Geodezijos konspektai 2 kursui vgtu
5 (100%) 2 votes

Geodezijos konspektai 2 kursui vgtu

Turinys

Įvadas

1 Koardinačių sistema ir linijų oreantavimas

1.1 Žemės figūra

1.2 Taško koordinatės

1.3 Aukščių sistema

1.4 Meridianai. Meridianų artėjimo kampas

1.5 Linijų oriantavimas

1.6 Koordinačių skaičiavimas plokštumoje

2 Topografiniai planai ir ir žemėlapiai

2.1 Planas ir žemėlapis

2.2 Masteliai

2.3 Topografinių žemėlapių ir planų nomenklatūra

2.4 Situacijos ir reljefo vaizdavimas topografiniuose žemėlapiuose ir planuose

3 Kampų matavimas

3.1 Kampų matavimo principas

3.2 Teodolitas

3.2.1 Žiūronas

3.2.2 Gulsčiukas

3.2.3 Atskaitymo sistemos teodolituose

3.2.4 Teodolotų tipai

3.2.5 Teodolito paruošimas darbui. Reguliavimas

3.3 Horizontalių kampų matavimo tikslumas

3.3.1 Ruožtų būdas

3.3.2 Krypčių būdas

3.3.3 Tikslumas

3.4 Vertikalių kampų matavimas. Tikslumas.

3.5 Nulio vietos (NV) reguliavimas.

4 Atstumų matavimas

4.1 Bendros žinios apie atstumų matavimą

4.2 Atstumų matavimas juosta ir rulete tikslumas

4.3 Juosta ir rulete išmatuotos juostų atstumų paklaidos.

4.4 Optinių toliamačių principas

4.5 Siūlinis toliamatis.

4.6 Supratimas apie elektroninius toliamačius

5 Niveliavimas

5.1 Niveliavimo sąvoka ir metodai

5.2 Geometrinis nieliavimas

5.3 Nivelygai. Jų geometrinė schema.

5.4 Nivelyrų tikrinimas ir niveliavimas

5.5 Techninis niveliavimas. Tikslumas.

5.6 Trigonometrinis niveliavimas. Tikslumas.

5.7 Hirostatinis niveliavimas

6 Matavimo klaidų teorijos pagrindai.

6.1 Paklaidų tipai ir priežąstys

6.2 Vidutinė kvadratinė ir ribinė paklaidos.

7 Inžineriniai geodeziniai matavimai

7.1 Projektavimo stadijos. Inžinerinės geodezijos tyrinėjimo etapai.

7.2 Rodikliai charakterizuojantys valstybinius geodezinius tinklus

7.3 Topografinių nuotraukų geodezinis pagrindas

7.4 Topografinių nuotraukų metodai

7.5 Požeminių komunikacijų nuotrauka

7.6 Linijinių statinių trasų parinkimas ir tvirtinimas vietovėje.

7.7 Trasos taškų koordinavimas ir niveliavimas

7.8 Žemės darbų tūrių skaičiavimas

7.9 Žemės darbų tūrių skaičiavimas pagal altitudes.

7.10 Žemės darbų skaičiavimas pagal horizontales

7.11 Vertikalus žemės paviršiaus projektavimas žemės paviršiuje

8 Suprojektuotų pastatų ir statinių nužymėjimas vietovėje

8.1 Geodezinių nužymėjimų darbų tikslumas, numatytas normose.

8.2 Projekto nužymėjimo geodezinis pagrindas

8.3 Pastaų ir statinių rūšys

8.4 Atstumų horizonalių ašių ir kampų žymėjimas

8.5 Projekto taškų nužymėjimas vietovėje.

9 Geodeziniai darbai pastatų statyboje

9.1 Statybinis darbų nužymėjimas.

9.2 Detalus pamatų nužymėjimas

10 Pastatų ir inžinerinių statinių deformacijų tyrimai geodeziniais metodais

10.1 Inžinerinių statinių sėdimų stebėjimai.

10.2 Inžinerinių statinių pokrypio (kreno) stebėjimai.

Įvadas

Geodezijos uždaviniai: nustatyti žemės formą ir dydį, jos gravitacinį lauką

Sprendžiami uždaviniai : 1) vertikalios ir horizontalios žemės plutos deformacijos 2) jūrų ir vandenynų krantų linijų poslinkiai 3) jūros vandens lygių skirtumų nustatymas 4) žemės polių judėjimas

1 Koardinačių sistema ir linijų oreantavimas

1.1 Žemės figūra

Žemė 29%, vandenys 71%. Geoidas – geodezinė žemės figūra , kurį apibrėžus ramiu vandenynų vandeniu padengus žemynus. Geoido paviršius yra sudėtingas ir neišreiškiamas matematiškai. Žemė yra elipsoidas. Referencinis elipsoidas – tai toks elipsoidas kuris priimtas geodezinių koordinačių nustatymui.

