Geografijai nudinga1
5 (100%) 1 vote

Geografijai nudinga1

3 bilietas: ugdymo procesas

Pedagogikos mokslininkai įvairiai apibrėžia ugdymo sąvoką. Vieni joje labiau akcentuoja ugdytojo ir ugdytinio sąveiką, bendravimą kiti – ugdymo tikslus. Tačiau visi pripažįsta, kad ugdymas yra ypatingas procesas, tačiau jame bendravimas nėra savitikslis. Jis yra tikslingas ir vyksta ne bet kokių, bet kultūrinių vertybių pagrindu, o šios taip pat ne bet kokios, bet kruopščiai parinktos, atsižvelgiant į vaikų sambrandą bei ugdymo tikslus. Vadinasi, mokytojas turi gerai pažinoti vaiko prigimtį ir suvokti jo gyvenimo tikslus. Todėl nors ugdymas vyksta dabartyje, bet savo tikslais jis visą laiką yra nukreiptas į ateitį ir dauguma pedagogikos mokslininkų pripažįsta, kad ugdymas yra jaunosios kartos rengimas gyvenimui.

Apibendrindami visą tai, galėtume teigti, kad ugdymas yra vykdoma dabartyje, bet visada orientuota į ateitį kryptinga mokytojo ir mokinio bendra veikla – specifiškai apibendrintos žmonijos istorinės patirties perteikimas, kurio siekiama perkeisti ir išskleisti vaiko prigimti bei tuo parengti jį savarankiškam gyvenimui.

Ugdymas yra grindžiamas specifiniais veiklos principais, būdais bei priemonėmis, kurias sąlygoja tuo momentu turimas tobulo žmogaus vaizdinys – ugdymo tikslas ir praktinės ugdomosios veiklos galimybės, kuriu dėka vaiko prigimtinės galios yra taip pat išvystamos, kad ugdytinis gali pradėti savarankišką gyvenimą.

Ugdymą galima suvokti ir kaip žmogaus prigimties ir gyvenimo tikslų darnos siekimą. Žmogaus prigimties bendrumai ir ypatumai lemia jo bendruosius ir specialiuosius gyvenimo tikslus, o tie tikslai – ugdymo, kaip žmogaus prigimties perkeitimo, turinį ir formas. Taigi ugdymo – arba pedagoginio mąstymo (pedagoginės minties judėjimo) – logiką bendriausia prasme galėtume apibūdinti taip: nuo žmogaus prigimties ir gyvenimo prasmės pažinimo – prie ugdymo tikslų (pedagogikos, arba ugdymo mokslo, grindžiamo teorinių mąstymų, funkcija), nuo ugdymo tikslų – prie praktinio ugdymo (pedagogijos, arba ugdymo praktikos, grindžiamos praktinių mąstymų, funkcija), prie žmogaus prigimties perkeitimo ir išskleidimo.

Taigi ugdymą reikėtu suvokti kaip vientisą procesą sudarančių išorinių (organizuoja ir atlieka mokytojas) ir vidinių (mokinys suvokia, įsisavina ir išreiškia savo veikla bei elgesių) aktų grandinę: iš išorės (ugdymo procesas) – į vidų (interiorizacija ir internalizacija), iš vidaus (mokinio) – į išorę (mokinio elgesys, veikla).

Ugdymą galėtume suvokti kaip nukreiptą į vaiko sąmonę specifiškai fokusuotą šviesos spindulį, kurį vaikas „sugeria“ ir akumulioja. Šis aktas trasformuoja vaiko sąmonę jis sąmonėja. Vadinasi, ugdymą galime suvokti kaip specifinį švietimą tačiau jis yra tiek specializuotas, kad tampa savarankiška veikla, savito turinio ir savitų formų, gerokai besiskiriantis nuo švietimo. Todėl galima ir reikia kalbėti apie įprastą ir specifinį švietimą. Specifinis švietimas ir yra ugdymas.

11 bilietas: Profilinis mokymas. Profilinio mokymo tikslai ir samprata

Mokymo diferencijavimo būdai, atsižvelgiant į diferencijavimo gilumą ir moksleivių grupavimo principus, skirstome į dvi pagrindines grupes:

• Diferencijavimą lygmenimis;

• Diferencijavimą profiliais

Diferencijavimas profiliais sutrumpintai vadinamas profiliavimu.

Diferencijuojant lygmenimis nustatome visiems privalomi minimalūs bendrojo išsilavinimo reikalavimai ir dar vienas ar keletas aukštesnių reikalavimų lygmenų. Moksleivis mokosi tam tikrų lygmeniu pagal savo gabumus, polinkius ir norus. Diferencijavimas lygmenimis yra palyginti negilus.

