Gėrio ir blogio samprata
5 (100%) 1 vote

Gėrio ir blogio samprata

1121

REFERATAS:

Gėrio ir blogio samprata

Turinys

Įvadas………………………………………………………3

Gėris ir blogis…………………………………4

Gero ir blogio poelgio pasirinkimas………6

Gera ar bloga valia?………………………….6

Gėris ir blogis stoikų etikoje……………….7

Platono gėris ir blogis……………………….9

Išvados……………………………………………………10

Naudotos literatūros sąrašas……………..…………..11

Įvadas

Mūsų kasdienėje kalboje yra daugybė žodžių, kuriuos vartojame norėdami išreikšti moralinius dalykus. Kasdienėje kalboje jie funkcionuoja kaip moraliniai žodžiai, pavyzdžiui, “geras – blogas”, “humaniškas – nehumaniškas”, “kilnus – žemas” ir pan.

Tačiau dažnai pastebime, kad, nors ir reiškiame vertinimus tais pačiais žodžiais mūsų supratimas apie tai kas gera ar bloga, dora ar nedora gali skirtis. Kodėl taip nutinka? Kodėl skiriasi mūsų suvokimas?

Vos tik gimę pradedame lankyti “Gyvenimo mokyklą”. Iš pradžių su pasauliu mus supažindina tėvai, broliai, seserys, o mums augant didėja ir aplinkos įtaka (mums mokytis padeda bendraamžiai, kiemo draugai). Pradėjus lankyti mokyklą mūsų žinias, apie gerus ir blogus dalykus, gilina mokytojai.

Mes mokomės skirti gera nuo blogo įvairiais būdais. Pavyzdžiui, klausomės pamokymų, patarimų iš vyresniųjų ar bendraamžių; įvertiname kai kurių poelgių pasekmes; stebime kitų elgesį , ką jie daro vienoje ar kitoje situacijoje ir t.t.

Šio referato tikslas – supažindinti ir susipažinti su gėrio ir blogio sąvokomis; pažiūrėti ką apie šiuos dalykus mąsto antikos laikų filosofai bei kiti gerai žinomi autoriai.

Vertybės – tai specifiškos mus supančio pasaulio objektų ir reiškinių charakteristikos, turinčios teigiamos reikšmės žmogui, kolektyvui ar visuomenei. Specifiška dvasinių vertybių sritis yra dorovinės vertybės. Paprastai skiriamos dorovinės sąmonės, charakterio ir elgesio vertybės. Dorovinės vertybės – tai doroviniai idealai, normos, principai, gėrio, žmoniškumo. Teisingumo ir kitos sąvokos. Nuo žmogaus santykio su jomis priklauso jo socialinis vertingumas, jo gyvenimo ir elgesio prasmingumas. Svarbios dorovinės vertybės yra darbštumas, drausmingumas. Kuklumas ir daugelis kitų teigiamų charakterio ypatybių, nuo kurių priklauso ir kasdienio žmogaus elgesio pobūdis.

GĖRIS IR BLOGIS

Pačios bendriausios dorovinio vertinimo kategorijos yra gėris ir blogis. Iš esmės jos apima visą dorovės sritį. Šiomis sąvokomis žmogus teigiamai arba neigiamai vertina socialinio ir dvasinio gyvenimo reiškinius. Pirmiausia gėrio ir blogio sąvokomis vertinami žmonių tarpusavio santykiai, jų elgesys ir poelgiai. Vieniems poelgiams pritariama, kiti – smerkiami. Pirmieji yra gėris, antrieji – blogis.

Gėrio ir blogio požiūriu vertinami ne tik poelgiai. Šios sąvokos taikomos vertinant ekonominius, ideologinius visuomenės santykius, politines pažiūras, idėjas. Tai visai suprantama. Juk ekonominiai santykiai iš esmės sąlygoja žmonių dorovę. Pavyzdžiui, klasinės visuomenės ekonominiai santykiai sukelia tarp žmonių priešiškumą, nepasitikėjimą. Dorovinius žmonių santykius iškraipo ir įvairios politinės pažiūros bei idėjos. Todėl tautų draugystės, taikos ir kitos pažangios idėjos laikomos visuomeniniu gėriu.