1.2 Taško koordinatės

Astronominės koordinatės: astronominė platuma, ilguma ir ortrometrinis aukštis – tai taško aukštis virš geoido.

Elipsoidinės koordinatės : geodezinė platuma, platuma ir geodezinis aukštis.

Stačiakampės koordinatės naudojamos dėl geodezinių koord. Nepatogumo. Elipsoido paviršius suprojektuojamas į plokštumą (naudojamas cilindras ir jame žemės geoidas suskirstytas meridianais) gaunamas plokšias paviršius su kampuotomis elipsėmis. Kiekvienoje gautoje zonoje yra sava koordinačių sistema

1.3 Aukščių sistema

Apsoliutiniu 0-iniu paviršiumi laikomas Pasaulinio vandenyno paviršius arba lugio paviršius, tačiau jis nėra pastovus, jis kinta dėl metų laikų, temperatūros, režimo, saulės ir k.t.

1.4 Meridianai. Meridianų artėjimo kampas

Meridianas – tai didysis Žemės apskritimas, kurio plokštuma eina per Žemės ar elipsoido sukimosi ašį bei duotąjį tašką. Kiekvienas taškas turi savo meridianą. Meridianai kertasi Žemės poliuose. Skaičiavimuose tikrasis meridianas pakeičiamas ašiniu zonos meridianu (tiese). Meridianų artėjimo kampas – tai kampas tarp tikrojo ir ašinio meridiano

1.5 Linijų oriantavimas

Orientuoti liniją – reiškia nustatyti jos kryptį meridiano atžvilgiu, tam naudojami oriantavimo kampai: azimutai, direkciniai kampai, rumbai. Azimutas – tai horizontalus kampas tarp stovėjimo taške einančio meridiano šiaurinio galo ir krypties, jis skaičiuojamas laikrodžio rodyklės kryptimi (gali būti nuo 0-3600). Magnetinė deklinacija – tai kampas tarp tikrojo ir magnetinio meridiano. Direkcinis kampas – tai horizontalus kampas tarp ašinio meridiano ar jam lygiagrečios ašies (x) šiaurinio galo ir krypties, matuojamas pagal laikrodžio rodyklę. Direkcinis kampas nuo azimuto skiriasi meridiano artėjimo kampu a=α+γ.

Rumbas r – tai kampas skaičiujamas nuo artimesnio
meridiano (x ašies galo) iki krypties. Rumbai turi pavadinimus (ŠR;PR;PV:ŠV)

1.6 Koordinačių skaičiavimas plokštumoje

Tiesioginis geodezinis uždavinys – tai taško koordinačių radimas žinant kito taško koordinates, linijos ilgį tarp šių taškų ir šios linijos orientavimo kampą (direkcinį kampą ar rumbą). UŽDAVINYS: duota linija AB, kurios ilgis yra dAB ir direkcinis kampas αAB. Žinome xA ir yA, rasti xB ir yB. Iš brėžinio matome kad xB=xA+ΔxAB ir yB=yA+ΔyAB. Iš stataus trikampio randame ΔxAB=dABcosαAB ir ΔyAB=dABsinαAB. Koordinates galima skaičiuoti ir pagal rumbą, kur pagal jo pavadinimą nustatome ženklus (ŠR – +x,+y; PR – -x,+y; PV – -x,-y; ŠV – +x,-y.)

Atvirkštinis geodezinis uždavinys – žinant dviejų taškų koordinates, reikia rasti linijos ilgį ir direkcinį kampą. Tai: ΔxAB=xB-xA; ΔyAB=yB-yA; tgαAB=ΔyAB/ΔxAB.

2 Topografiniai planai ir ir žemėlapiai

2.1 Planas ir žemėlapis

Planas – tai sumažintas ir panašus vietovės horizontaliosios projekcijos vaizdas plokštumoje. Čia į Žemės kreivumą neatsižvelgiama, todėl dekarto stač. Koord. Sist. Didesni kaip 20 km2 ploto vaizdai nevaizduojami. Planai būna kontūriniai ir topografiniai. Kontūriniuose vaizduojama tik vietovės objektų planinė padėtis, topografiniuose – vietovės objektų planinė padėtis ir reljefas. Vaizduojant didelius planus, Dekarto stač. Koord. Sis. Netaikoma, naudojamos įvairios kartografinės projekcijos.

