Georgijus zukovas- lyderio asmenybes analize
5 (100%) 1 vote

Georgijus zukovas- lyderio asmenybes analize

1121

Turinys

Įvadas 3

1. G. Žukovo asmenybės apibūdinimo problematika 4

2. Žukovas „atsiminimuose ir apmąstymuose“ 5

2.1. Vadovavimo stilius ir įgūdžiai 5

2.2. Asmeninės savybės ir vertybės 7

2. Žukovo „pergalės šešėlis“ 8

2.1. Vadovavimo stilius ir įgūdžiai 8

3.2. Asmeninės savybės ir vertybės 9

Išvados 10

Literatūros sąrašas 11

Įvadas

Georgijus Konstantinovičius Žukovas – Tarybų Sąjungos maršalas, Antrojo pasaulinio karo didvyris, kuris dar vadinamas žmogumi, nugalėjusiu Hitlerį. Rašyti apie šį lyderį sudėtinga, nes po SSRS žlugimo pasirodžiusioje literatūroje jis yra apibūdinamas visai priešingai nei sovietiniais laikais, kai buvo kuriamas jo kultas.

Literatūra, kuria remiuosi yra: G. Žukovo autorinį knyga „Atsiminimai ir apmąstymai 1“ ir V. Suvorovo „Pergalės šešėlis 1“. Primoje knygoje galima sužinoti kaip pats maršalas vertina istorinius įvykius ir kaip pateikia savo patirtį. V. Suvorovas knygoje itin kritiškai atsiliepia apie G. Žukovą. Tad polemizuojant šiuos du kūrinius, galima ieškoti „aukso viduriuko“ apibūdinant G. Žukovą.

Pagrindinis referato tikslas yra apibūdinti G. Žukovo kaip lyderio asmenybę. Tam kad pasiekti šį tikslą, iškeliami uždaviniai:

1. Nustatyti G. Žukovo vadovavimo stilių.

2. Aprašyti maršalo G. Žukovo asmenines savybes ir vertybes, lyginant jas su formaliomis lyderio vertybėmis.

Pirmojoje dalyje supažindinama su Žukovo asmenybės vertinimo problematika. Antrojoje dalyje G. Žukovas pristatomas kaip SSRS lyderis ir vadas, akcentuojant jo gerąsias savybes. Trečiojoje dalyje trumpai pateikiama priešinga nuomonė apie Žukovą, tad šiame skyriuje bus apžvelgiamos G. Žukovo neigiamos savybės ir nepavyzdinio vadovavimo aspektai.

1. G. Žukovo asmenybės apibūdinimo problematika

Georgijus Žukovas kaip karvedys debiutavo 1939 metais Mongolijoje Chalchin Gole. Sutriuškinęs Japonų kariuomenę G. Žukovas buvo tituluotas Sovietų Sąjungos didvyriu.

Po Stalino mirties Žukovas veržliai užkopė į pačias valdžios viršūnes. Chruščiovas palaikė Žukovo kulto stiprinimą. Netgi sakoma, kad po Brežnevo Žukovo kultas tampo visos Sovietinės propagandos ašimi. Žmonėms G. Žukovo portretas piešiamas kaip didis, genialus, galingas ir nesutriuškintas karvedys, savo vadovavimu atvedęs Tėvynę į didžiąją pergalę.

Tačiau V. Suvorovas logiškai ir pagrįstai kelia G. Žukovo kulto ir didvyriškumo pagrįstumo klausimą. Pirmiausia argumentuodamas dėl kautynių archyvų, kurie nėra prieinami ir dabar, tad teisingos ir faktinės informacijos apie kovas stygius neleidžia objektyviai įvertinti G. Žukovo kaip lyderio ir vado savybių.

Tačiau jei žiūrėsimo į G. Žukovo sukurtą didvyrio portretą, galima spręsti apie formaliąsias savybes ir vertybes, kurias turėtų turėti SSRS didvyris ir lyderis. Tad apibūdinant G. Žukovą, realiai galima sakyti, kad apibūdiname Sovietų Sąjungos formalų lyderio pavyzdį, kuriuo turėjo sekti visi kariai.

Georgijus Žukovas kilęs iš valstiečių, turėjęs sunkią ir vargingą vaikystę. Tarnybą pradėjo eiliniu ir kariavo per Pirmąjį Pasaulinį karą. Tokie jo gyvenimo faktai, sukuria jam patrauklumą visuomenėje, nes žmonėms jis atrodo „savas“ – toks kaip milijonas kitų, darbininkų ir valstiečių vaikų.