Panašiai vertinamos ir žmogaus charakterio savybės, jo valios kryptingumas, nes nuo šių jo savybių priklauso jo poelgiai. Tokios žmogaus savybės kaip darbštumas, principingumas, kuklumas, paprastumas, nuoširdumas yra teigiamos. Jos vadinamos dorybėmis ir įeina į gėrio kategoriją. Tuo tarpu tingumas, neprincipingumas, akiplėšiškumas, palaidumas yra neigiamos charakterio savybės, vadinamos ydomis. Jos priklauso blogio kategorijai. Žmogus, kuris bendraudamas su artimaisiais, yra jiems palankus, pasirengęs padėti, daryti gera, vadinamas geros valios žmogumi. Tačiau yra ir klastingų, piktdžiugių, kitiems gera nelinkinčių – piktos valios žmonių.

Gėrio ir blogio sąvokomis apibūdinami ne tik žmonių santykiai, jų charakterio bruožai. Į gėrio ir blogio sritį įeina ir tai, ko žmonių santykiuose ar visuomenėje dar nėra, bet dėl ko atskiri žmonės, klasės ar visuomenės kovoja, ko siekia. Tai įvairūs idealai. Atskiri žmonės gali siekti mokslo, meno, dorovinio tobulumo, atskiros klasės, partijos bei organizacijos – pažangos, demokratijos ar kitų tikslų.

Gėrio suvokimas ir sugebėjimas skirti tai, kas kilnu ir žema, padoru ir niekšiška, padeda asmenybei ir valstybei tobulėti. Pats veiksmų ir poelgių vertinimas gėrio ir blogio požiūriu veikia žmonių praktinius santykius ir jų elgesį, nes vertinant visuomet pritariama teigiamiems veiksmams ir poelgiams, kurie asmenybei ir visuomenei turi vertybių reikšmę, ir smerkiami neigiami, amoralūs poelgiai.

Žmogui tenka nepaliaujamai kovoti dėl gėrio, jis priešinasi blogiui. Ši kova apima visas žmogaus būties puses, visas visuomenės gyvenimo sritis. Ji suponuoja asmenybės dorovinę poziciją, jo požiūrį į save, į draugus, į darbo kolektyvą ir visuomenę.

Gėris ir blogis žmoguje, kaip ir visuomenėje, niekuomet
nesudaro idealios pusiausvyros. Šios dvi priešybės nuolat grumiasi.

Pats žmogus nėra pasyvus gėrio ir blogio reiškėjas. Jis paprastai yra gėrio pusėje ir grumiasi su tuo, kas jį žlugdo ir žemina. Grumtis pačiam su savimi , su savo ydomis, su blogiu savyje yra sunku. Todėl iškyla masinės atsakomybės reikšmė kovoje dėl gėrio.

Tai, kas gera reikia saugoti, puoselėti, ugdyti. Tuo tarpu blogis plinta pats. Jis gajus, nes remiasi įpročio jėga. Blogis yra tai, kas trukdo žengti į priekį, tobulėti. To, kas paseno, atgyveno, nereikia įtvirtinti, nes tai taip pat yra blogis. Visuomenėje nuolat vyksta dorovės pažanga, todėl tai, kas kažkada dar nebuvo blogis, ilgainiui tampa blogiu, kas buvo pakenčiama – nepakenčiama.

Plačią gėrio kategoriją sukonkretina žmoniškumo sąvoka. Ji apibrėžia ir išryškina gėrio turinį žmogaus esmės aspektu. Kaip ir gėris, žmoniškumo sąvoka taikoma įvairiems socialinio bei dvasinio gyvenimo reiškiniams vertinti. Tik gėrio požiūriu visi šie reiškiniai skirstomi į gerus ir blogus, dorus ir nedorus, o žmoniškumo požiūriu – į žmoniškus ir nežmoniškus.

Ydų ir dorybių santykis žmoguje esti labai įvairus. Žmogus gali turėti daugiau dorybių, negu ydų. Gali būti ir priešingai. Tačiau ir tokiu atveju žmogus dar nėra blogas apskritai. Jis tik blogai elgiasi. Todėl reikia neapkęsti ne paties žmogaus, bet blogio žmoguje, smerkti ne asmenį, o jo blogus poelgius.

