Giesmių giesmės analizė
5 (100%) 1 vote

Giesmių giesmės analizė

„Giesmių Giesmės” pavadinimas yra tarsi kūrinio programa. „Giesmių Giesmės” pavadinimą sudaro trys poemos motyvai:

Pirmasis motyvas, tai iš hebrajiško žodžio kilusi aukščiausio laipsnio prasmė- puikiausioji giesmė, gražiausioji giesmė. Taip pat nusakomas ir visas šios giesmės džiaugsmas ir teigiamumas.

Antrasis motyvas: Ši giesmė iš karto įvardijama kaip karaliaus Saliamono kūrinys, tačiau kyla abejonių, ar jis iš tikrųjų yra giesmių giesmės autorius. Daugelyje psalmių pastebima nuoroda, kad „Giesmių Giesmės” autorius gali būti karalius Dovydas, tačiau tuo taip pat gali būti nusakomas tik tikslas ir rezultatas. Manoma, kad ir „Giesmių Giesmė” yra tik priskiriama Saliamonui. Reikšminga yra dar ir tai, kad Saliamono vardas „Giesmių Giesmėje” yra kartojamas septynis kartus. Šis skaičius laikomas tobulumo ir puošnumo simboliu.

Trečiasis motyvas: Sunkumų sukelia trečiasis hebrajiško pavadinimo žodis, kuris reiškia kuri, t.y. nurodoma, kad G.G. yra Saliamono kūrinys. Toliau nurodoma dar didesnė priklausomybė Saliamonui, tačiau galiausiai išryškėja, kad G.G. priskiriama Saliamonui ne autorystės atžvilgiu, bet garbingai jo epochos giesmių, muzikos bei išminties visumai. Yra skelbiama, kad Saliamonas sukūrė dešimt giesmių. Devintąją giesmę jis ir visas Izraelis giedojo Dievui.

„Giesmių Giesmė” pradedama aistringa solo partija. Iškilmingas šių eilučių taktas išryškina žodžius, nusakančius visą G.G. esmę: mylimoji, mylimasis, meilės svaigulys, vynas ir t.t. Čia suskamba moters balsas, besiartinančios prie vyro, kurį pagaliau surado. Pirmasis G.G. žodis yra ištiesų svaigus bučinys. Karštis ir svaigulys du įsimylėjėlius įsuka į ekstazę. Per tai atsiveria beribė eroso patirtis, kūniška pilnatvė, grožis ir dvasingumas.

Meilės svaigulys G.G. yra lyginamas su vyno svaiguliu, bet meilė čia pranoksta vyną. Bučinys siejamas su tai, kas švelnu, saldu, kas svaigina. Čia Dievas yra pavaizduojamas kaip labai malonus ir mielas. Meilėje svaiginamasi ne tik vynu, bet ir aliejų kvapu. Kvepalų simbolis labai branginamas. Kai kas sako, kad aliejų kvapas siejamas su Saliamono haremo moterimis, tačiau čia reikia įžiūrėti alegoriją, kad mergaitės- tai Izraelio tautos simbolis.

Giesmių Giesmėje yra eilutė: „Vesk, karaliau, į savo kambarius”. Senovės rytų raštuose karaliaus paminėjimas niekada neatsiejamas nuo vestuvių pokylio: Nederėtų G.G. skaityti pažodžiui, tik erotine prasme, taip pat nereiktų visur įžvelgti tik alegorijas.

Taigi G.G. pradžioje dominuoja fiziologiniai simboliai, kurie, kaip ir visą Biblijos religinė patirtis, kūną daro bendravimo ženklu.

Poetas atveria Rytams būdingą sceną- popietės valandomis apmirusį pasaulį kepinant saulei. Šiam kontekste poetas vaizduoja klajojančią nuostabiai gražią, juodbruvę moterį. Juoda spalva Izraelyje simbolizuotų svetimšalį žmogų, bet moteris teigia, kad ji įdegė saulėje. Vėliau juodoji moteris duoda užuominą į „paternalizmą”, t.y. ji skundžiasi brolių jai primesta valdžia, bet ji su tuo nesitaiko, sukyla prieš brolių savivalę ir palieka namus, ji trokšta susitikti su mylimuoju. Ji mano, kad ji savo mylimąjį, gal būt, atras tarp piemenų. Ji pasiaukoja palikdama savo gerovę ir saugumą. Jai padeda piemenų choras, kuris simbolizuoja moters draugus ir pataria jai sekioti paskui piemenis, kad atrastų savo mylimojo kaimenę, kur jį pagaliau ir atranda.

Giesmių giesmėje suskamba netikėtumo ir entuziazmo kupinas meilės duetas. Kas galėtų būti gražiau už mylimojo apkabinimą. Dviejų įsimylėjėlių giesmėje gali būti kartojamos tik judviejų grožio paslaptys. Nereikia stebėtis, kad tekstas toks egzotiškas ir erotiškas- jis dvelkia gaivumu ir poezijos tyrumu.