Žemėlapis – tai sumažintas ir apibendrintas žemės paviršiaus ir ant jos esančių objektų vaizdas plokštumoje, gautas atsižvelgiant į žemės sferoidiškumą ir naudojant sutartinius ženklus. Žemėlapiai būna : topografiniai; fiziniai-geografiniai; ekonominiai; politiniai; specialūs (klimatiniai,dirvožemių).

2.2 Masteliai

Skaitmeninis mastelis – tai trupmena, kurios skaitiklis 1, o vardiklyje skaičius rodantis kiek kartų visi atstumai yra mažesni (1:500)

Grafiniai masteliai būna linijiniai ir skersiniai. Linijinis naudojamas nelabai tiksliems atkarpų ilgių plane matavimams. Skersinis mastelis naudojamas tiksliems matavimams plane.

Mastelio tikslumas – tai atstumas vietovėje, atitinkantis 0,1 mm žemėlapyje ar plane t.y. t=0,1M (mm).

2.3 Topografinių žemėlapių ir planų nomenklatūra

Patogumo dėliai žemėlapių lapai būna kvadratiniai su 40-50 cm kraštinėmis. Žemėlapių ar planų lapų žymėjimo sis vadinma nomenklatūra. Topografiniai žemėlapiai skaidomi taip, kad smulkiasnio mastelio lape tilptų sveikas stambesnio mastelio lapų skaičius. Juostos žymimos lotyniškom raidėmis, pradedant nuo ekvatoriaus. Kolonos numeruojamos arabiškais skaitmenimis, o pirmoji yra ta kolona, kurios geogrefinis ilgis prasideda 1800.

2.4 Situacijos ir reljefo vaizdavimas topografiniuose žemėlapiuose ir planuose

Objektai taipogi žemėlapiuose vaizduojami sutartiniais topografiniais ženklais. Vaizduojamus objektus galime suskirstyti į dvi grupes:1) kontūriniai – objektus (arimus, pievas,miškus) galima pavaizduoti žemėlapyje masteliu; 2) nemasteliniai – objektus (kelio plotis, upės, tiltai,šuliniai) negalima sutalpinti duotu masteliu plane. Ženklai papildomi užrašais ir skaičiais. Reljefas – tai žemės paviršiaus formų visuma. Pagrindinės reljefo formos yra: kalnai, lygumos, žemumos, plokščiakalniai, kalvos, griovos, dambos. Reljefą plokštumoje vaizduojame horizontalėmis – tai linija jungianti vienodo aukščio taškus. Horizontalių laiptas – tai aukčių skirtumas tarp nubrėžtų horizontalių. Jis gali būti: 0,25; 0,5; 1; 10m.

3 Kampų matavimas

3.1 Kampų matavimo principas

Horizontalūs kampai matuojami vietovės taškų planiai padėčiai nustatyti. Horizontalus kampas – tai kampo vietovėje horizontalinė projekcija. Turint 3 taškus AOB ir norint nustatyti kampą, reikia per taškus AO ir BO pravesti vertikalias plokšumas, o per tašką O pravesti horizontalią plokštumą. Horizontalus kampas būtų tas kurį sudarytų dvisienis kampas tarp vertikalių sienų. Šis kampas gali būti 0-3600. Matuojant horiz kampą jo viršūnėje centruojamas ir gulsčiuojamas skritulys su padalomis, jame atskaitomos atskaitos a ir b ir šių atskaitų skirtumas ir bus horizontalus kampas.

Vertikalus kampas matuojamas vertikalinėje plokštumoje, jis gali būti teigiamas ir neigiamas. Tai kampas tarp kampo kraštinės ir jos projeksijos horizontalioje plokštumoje. Vertikalus kampas visada atskaitomas nuo horizontalinės projekcijos, jis jis gali būti nuo -900 iki +900.