“Blogis nėra kažkur kitur, jis nėra kituose, jis su kiekvienu mūsų ir kiekviename mūsų kasdien. “

Kantas

GERO IR BLOGO POELGIO PASIRINKIMAS

Renkantis poelgius ar ištisą elgesio kryptį, žmogui nuolat iškyla gėrio ir blogio alternatyva. Kaip tik tada ir atsiskleidžia žmogaus dorovinė esmė. Pasirinkdamas žmogus atsiriboja nuo blogio, ima siekti gėrio, praplečia savo žmogiškojo veikimo galimybes arba pasiduoda blogiui, degraduoja.

Kasdienėje praktinėje veikloje žmogus rinkdamasis susiduria su konkrečiomis gėrio ir blogio apraiškomis, kurios žymimos ženklais “galima – negalima”, “leidžiama – draudžiama”. Jei žmogus, pasirinkdamas kasdienį elgesį, nepaiso šių ženklų jis greitai peržengia blogio ribas. Šitaip individas pastato savo interesus prieš kitų žmonių bei visos visuomenės interesus, Pažemina save, degraduoja.

Tačiau ir socialiniu požiūriu prasmingo, t.y. “leidžiamo”, elgesio ribose žmonių sugebėjimas rinktis nevienodas, o ir pasirinkimo rezultatai dažnai būna skirtingi. Tai labai priklauso nuo pasirinkimo situacijos ir paties žmogaus. Pasirinkimo situacija ne visuomet vienoda: ji gali būti įprasta, nuolat pasikartojanti, bet taip pat ir reta, unikali, sudėtinga.

GERA AR BLOGA VALIA?

Tai, ką mes apibūdiname kaip blogį, yra mums nepasitenkinimą keliančių dalykų neigiamas vertinimas. Galima teigti, kad ir gėris, ir blogis – tai mūsų pasitenkinimo ir nepasitenkinimo jausmų prisotinti vaidiniai apie tam tikrus dalykus. Tai, kas mums atrodo gera, jaučiame kaip tai, kas turi būti, bloga – kaip tai, ko neturi būti. Moralinis blogis – tai laisvos valios sąlygotas blogis. Tai yra tai, ką mes vadiname ydomis ir nedorybėmis, polinkiu į blogį ar jo rinkimus. Tai – piktavališkumas.

Mes orientuojamės į du dalykus – į blogą valią ir į tai, kas verčia veikti tokią valią ir virsti į blogį, t.y. žmogaus prigimties ypatybės. Mes atsiribojame nuo blogio apraiškų. Kiekvienas – ir tas, kuris laikomas doru, ir tas, kurį visi vadina nedorėliu – nesunkiai gali išvardinti, kas yra blogai (meluoti, tinginiauti ir t.t.) ir pan. Kiekvienas taip pat žino, kad visuomenėje pilna šių ydų ir jas reikia “išrauti su šaknimis”. Tačiau bėda ta, kad ydų smerkimas tų šaknų nepasiekia.

Turinio atžvilgiu blogis nėra absoliutas. Tai, kas laikoma blogiu, priklauso nuo kultūrinių tradicijų – vienu metu ir kokioje nors kultūroje koks nors dalykas gali būti laikomas blogiu, kitur ir kitu metu – ne. Tai, kas senovės graikams atrodė kone normalu, tarkime, homoseksualizmas, dabar net ir šiuolaikinėse visuomenėse sunkiai skinasi kelią savo normalumo pripažinimui. Net ir tas blogis, kuris atrodo tikrai absoliutus – karai, stichinės nelaimės, ligos ir kančios – galėjo būti paverstas (ir tai buvo daroma) gėriu, tada, kai šis blogis buvo skelbiamas priemone aukštesniam gėriui. Tas pats vyko ir vykta ir su doroviniu blogiu, kurį galėtume įvardinti ir kaip bendrųjų dorovės principų, tarkime, Dešimties Dievo įsakymų prasme, nesilaikymą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1521 žodžiai iš 3038 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.