Diferencijuojant profiliais moksleiviai suskirstomi į gana pastovias grupes, atsižvelgiant į jų siekius bei pajėgumą, ir visą grupė mokosi to ar kito dalyko pagal vieną iš keleto alternatyvių skirtingo sudėtingumo programų, kurios tarp savęs skiriasi tikslai, turinių, mokymo metodais ir reikalavimais moksleivių pasiekimams. Savo ruoštu šiose grupėse galimas vidinis diferencijavimas lygmenimis. Diferencijavimas profiliais yra gilesnis už diferencijavimą lygmenimis. Mokant profiliuotai kai kurių mokomųjų dalykų galima visai nedėstyti.

Profiliavimas leidžia labiau individualizuoti mokymą, sudaryti moksleiviams sąlygas įgyti išsamesnių ir kryptingesnių žinių, išugdyti bendruosius bei specialiuosius gebėjimus, tikslingai orientuotis į pasirinktą profesines veiklos ar tolesnių studijų sritį, sparčiau socializuotis. Profiliavimas įgyvendinamas išskiriant moksleivių srautus ir diferencijuojant tų srautų mokymo programas ir metodus.

Profiliojant mokymą keliamas tikslas formuoti kryptingą tarp savęs integruotų žinių sistemą (nesitenkinant mechanišku pavienių, izoliuotų žinių kaupimų). Orientuojamasi į aktyvų žinojimą, kurį asmuo galėtu savarankiškai plėtoti visą gyvenimą. Kartu stengiamasi ugdyti moksleivio gebėjimus taikyti konkrečias žinias praktikoje.

Siekiant paspartinti moksleivio asmenybės brendimą ir padėti jam socializuotis, ugdymo procese profilinį mokymą būtina gerinti su kryptingų moksleivių nuostatų formavimu ir bendrųjų gebėjimų ugdymų. Ypač svarbų ugdyti:

• Asmeninius gebėjimus, disponuoti savo prigimtomis ir išugdytomis asmens galiomis;

• Socialinius gebėjimus, bendrauti ir bendradarbiauti;

• Komunikacinius gebėjimus, naudotis
įvairiomis komunikavimo formomis ir priemonėmis;

• Kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus;

• Bendruosius darbo ir veiklos gebėjimus

Vienas iš pagrindinio Lietuvos švietimo reformos prioritetu yra orientacija į moksleivio poreikius. Šiuo požiūriu svarbiausi mokymo profiliavimo uždaviniai yra padėti moksleiviui:

• Rinktis tinkamiausią, savo polinkius, interesus ir gabumus apliepianti ugdymosi kelią

• Stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių

• Įgyti popildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalinga teorinį akiratį ir praktinę patirtį

• Susidaryti pagrįstą nuomonę dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją

• Tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms bei mokymuisi visą gyvenimą

• Optimizuoti mokymosi krūvį, mažiau laiko skirti tiems bendrojo lavinimo dalykams, kuriems moksleivis neturi ryškesnių gebėjimų bei polinkių.

17 bilietas: Svarbiausių mokymo būdų charakteristika

Piaget, Brunerio ir Vygotskio teorijos reikšmingos mokymui. Jos parodo, kaip svarbu yra suprasti vaikų mąstymą, mokant mažuosius naudoti medžiaginius dalykus, laikytis mokymosi nuoseklumo. Be to, jos padeda mums suprasti, kaip reikia pateikti naują medžiagą ir kaip nustatyti mokymosi tempą. Jos iškelia mintį apie socialinį išmokimo aspektą, turinį įtakos tiek pažinimo, tiek emocianiams procesams. Šie tyrimo metodai atkreipia dėmesį į mokinių klaidų nagrinėjimo ir aiškinimo svarbą.

• Konkrečios medžiagos naudojimas:

Priešmokyklinio amžiaus ir pradinių klasių vaikai geriausiai išmoksta, dirbdami su konkrečiais daiktai, medžiagomis, reiškiniais. Žodžiai ir kitų rūšių simboliai mažiau efektyvūs šiame amžiuje. Galimybės manipuliuoti, veikti, liesti, matyti ir jausti daiktus žymiai geriau padeda vaikams suprasti sąvokas ir santykius nei abstraktūs mokymo būdai, kurie labai tinka antrojoje vaikystėje ir paauglystėje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1004 žodžiai iš 3260 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.