Tekste pirmą kartą pasigirsta ir mylimojo balsas. Jis ataidi tarsi iš dykumos. Vyriškis besiartinančią mylimąją atpažįsta iš karto. Jis ją palygina su arkliu. Arklys senovės rytuose buvo laikomas tobulumo ir grožio simbolis. Vos pasirodžius mylimajai jaunuolio širdis nesulaikomai veržiasi jos link. Atrodo, tarsi prie mylimojo artintus jo garbė. Jis ją apžiūri, gėrisi jos skruostais, pastebi puošnius jos auskarus ir kaklą puošiančius karolius- karališkąją žymę. Mylimoji savo ruožtu pastebi ir džiaugiasi mylimuoju. Kaip ir visada G.G., moteris yra kūrybiškesnė, aistringesnė už vyrą. Ji mylimąjį vadina ir karaliumi, ir savo mylimuoju. Iš tikrųjų brangūs kvepalai leidžia manyti, jog kalbama apie karalių Saliamoną, nes tik karalius vertas būti apsuptas tokio žavesio. Bet G.G. bet koks „karališkumas” yra intymumo bei grožio simbolis.

Mylimosios kvepėjimo apsvaigintas mylimasis yra panašus į miros, pagamintos iš kvapiųjų balzamo sakų, maišelį, kurį moteris nešiojasi tarp krūtų. Prasmingas tas maišelis. Juo nusakomas kvapo brangumas ir malonus aštrumas. Mylimasis yra mylimosios kvepalai, apibūdinantys jos charakterį, temperamentą – visą asmenį.

Vėl pradėjus siausti meilės bangoms, gamtos grožis tampa ne tik įsimylėjėlių susitikimo vieta, bet ir jų jausmų atspindžiu.

Į mylimosios balsą atsiliepia mylimasis, kaip ir visada G.G. Vienas kitą pasveikinę, įsimylėjėliai pamatė stovį žaliuojančios ramybės oazėje. Jiems nereikia dramblio kaulo lovų, jų meilei pakanka žalumos ir žiedų guolio. G.G.
švenčiama didžiosios žmogiškosios meilės paslaptis. Gamtos simboliais poetas atskleidžia mylimojo ir mylimosios vidinius išgyvenimus, jų jausmus ir emocijas.

G.G. mylimoji yra slėniu lelija. Slėnis- grožio ir derlingumo simbolis. Biblijos tradicijose lelija simbolizuoja ištikimybę. Mylimasis aukština lelijos švelnumą. Jo išrinktoji neapsakoma ir su niekuo nepalyginama. Mylimojo mylimoji- vienintelė graži ir žavinga. G.G. įsimylėjėlių susitikimo duetą baigia mylimoji. Mylimasis palyginamas su obuoliu, kuris yra toks gražus, kaip obelis tarp bevaisių, bekvapių, bežiedžių miško medžių, o vaikinas sugretinamas su mielu, jaukumu alsuojančiu sodu, kuriame norėtų glaustis G.G. moteris.

Moteris trokšta ne tik sėdėti obels paunksmėj – jai mylimojo dovanotoj artumoj, saugume ir ištikimybėje, bet ir gauti tos obels vaisių. Šie abipusiai meilės vaisiai labai saldūs. Tačiau Meilė apima ir visą mylimosios būtį. Ji net prašo nežadinti meilės, kol ji pati nepabus.

G.G. atsiveria dar vienas klasikinis atsidavimo meilei paveikslas. Švelnus, jausmingas ir malonus apkabinimas yra kartu ir nuosavybės, apsaugos bei fizinio potraukio ženklas, o kartu ir žmogiškas švelnumas, talpinantis savyje dieviškojo švelnumo ženklą.

Poetas originalo tekste kalba ne apie abstrakčią, bet įasmenintą Meilę, įkūnytą, amžiną meilę. Toks tad G.G. tikrasis dvasingumas, trykštąs iš meilės istorijos. Poetas skatina išgyventi meilę, jos gražumą ir palaimingumą, prisiliesti prie paslaptingo moters ir vyro ryšio, kaip prie transcendencijos ženklo.

Mylimoji laukia meilės ir jaučia ją artėjant. Meilė gretinama su pavasariu,gamtos pabudimu. Mylimasis ateina,atskrenda, kaip gazelė ar jaunas briedis. Staigmena ir judrumas, bėgimas ir prisiglaudimas prie sienos, triukšmas ir tyla, virpulys ir sustingimas tampa viena. Mylimasis žvelgia pro pinučius, kviečia mylimąją į meilės metą – pavasarį. Poetas aprašo gamtą,mini vynmedžius ir figmedį, simbolizuojančius gerovę, klestėjimą. Mylimasis palygina mylimąją su besislapstančia balande. Balandis simbolizuoja atgimimą ir ištikimybę,kai kur –Izraelio tautą. Paslaptingumu nusakomas švelnumas, susimaišęs su aistra, laukimas. Grėsmę poetiškai įkūnija lapių paveikslas. Meilės erdvę,kurioje yra mylimieji, simbolizuoja lelijų laukas. Įsimylėjeliai neperžengia padorumo ribos-susitinka ne naktį,bet auštant.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 1231 žodžiai iš 3547 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.