Geris ir blogis zmogaus prigimtyje. Sugretinimas V. Sekspyro, Getes ir Dostojevskio paziuros i zmogu
Kiekvienas is musu skirtingai suvokiame gerio ir blogio samprata, todel musu visu gyvenimo budas, vertybes ir siekiai yra skirtingi. Tik vienas dalykas bendras- mes zinome, kad egzistuoja geris ir blogis irk ad jie abu yra mumyse. Gerio ir blogio kova vyksta kiekvieno zmogaus sirdyje, kiekviena sekunde.
Hamletas stengiasi analizuoti tikroves reiskinius, kur gludi blogio blogio saknys. Ji stebina ne tiek pats faktas, kad jo tevas buvo nuzudytas, bet tai, kad piktadarys dar tebegyvena nenubaustas ir triumfuoja. Greit jis suvokia, jog piktadaryste klesti todel, kad Klaudijus moka prisidengti padorumo kauke. Galiausiai Hamletas prieina isvados, kad nevien Klaudijus- nieksas. Blogis isisaknijas placiau. Vadinasi, Hamleto uzduotis ne vien nubausti tevo zudika, bet ir taisyti pasauli.
,,Fauste” galime akivaizdziai pastebeti gerio ir blogio veiksma, vieno ir kito triumfavima. Manau, kad pagrindine blogio atsiradimo priezastis yra viliones. Tai nepaprastas troskimas kazka padaryti buna stipresnis uz zmogaus valia, kad Mefistofelis- puikiausiais viliojimo meistro pavyzdys. Pasiule Faustui kazka nepaprasto, o sis atsidave nepagalvojes apie pasekmes, Taip blogis, uzsidejes gerio kauke, nugalejo geri, o pastarasis to nepastebejo. Ir vis del to toks gyvenimo paradoksas- Faustas noredamas gero, tapo vienu is blogiuku, o Mefistofelis, tikras blogio isiskunijimas, dare gerus darbus. Manau, zmogus daznai tamp air Faustu, ir Mefistofeliu.