3.2 Teodolitas

Teodolitas – tai kampų matavimo instrumentas. Juo vietovėje matuojami ar atidedami horiz ir vertik kampai, ir pagal matuoklę nustatomi atstumai. Jame yra metalinis arba stiklinis limbas 1, kuris sudalintas padalomis nuo 00 iki 3600. Libo centras pastatomas vertikalioje linijoje einančioje per kampo viršūnę. Matuojan kampus limbas turi būti horizontalus ir nejudėti. Virš limbo įtaisyta besisokiojanti apie vrtikalią ašį z-z dalis, kurią sudaro alidadė 2 ir žiūronas 3. Sukant žiūroną apie horizontaliai nustatytą ašį H-H gaunama vertikali plokštuma. Limbo ir alidadės ašys sutampa. Alidadėje yra indeksas pagal kurį nusakome jo padėtį virš limbo. Vertikali ašis z-z nustatoma į vertikalią padėtį, o horizonto plokšt – į horizontalę padėtį, pagal cilindrinį gulsčiuką 4 lyginamuoju sraigtu 5. Žiūronas gali būti apsukamas apie
horizontaląią ašį H-H 1800 kampu, ir tai sakoma kad žiūronas verčiamas per zenitą. Ant žiūrono sukimosi ašies įtaisytas vertikalus skritulys 6. Jo veikimo principas panašus į horiz skritulio. Juo matuojami vertikalūs kampai, jis gali būti arba kairėje arba dešinėje žiūrono pusėje.

3.2.1 Žiūronas

Žiūronu stebimą daiktą galima matyti padidintą ir siūlelių sankryža tiksliai nuvizuoti į daikto tašką. Žiūronai būna astronominiai – kai pro jį matome apverstą vaizdą ir žemės – kai matome tiesioginį vaizdą. Jame yra objektyvas su dvigubai išgaubtu lęšiu ir okuleras su lęšiais.Tiksliam nutaikymui okuliare yra diafragma su įbrėžtu siūlelių tinkleliu. Siūlelių ryškumą galime reguliuoti. Siūlelių sankryža nuvizuojama į daiktą. Daikto ryškumą taip pat galima reguliuoti. Žiūrono didinimu vadinamas kampas β, kuriuo matomas daikto vaizdas žiūrone ir kampo α, kuriuo daiktas matomas paprasta akimi santykis. Žiūrint į daiktą per žiūroną kampo tarp 2 taškų paklaida sumažėja proporcingai žiūrono didinimui. Didelę paklaidą duoda žiūrono siūlelių storis, nes didinant siūlelio storis smarkiai pastorėja.

3.2.2 Gulsčiukas

Geodeziniuose instrumentuose naudojami cilindriniai ir sferiniai gulsčiukai.

Cilindriniai gulsčiukai yra sudaryti iš kapsulės, kurios viršutinis vidinis paviršius yra išgaubtas. Į cilindrą prileidžiama 600C spirito kuris atšala ir todėl viduje susidaro oro burbulėlis, kurio ilgis priklauso nuo oro temperatūros.

Sferinis gulsčiukas – tai apskrita ampolė pripildyta skysčio. Normalė einanti per sferinio gulsčiuko nulinį tašką vadinama sferinio gulsčiuko ašimi. Šis gulsčiukas nėra labai tikslus, jis naudojamas tik apytiksliam instrumento pastatymui.

3.2.3 Atskaitymo sistemos teodolituose

Jos padea įvertinti limbo padalų dalis. Atskaitymui naudojami brūkšninis ir skalinis mikroskopai – mikrometrai optiniai mikroskopai.

3.2.4 Teodolotų tipai

Teodolitai skirstomi pagal tikslumą ir konstrukcines ypatybes. Teodalito šifre būna raidė T ir skaičiai nusakantys vivutinę kvadratinę kampo matavimo paklaidą.

3.2.5 Teodolito paruošimas darbui. Reguliavimas

Pradedant darbą, teodolitas centruojamas virš taško, gulsčiuojamas, nustatomas siūlelių tinklelio ryškumas. Matuojant horiz kampus keliami šie reikalavimai: 1) instrumento vertikali ašis turi būti vertikali; 2)limbo plokštuma turi būti horizontali; 3)vizavimo plokštuma turi būti verikali. Šių reikalavimų patikimumui teodalite tikrinamos šios 4 sąlygos: 1)Horizontali skritulio cilindrinio gulsčiuko ašis turi būti statmena instrumento sukimosi ašiai; 2)Tinklelio vertikalus siūlelis turi būti vertikalus, o horizontalus – horizontalus; 3)žiūrono vizavimo ašis turi būti statmena žiūrono sukimosi ašiai; 4)žiūrono sukimosi ašis turi būti statmena instrumento sukimosi ašiai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1899 žodžiai iš 6210 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.