyvesnė bei pigesnė nei šiuo metu taikoma ekspresija bakterijų ar žinduolių ląstelėse [4].
Soja
Auginant šiuo metu paplitusius GM augalus, kovai su piktžolėmis bei kenkėjais sunaudojama mažiau kenksmingų cheminių medžiagų. Kita vertus, patys genetiškai modifikuoti augalai gali turėti neigiamos įtakos žmonių sveikatai [6]. Įvesto geno produktai gali būti toksiški arba sukelti alergiją, yra ir teorinių galimybių, kad genetinės modifikacijos įtakos augalų mitybinę vertę ar biologiškai aktyvių medžiagų sintezę. Tačiau iki šiol tokių atvejų nebuvo pastebėta, ir manoma, kad auginamų GM augalų įtaka žmonių sveikatai yra minimali [5].
GM augalai gali turėti neigiamos įtakos aplinkai. Viena iš pagrindinių problemų yra tai, kad GM augalai gali kryžmintis su laukiniais, susidarant labai atsparioms piktžolėms [7]. 2001 metais Meksikoje transgeninių augalų DNR fragmentai buvo rasti netransgeniniuose kukurūzuose [8], tačiau vėliau buvo paskelbta, kad šie rezultatai gali būti artefaktas [9]. 2002 metais Australijoje buvo parodyta, kad atsparumo herbicidams genai nedideliu dažniu gali būti perduodami mažesniu nei 3 km atstumu augantiems rapsams [10]. Kad GM rapsai kryžminasi su laukiniais rapsais, buvo parodyta ir Anglijoje [11]. Kita vertus, tokių hibridų susidarymas gali būti ir nežalingas, pavyzdžiui, parodyta, kad kai kurie genetiškai modifikuotų ir laukinių augalų hibridai kartu su atsparumo genais įgauna kultūrinių augalų genų, ir nėra piktžolės [12].