2. Žukovas „atsiminimuose ir apmąstymuose“

2.1. Vadovavimo stilius ir įgūdžiai

Žukovo lyderio pavyzdžio įvertinimas pagal vadovavimo rodiklius:

Vadovaudamas G. Žukovas turėjo dvi užduotis: misijos įvykdymas ir karių gerovė. Kaip vadas, jis turėjo turėti savus būdus ar įrankius, su kuriais nustatydavo padalinyje tvyrantį vadovavimo klimatą. Vertinant G. Žukovo vadovavimą galima išskirti šiuos rodiklius:

a) Moralė. Aukšta moralė leidžia kariui jausti pasitikėjimą ir gerovę, kas įgalina jį įveikti sunkumus susijusius su drąsa, ištverme ir ryžtu. Žukovas nuspėdavo dalinių ir jų vadų moralę pagal apžiūrą ir šnekantis su jais. Vadovaudamas frontui, Žukovas vyko į svarbiausias fronto vietas ir buvo pagrindinėje pastangų kryptyje. Toks G. Žukovo elgesys buvo sąlyga jam tinkamai koordinuoti padalinių veiksmus ir adekvačiai įvertinti situaciją.

b) Vieningumo dvasia. Vienas iš faktorių, kuris sudaro moralę, yra lojalumas, pasididžiavimas, padalinio narių rodomas entuziazmas. Karo metu, esanti „didžioji misija“ sudarė natūralią įtaką kariams veikti vieningai. G. Žukovas reikalavo iš kairų stropiai treniruotis ir pasiruošti tam, kas neišvengiama- kovai. Taip pat vadas pasižymėjo kaip turintis itin stiprų komunizmo idealizmo jausmą ir motyvuojantis karius jausti garbę mirti už Didžiąją Tėvynę.

c) Disciplina yra asmeninis ar grupinis požiūris, kuris užtikrina greitą paklusimą įsakymams ir atitinkamų veiksmų pradžią nesant įsakymų. Gerai disciplinuotame padalinyje, kariai dirba kartu nepaisant asmeninių skirtumų ar požiūrių, nes jie supranta, kad misija turi būti įvykdyta kuo greičiau ir efektyviau. Žukovo vadovaujamuose padaliniuose disciplina ir misijos įgyvendinimas buvo pasiekiamas nuožmumu ir griežtumu. Bandančius išvengti kovos, be kompromiso šaudydavo.

d) Patyrimas (įgūdžiai) yra kario techninis, taktinis ir fizinis sugebėjimas atlikti paskirtą misiją. Dėl to aukštos patirties buvimas yra būtinas
lyderiui. G. Žukovas, išėjęs nepaprastai rūsčią kareivio mokyklą, sugebėjo įvertinti ir vertinti kareivių ir karininkų kovinį darbą, reikalauti iš jų asmeninio indėlio į operacijos sėkmę. Tad jį galima charakterizuoti kaip turintį kompetenciją ir patirtį, kuri reikalinga suvokti pavaldinių situaciją. Be to G. Žukovas praėjo karinės karjeros pakopas nuosekliai.

Norint nustatyti Žukovo vadovavimo stilių pasitelkime D. Mc Gregor teoriją, kuri teigia,: „egzistuoja mažiausiai 2 apibrėžti būdai, kuriuos vadovas gali panaudoti pavaldinių įtakojimui. Tai žinoma kaip teorija X ir Y, teigianti 2 skirtingus (poliarinius) požiūrius į žmogaus elgseną.“ Tad remiantis šia teorija, reikalinga išskirti principus, kuriais vadovaujasi lyderis ir tada bus galima nustatyti jo vadovavimo stilių. Žukovui būdingas požiūris ir principų laikymasis:

1) žmogus iš prigimties nemėgsta darbo ir norės jo išvengti;

2) kadangi jis nemėgsta darbo, žmogų reikia priversti, kontroliuoti, nukreipti, gąsdinti baudomis, kad priversti dirbti, siekiant organizacijos tikslų;

3) vidutinis žmogui reikia, kad jam vadovautų; jis tiesiog siekia išvengti atsakomybės, pas jį maža savigarbos, jam būtinas saugumas.

Šie principai yra priskiriami X teorijai, kuri įprasmina autokratinį (ne autoritarinį) požiūrį, pripažįstantį tiesioginį reguliavimą ir griežtą kontrolę . Kitaip sakant, G. Žukovui būdingas sakymo stilius. Charakterizuojamas vieno kelio bendravimu, kur vadas apibrėžia savo pavaldinių veiksmus pasakydamas jiems ką daryti, kur daryti ir kada daryti. Šis vadovavimas yra natūralus mūšio metu, kuomet pavaldiniai laukia nurodymų ir nėra laiko diskutuoti.

Ir mažiau būdinga, bet taip pat Žukovo praktikoje buvę atvejų, kai jis dvipusiai bendravo su padaliniu, siekdamas gauti savo pavaldinių paramą, išaiškindamas savo sprendimo priežastis. Šis stilius, vadinamas pardavimo stiliumi, kai pavaldiniams leidžia dalyvauti minimaliai, bet padeda jiems geriau suprasti vado sprendimą. Šiuo atveju vadas paaiškina, kodėl padarė tokį sprendimą ir tuomet bando „parduoti“ sprendimą padaliniui įtikinėdamas. Naudojantis šiuo stiliumi, G. Žukovas sugebėjo pavaldinius- aukštus karininkus ir generolus labiau motyvuoti ir vykdyti jo planą.

Vadovavimo stilius – įprastinė vadovo elgsenos su pavaldiniais maniera tam, kad juos įtakoti ir paskatinti siekti organizacijos tikslų. G. Žukovo vadovavimo stilius, kuris buvo linkęs į autokratinį, gali būti siejamas su asmeninėmis savybėmis, elgsenos ir vadovavimu reaguojant į situaciją. Tad kitame skyriuje reikalinga aprašyti asmenines savybes ir vertybes.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1179 žodžiai iš 2278 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.